Privačios klinikos „Mama, aš sergu“ vadovė ir vaikų gydytoja Indrė Plėštytė–Alminė pirmadienį pareiškė, kad atsisako teikti konsultacijas rusų kalba. Apart neseniai atvykusių ukrainiečių, rusakalbiams teks samdyti vertėją, norint gauti konsultaciją.
Medikė šį sprendimą argumentavo ne tik sudėtinga geopolitine situacija, bet ir pareiga tinkamai suteikti paslaugas, o puikiai nemokant užsienio kalbos to padaryti tiesiog neįmanoma.
Viešoje erdvėje tai iššaukė audringas diskusijas. Kol vieni tokią medikės poziciją palaiko, kiti tvirtina, jog tai diskriminuoja rusakalbius bei nepagrįstai čia gyvenančius rusus lygina su karą sukėlusiais rusakalbiais Ukrainoje:
„Puikiai kalbu lietuviškai, bet po šito posto nei kojos nežengčiau į šios gydytojos kabinetą.
Kaip galima lyginti žmones gyvenančius visai kitoje šalyje, su tais, kurie kariauja? Ant kiek reikia neturėti proto, kad taip kalbėti. Tikras kompetingas gydytojas suteiks pagalbą, nepaisant to, ar tai rusakalbis, ar ukrainietis, ar amerikietis, ar afrikietis.“
„Kažkada karūna nukris ir konsultuosit visus, bet kažin, ar kas norės pas Jus eiti. Gėda, kai medicina maišoma su politika. Buvau geresnės nuomonės apie Jus, daktare!“
„Neapykantos kurstymas čia. Bet kokioje situacijoje reikia išlikti žmogumi.“
Panašių reakcijų buvo daugybė, kai kurie kėlė klausimą, ar šis sprendimas nepažeidžia žmogaus teisių.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pateikė savo poziciją
Pasiteiravus, ar toks medikės sprendimas gali būti traktuojamas kaip diskriminacija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pateikė savo poziciją – jų manymu, nėra pagrindo įtarti diskriminaciją.
„Pagal Lietuvos teisės aktus, nėra prievolės viešasias paslaugas teikti užsienio kalba. Jos turi būti teikiamos valstybine kalba.
Žinoma, gydymo įstaiga gali paskelbti, kad tam tikros tam tikrų gydytojų konsultacijos teikiamos ir kitomos kalbomis, tačiau tai nėra privaloma.
Kitaip tariant, nematome jokio pagrindo įtarti diskriminaciją, jei gydytoja teikia paslaugas tik lietuviškai ir atsisako konsultuoti kitomis kalbomis“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius.
Sureagavo ir ministrė
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina, jog pagalba ligoniams turėtų būti prieinama jų nediskriminuojant kalbos pagrindu, rašo ELTA. Kita vertus, ministerijos vadovė pripažįsta, kad medikai, nemokantys rusų kalbos, tokių konsultacijų teikti ir neprivalo.
„Sveikatos priežiūros paslaugų teikimas Lietuvoje yra paremtas žmogaus teisių principais. Ir tai yra labai svarbu. Tie principai įtvirtinti Paciento teisių ir žalos sveikatai įstatyme, kuris, aišku, turi vieną nuostatą – nediskriminuoti pacientų ir dėl kalbos“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministrė.
Šį klausimą viešai imta aptarinėti po to, kai žinoma vaikų ligų gydytoja Indrė Plėšytė-Alminė viešai paskelbė nebeteiksianti konsultacijų rusų kalba.
„Negaliu atsisakyti savo vertybių. Nuo šiandien nebeteiksiu konsultacijų rusų kalba, išskyrus atvejus, kai pagalbos prireikia neseniai į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams. Jei mano konsultacijos prireiktų pacientams, kurie nekalba lietuvių ar anglų kalbomis, paslaugos bus teikiamos tik dalyvaujant kvalifikuotam vertėjui. Tokios vertimo paslaugos turi būti apmokėtos paties paciento lėšomis“, – rašoma pirmadienį publikuotame medikės įraše feisbuke.
Yra pareigoti teikti paslaugas valstybine kalba
Savo ruožtu M. Jakubauskienė pažymi, kad visi šalyje dirbantys medikai yra įsipareigoję paslaugas teikti lietuvių kalba. Užsienio kalba paslaugas suteikti gali tik tie medikai, kurią ją moka pakankamai gerai, akcentuoja ministrė.
