Teismo sprendimas nuimti lenteles su lenkiškais gatvių pavadinimais sukėlė pasipiktinimą Vilniaus rajono gyventojų gretose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkino Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybę, kur gyvena daugiau nei pusė lenkų tautybės gyventojų, per mėnesį pakeisti lenteles su dvikalbiais gatvių pavadinimais.
Teismas nurodė, jog gatvių pavadinimai turi būti nurodyti tik valstybine – lietuvių – kalba.
Per mėnesį gatvių pavadinimai turės būti pakeisti Pikeliškėse (Paberžės g.), Maišiagaloje (Jogailos, Paberžės, Mokyklos, Naujojoje, Kooperatyvinėje, Algirdo ir Vilniaus g.) , Sudervėje (Kernavės ir Vilniaus g.), Ažulaukėje (Nemenčinės g.), Nemenčinėje (Švenčionių ir Kardinolo H. R. Gulbinovičiaus g.), Buivydžiuose (Šv. Jurgio ir Bažnyčios g.), Mostiškėse (Laisvės, Mokyklos, Linksmojoje, Naujojoje, Sodų, Baltarusijos ir Medaus g.), Lavoriškėse (Liepos g.).
2010-ųjų sausio 1 d. neteko galios Tautinių mažumų įstatymas, kuriame įteisinta tik bendro pobūdžio tautinei mažumai priklausančių asmenų teisė vartoti vietos įstaigose ir organizacijose gimtąją kalbą greta valstybinės kalbos, tačiau šis įstatymas nereguliavo kalbos vartojimo viešajame valstybės gyvenime, rašoma teismo nutartyje.
Vilniaus rajono savivaldybės administracija teismui buvo nurodžiusi, kad seniūnijų darbuotojai kalbėjosi su namų šeimininkais dėl lentelių su gatvių pavadinimais pakeitimo, tačiau gyventojai atsisakė vykdyti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje reikalavimus pakeisti lenteles.
Tautinių mažumų departamento prie Kultūros ministerijos vadovas Irmantas Melianas teigė, jog darbo grupė jau parengė naują Tautinių mažumų įstatymą, kur nurodoma, jog gyvenvietėje ar kaime, kur gyvena daugiau nei trečdalis tam tikrą kalba kalbančių žmonių, gatvių pavadinimai gali būti rašomi pagal vietos papročius.
„Teko lankytis Vakarų Europos šalyse, kur tam tikrose vietovėse gatvių pavadinimai parašyti dviem kalbomis. Nekalbu apie emigrantus, o apie etnines grupes, gyvenančias šimtmečius. Niekas ten dėl to problemų nekelia“, - stebėjosi I. Melianas.
Dabar, anot jo, viskas priklausys, ar nubalsuos Seimo nariai už naują įstatymo versiją.
Lenkų tautybės atstovas Zbyšekas Vasilevskis, apsilankęs J.Basanavičiaus gatvėje esančioje kavinėje „Pohulianka“, piktinosi, jog jeigu gatvių pavadinimai būtų surašyti anglų ir lietuvių kalbomis, niekam dėl to galvos neskaudėtų: „Keista, jog pati valstybė, kurdama tokius įstatymus, kursto tautinę nesantaiką. Kam to reikia?“.
Anot Z. Vasilevskio, visos kalbos, kuriomis yra šiuo metu disponuojama Lietuvoje, turi būti įrašytos į Kultūros paveldo sąrašą. Vyriškio nuomone, ten gali būti įtrauktos ir tokios unikalios žemaičių, aukštaičių, dzūkų ir suvalkiečių tarmės, prūsų kalba.
