Vilniuje rusų pabėgėliai žurnalistai įsikūrė studiją, iš kurios transliuoja naujienas savo tėvynainiams „YouTube“ platformoje, aktyvistai – išsinuomojo ofisus, kuriuose dokumentuoja Kremliaus žmogaus teisių pažeidimus, o muzikantai įrašinėja naujus albumus klausytojams namuose.
Nuo režimo bėgantys rusai prisijungė prie pastaruosius 4 metus į Vilnių vykstančių migrantų iš Baltarusijos ar karo pabėgėlių iš Ukrainos būrio.
„Bėgdami nuo karo ar represijų, šie migrantai pakeitė lėto tempo, 600 tūkst. gyventojų turinčio viduramžių miesto ekonomiką ir kultūrinę struktūrą, sustiprindami Lietuvos, kaip mažai tikėtino demokratijos bastiono, įvaizdį“, – rašoma „The New York Times“.
Leidinyje pažymima, jog santykiai tarp Vilniuje vis daugiau besikuriančių rusakalbių ir „lietuvių šeimininkų“ aptemdyti baimėmis. Rašoma, kad „kai kurie yra sunerimę dėl tariamų ekonominių bei diplomatinių naudų, kurios neatsvers galimo mažos tautos, kuri sovietų laikais visomis išgalėmis bandė išsaugoti kalbą ir kultūrą, rusifikavimo“.
„Rusų kalba vėl visur, – cituojamas visuomenės veikėjas Darius Kuolys – Kai kuriems lietuviams tai yra kultūrinis šokas“.
Straipsnyje taip pat trumpai papasakojama apie Lietuvos okupacijos istoriją, šimtus tūkstančių tremtį patyrusių lietuvių ir nepriklausomybės nuo rusų kovas.
Susibūrė rusų opozicijos elito branduolys
Kaip ir kitos dvi Baltijos šalys, Lietuvos vyriausybė, prasidėjus karui Ukrainoje, uždarė savo sienas daugumai rusų. Tačiau ji ir toliau išduodavo humanitarines vizas rusams, pasisakantiems prieš režimą. Dėl šios selektyvios politikos Vilniuje susiformavo išsilavinusių, politiškai angažuotų ir dažnai pasiturinčių Rusijos piliečių bendruomenė, kuri padarė didelę įtaką miestui.
Vilniuje įsikūrė rusų žurnalistai, tyrėjai, politiniai aktyvistai, atlikėjai ir menininkai. Visi jie čia tęsia savo darbus, skleidžia savo kūrybą ar informaciją tėvynėje likusiems tautiečiams.
„Tai yra tai, kaip Rusija galėtų atrodyti be Putino“, – „New York Times“ cituojama Rusijoje teisėsaugos persekiota opozicijos aktyvistė Anastasija Ševčenka.
Tai, kad turi galimybę pabendrauti su tautiečiais ar pasidalinti ta pačia pasaulėžiūra rusų atvykėliams Vilniuje yra labai svarbu, tvirtino vienas iš populiaresnių youtuberių Aleksandras Pliuščevas: „Kai vaikštai mieste, supranti, kad nesi vienas ir tai yra labai svarbu“.
Daugeliui jų didžiule trauma tapo moralinio lyderio Aleksejaus Navalno nužudymas. „<...> ukrainiečiai yra didžiausios šio karo aukos, bet mes taip pat mokame savo kainą“, – aiškino buvusi A. Navalno regioninio štabo vadovė Violeta Grudina. „New York Times“ pažymima, jog ne visi į Vilnių pabėgę rusai turėjo laiko tam finansiškai ar moraliai pasiruošti. Daugelis atvyko „su tuo, kas pasitaikė po ranka“.
„Monetočka“ mokosi lietuvių kalbos, bet grėsmė dėl tūkstančių vien rusiškai mokančių kalbėti migrantų neduoda ramybės
Atvykėliai iš Rusijos nėra vieninteliai Vilniuje, susikalbantys rusiškai: po 2020-ųjų neramumų Baltarusijoje ir po 2022-ųjų Rusijos invazijos Ukrainoje į Lietuvą atvyko dešimtys tūkstančių baltarusių ir ukrainiečių. Dauguma jų tarpusavyje kalbasi rusų kalba.
Viena iš žymiausių į Lietuvą gyventi atvykusių Rusijos žvaigždžių – savo karjeros piką kaip tik prieš priverstinį išvykimą pasiekusi atlikėja „Monetočka“. Kaip ir A. Ševčenka „The New York Times“ tvirtino besimokančios lietuvių kalbos ir bandančios integruotis jas priėmusioje šalyje.
Tačiau kai kurie Lietuvos politikai įžvelgia gilesnes problemas ateityje dėl pastaraisiais metais sostinę užplūdusių rusakalbių migrantų. Vilniuje 14 rusakalbių mokyklų dabar mokosi apie 11,5 tūkst. moksleivių – tai yra 20 proc. augimas per pastaruosius trejus metus.
Vilniaus savivaldos atstovas Arūnas Šileris „The New York Times“ baiminosi, kad ši tendencija sukurs naują Lietuvos gyventojų kartą, kuri kalba tik rusiškai, kuri nepritaps prie didžiosios visuomenės dalis ir bus labiau paveikiama V. Putino ar A. Lukašenkos retorikos.
„Jie nelaiko Lietuvos savo tėvyne, – paaiškino A. Šileris. – Ir būtent tai yra grėsmė“.