Trys šalys – vienas TV kanalas
Latvija ir Lietuva laikinai uždraudė retransliuoti kai kuriuos Kremliaus politiką palaikančius kanalus, tarp jų Maskvoje įsikūrusius „RTR Rossija“ ir „RTR Planeta“. Jos taip pat planuoja kartu su Estija įkurti bendrą kanalą, kuris transliuotų rusų kalba ir taptų atsvara Rusijos propagandai. Tikimasi, kad tokį projektą finansiškai parems ES. Estijos švietimo ministras Jevgenijus Osinovskis, pats turintis rusiškų šaknų, sakė, kad šis projektas yra nacionalinės svarbos reikalas šalyje, kurioje iš 1,3 mln. gyventojų apie 28 proc. yra rusakalbiai. „Tai didelio masto informacinis karas. Faktai pateikiami taip, kaip nori Rusijos administracija“, – sakė J.Osinovskis per interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“.
Latvijos nacionalinės televizijos vadovas Ivaras Beltė, įvardijamas šio plano sumanytoju, sakė, kad bendras Baltijos šalių kanalas būtų priimtinesnis negu trys atskiri, nes padėtų sutaupyti lėšų. Pasak jo, tokia televizija galėtų pradėti transliacijas ateinančiais metais arba 2016-aisiais, tačiau kol kas neaišku, ar prie jos kūrimo prisidėtų ES.
Nors oficialiąją Kremliaus poziciją įtariai vertinantys rusai alternatyvių nuomonių gali rasti internete, televizija lieka galinga visuomenės nuomonės formavimo priemone Rusijoje, kurioje tik mažiau nei pusė suaugusių gyventojų kasdien naudojasi internetu. Panaši padėtis ir tarp rusakalbių Baltijos šalyse, kuriems televizija tebėra pagrindinis naujienų šaltinis. Naujoji Kijevo valdžia užblokavo Rusijos televizijos transliacijas, laikydama jas Kremliaus propagandos prieš Ukrainą įrankiu.
Rusijos įrankis
Pirmojo Baltijos kanalo (PBK) būstinė įsikūrusi Latvijoje, kurioje iš 2,2 mln. šalies gyventojų trečdalis yra rusakalbiai. Šį kanalą Baltijos šalyse žiūri apie 4 mln. žiūrovų. Apie šį transliuotoją ir jo valdytojus mažai žinoma, bet pasak vietos apžvalgininkų, jo laidos yra aiškiai promaskvietiškos. Tarp rusakalbių taip pat populiarus Kremliui ištikimas Rusijos valstybinis kanalas NTV.
Lietuva, kurioje rusakalbiai sudaro tik 6 proc. gyventojų, pernai apkaltino PBK įžeidžiamu ir neteisingu 1991 m. sausio 13-osios įvykių Vilniuje interpretavimu. Latvijos vyriausybė nurodė atidžiai stebėti šio kanalo žinių laidų turinį. Balandį PBK buvo žiūrimiausia televizija Latvijoje.
Gana uždarai savo bendruomenėse gyvenantys Baltijos šalių rusakalbiai iki šiol mažai reikšdavosi ir nelaikomi keliančiais grėsmę savo valstybių saugumai. Tačiau Maskva neretai tvirtina, kad jie patiria diskriminaciją, todėl jiems reikalinga Rusijos apsauga, tad tokie pareiškimai kelia susirūpinimą dėl galinčio šiame regione pasikartoti Ukrainos krizės scenarijaus. I.Beltė sutinka, kad rusakalbiai jo šalyje per ilgai buvo ignoruojami ir be reikalo buvo verčiami laikyti griežtus latvių kalbos egzaminus, kad įgytų teisę į Latvijos pilietybę.
Daugelis rusakalbių, likusių gyventi nepriklausomybę atkūrusiose Baltijos šalyse – daugiausiai rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai, pasistengė įgyti vietos pilietybę. Tačiau apie 380 tūkst. gyventojų šiame regione lieka vadinamaisiais nepiliečiais. Dauguma jų – etniniai rusai, kuriems Rusija noriai dalija savo pasus, tik nežinia, kiek jų pasinaudojo tokia galimybe.
Yra ir skeptikų
Neseniai Estijoje viešėjusi aukščiausio rango JAV diplomatė Europoje Victoria išsakė susirūpinimą dėl itin agresyvios Rusijos vyriausybės finansuojamos propagandos, ragindama Vašingtoną ir jo sąjungininkus rasti naujų būdų pasiekti gausias rusakalbių bendruomenes visame pasaulyje.
„Labai aišku, kad rusakalbių bendruomenei Europoje – tiesą sakant, ir Jungtinėse Valstijose bei Kanadoje – reikia objektyvių, tiesa pagrįstų naujienų. Turime daryti daugiau, kad palaikytume tuos nepriklausomus veikėjus, kurie stengiasi gauti tikslių žinių“, – sakė diplomatė.
Vienas iš Estijos nacionalinio transliuotojo ERR vadovų Ainaras Ruussaaras nusiteikęs skeptiškiau. Pasak jo, naujam kanalui būtų sunku varžytis dėl žiūrovų, stebinčių laidas geriausiu eterio laiku. Apklausos rodo, kad rusakalbiai linkę žiūrėti vieną kanalą, tokį kaip populiarusis PBK.