„Medikai turi kalbėti valstybine kalba. Jeigu jie turi pakankamą gebėjimą ir kompetenciją konsultuoti pacientą užsienio kalba, tai yra puiku, pridėtinė vertė, tačiau medikas neturi įpareigojimo ir imperatyvo konsultuoti užsienio kalba pacientą, jeigu jis negali to kvalifikuotai padaryti ir suteikti tuo pačiu kokybiškos paslaugos“, – sakė ministrė.
„Visgi, jeigu gydytojas ar slaugytoja ar registratorius negali tinkamai pakonsultuoti paciento jo gimtąja kalba, tai (…) gydymo įstaiga turėtų pasiūlyti kitą specialistą, kuris gali kalbėti ta kita kalba, nes medikai yra išsilavinę ir paprastai moka daugiau negu vieną kalbą. Na o jeigu toje gydymo įstaigoje neatsiranda nei vieno (…), kuris galėtų kalbėti paciento gimtąja kalba, (…) tuomet reiktų pasiūlyti paslaugą kitoje gydymo įstaigoje“, – pridūrė ji.
SAM vadovės teigimu, kitose šalyse tokiu atveju pasitarnauja ir vertėjai.
„Toks sprendimas visai galimas daugelyje kitų šalių, kur migrantų srautai yra didesni ir pacientų, kalbančių kitomis kalbomis, net ne ES šalių kalbomis, yra žymiai daugiau, dalyvauja vertėjai arba kultūriniai mediatoriai“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.
Vis dėlto, ji tikino kol kas nematanti poreikių imtis pokyčių šioje srityje.
„Man atrodo, kad Paciento teisių ir žalos sveikatai įstatymas tą pakankamai aiškiai nustato, kad mes gerbiame žmogaus teises, taikome nediskriminavimo principą, kurį sveikatos priežiūros įstaigos savo gydymo įstaigos lygmenyje pakankamai gražiai ir tvarkingai gali įgyvendinti“, – sakė ministrė.
Gydytoja: „Visame pasaulyje gydytojai neturi mokėti rusų kalbos“
„Visame pasaulyje gydytojai neturi mokėti rusų kalbos. Kodėl Lietuvoje šitoks pasipiktinimas?“ – svarstė vaikų gydytoja I. Plėštytė-Alminė po to, kai kilo ažiotažas dėl medikės apsisprendimo nebeteikti konsultacijų rusų kalba. Gydytoja socialiniame tinkle pirmadienį pranešė, jog konsultacijas rusų kalba teiks tik neseniai atvykusiems ukrainiečiams, kuriems reikalinga skubi pagalba. Kitiems rusakalbiams paslaugos bus teikiamos tik su kvalifikuoto vertėjo pagalba. Naujienų portalui tv3.lt medikė pabrėžė, kad tokį sprendimą lėmė ne tik sudėtinga geopolitinė situacija, bet ir būtinybė užtikrinti aiškų ir suprantamą bendravimą su pacientais konsultacijų metu.
„Nusprendžiau pasidalinti savo sprendimu ir čia. Tikiuosi, kad galbūt ir kiti gydytojai paseks mano pavyzdžiu, o galbūt jau taip ir elgiasi.
Negaliu atsisakyti savo vertybių. Nuo šiandien nebeteiksiu konsultacijų rusų kalba, išskyrus atvejus, kai pagalbos prireikia neseniai į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams.
Jei mano konsultacijos prireiktų pacientams, kurie nekalba lietuvių ar anglų kalbomis, paslaugos bus teikiamos tik dalyvaujant kvalifikuotam vertėjui. Tokios vertimo paslaugos turi būti apmokėtos paties paciento lėšomis“, – feisbuke pirmadienį pareiškė gydytoja.
Privačios klinikos „Mama, aš sergu“ vadovė I. Plėštytė–Alminė naujienų portalui tv3.lt pabrėžė, kad tai yra tik jos asmeninis pasirinkimas, o ne visų klinikoje dirbančių medikų.
„Iš tiesų, šis klausimas mūsų klinikoje buvo iškeltas jau seniai, planavome ir ieškome vertėjų, kurie galėtų mums padėti. Na, vis tiek, neslėpsiu, dabartinė politinė situacija yra gąsdinanti, kelianti daug nerimo <...>. Rusai sukėlė karą ir jie jį palaiko.
Tačiau iš kitos pusės, tai yra ir etinis klausimas. Rusų kalbos aš netobulinu, aš jos mokiausi mokykloje. Visą mediciną mokiausi lietuvių ir anglų kalbomis, nes tarptautiniai straipsniai yra anglų kalba“, – tvirtino ji.
Gydytoja: jei nekonsultuoju rusiškai, kyla didžiulis pasipiktinimas, kaip aš drįstu
„Ateina rusakalbiai konsultacijai, aš pasisveikinu lietuviškai, jie rusiškai. Aš kalbu lietuviškai, o jie iš karto rusiškai ir sako, kad nesupranta lietuviškai. Nei atsiprašo, nei paklausia, kaip tą problemą spręsti.
Jei pasakau, kad nekonsultuosiu rusiškai, kyla didžiulis pasipiktinimas, kaip aš taip drįstu.
Aišku, kitas daktaras, kaip rašė, dažnai rusakalbių paklausia, kiek laiko jie gyvena Lietuvoje, ar čia atvykę, ar tik svečiai, ar turistai. Tada gydytojas sulaukia priekaištų iš pacientų, kodėl yra tiek klausinėjama“, – pasakojo medikė.
I. Plėštytė–Alminė dar kartą pabrėžė, kad nuolatinis pyktis ir nusivylimas, taip pat žinojimas, jog jos rusų kalba nėra pakankamai išlavinta, būtent ir lėmė sprendimą nebeteikti konsultacijų rusų kalba.
Ji pridūrė, kad nemokant laisvai reikšt minčių užsienio kalba, profesionali konsultacija nėra įmanoma.
Tai nereiškia, kad atsisakys gydyti rusų tautybės žmones
I. Plėštytė–Alminė pabrėžė, kad tai nereiškia, jog ji negydys rusų tautybės žmonių – tiesiog neteiks konsultacijų rusiškai.
„Bet tai yra tik mano pozicija. Kiti jauni daktarai nemoka rusiškai, tai jiems galvos neskauda. Pas mus taip pat dirba nuostabių rusų tautybės žmonių ir jie tikrai teikia konsultacijas rusų kalba, nes tai yra jų gimtoji kalba ir jie gali kvalifikuotai teikti informaciją.
Tačiau mes, lietuviai, kurių rusų kalba nėra pagrindinė, to neprivalo“, – tvirtino ji.
Gydytoja priminė, kad taip pat yra pateiktas pasiūlymas, jog pacientas galėtų gauti paslaugą pasitelkus vertėjų pagalbą.
„Tikrai būna kurčiųjų ir jiems nekyla klausimų, kodėl aš nemoku gestų kalbos. Iš karto susijungiame per vaizdo skambutį su pagalbininku, vertėju ir tikrai puikiai susikalbame“, – sakė ji.
„Aš, kaip gydytoja, turiu atsakyti už tai, kad būtų teikiama kokybiška konsultacija. Išrašus rašome lietuvių kalba, e.sveikatos sistemose duomenys rašomi taip pat lietuvių kalba, rekomendacijos gydymui išrašomos lietuvių kalba“, – vardijo I. Plėštytė–Alminė.
„Visame pasaulyje gydytojai neturi mokėti rusų kalbos. Kodėl Lietuvoje šitoks pasipiktinimas?“
I. Plėštytė–Alminė akcentavo, kad daugėjant užsieniečių ir kitataučių, o šiems nemokant lietuvių kalbos, turi būti užtikrinta kokybiška konsultacija.
„Visame pasaulyje gydytojai neturi mokėti rusų kalbos. Kodėl Lietuvoje šitoks pasipiktinimas? Na, ir, aišku, sulaukiau komentarų, kas ta Lietuva ir kurioje ji vietoje yra Rusijai, kad mes vos ne jai priklausome. Tai tikrai skaudina“, – tvirtino ji.
Gydytoja teigė, kad iš kolegų gavo daug padrąsinančių, palaikančių žinučių. Taip pat tvirtinimų, kad dažnai medikai ir kitų paslaugų teikėjai gauna skundus, jei nekalba rusų kalba su rusakalbiais.
„Jauni daktarai ir nekalba, jei nėra rusų tautybės, ir jie išsisuka. Tai kodėl man, nenorinčiai kalbėti rusiškai, negalima tos kalbos pamiršti?“ – svarstė medikė.
„Aš rusų tautybės žmonių nediskriminuoju. Aš gydžiau ir gydysiu jų vaikus. Tik aš noriu kalbėti ir reikšti mintis laisvai ir taip, kad jie suprastų, kaip gydyti vaiką.
Manau, visi suprantame, kad jei žmogus gimė ir augo Lietuvoje, jis turi mokėti lietuvių kalbą.
Prisiėmiau tokią misiją, ji nėra lengva, bet kažkas turi apie tai pradėti kalbėti“, – pridūrė ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
