M. Gamzajevas buvo susirūpinęs, apie kokius pokyčius buvo kalbama ir kodėl iš viceministro žodžių buvo galima suprasti, kad Lietuvoje nereikia naujo tautinių mažumų įstatymo bei atskiros institucijos, atsakingos už tautines mažumas, steigimo.
Kalbėdamas apie liepos 19 dieną vykusį tautinių mažumų koordinavimo posėdį, kuriame taip pat dalyvavo ir premjeras Andrius Kubilius bei ministerijų vadovai, tautinių mažumų tarybos pirmininkas akcentavo, kad buvo pateiktos penkios tezės apie esamą tautinių mažumų politiką Lietuvoje.
1) Etnopolitikos situacija Lietuvoje nepagerėjo. Tautinių mažumų politika ir integracija neturėtų apsiriboti vien kultūros politika – finansavimu ir dalyvavimu renginiuose.
2) Turėtų būti įsteigta atskira institucija, atsakinga už tautinių mažumų reikalus, kuri privalėtų nuolat vykdyti etnopolitinių situacijų šalyje ir atskiruose jos regionuose monitoringą, atlikti informacijos analizę ir siūlyti problemų sprendimo būdus.
3) Matome, kad tautinė politika Lietuvoje toliau decentralizuojama ir fragmentizuojama. Šiuo metu esamos jėgos yra išskaldytos, nepakankamai efektyviai veikia vertikaliai. Siūlome svarstyti esamų struktūrų žmogiško potencialo ir materialinių išteklių apjungimą į vieną veiksmingą instituciją prie Vyriausybės.
4) Mes atkreipiame dėmesį, kad stringa tautinių mažumų įstatymo parengimas, o kiti galiojantys įstatymai mūsų valstybėje nesuteikia visapusiškos apsaugos tautinėms mažumoms. Atskiros etnopolitikos institucijos įsteigimas ir tautinių mažumų įstatymo priėmimas prisidėtų prie tautinių nesutarimų mažinimo. Daugiatautėje valstybėje turi būti baziniai etnopolitikos principai ir tautinių santykių vystymo pagrindai, kurie turėtų būti įtvirtinti atskirame tautinių mažumų įstatyme.
5) Tautinių mažumų įstatymo priėmimas neišspręstų visų problemų, etnopolitka turėtų būti grindžiama pilietiškumu ir lojalumu mūsų valstybėje. Valstybės ir jos piliečių dialogas turėtų vykti nuolat, valstybės požiūris į savo piliečius turi būti kaip į jos ateities kūrėjus. Ne viskas turi būti matuojama finansiškai, be to, šiuo metu finansuojami projektai turėtų būti vertinami ne tik paraiškų techniniu lygiu ir juose išdėstytais tikslais, bet pirmiausia juos pateikusių organizacijų veiklų atitikimų visuomenės interesams kriterijais.
Išdėstęs šias tezes, M. Gamzajevas stebėjosi, kaip viceministrui galėjo pasirodyti, kad tautinių mažumų klausimai Lietuvoje sprendžiami sėkmingai ir kad nebūti tam steigti atskiros institucijos.
Jis kreipėsi į viceministrą, kad šis pasiaiškintų, ar jis kalbėjo savo vardu, ar ministerijos, ar premjero, kas as sugalvojo, kad turi būti keičiama politika, o galbūt jo žodžiai buvo tiesiog iškraipyti žurnalistų.
S. Vidtmanas patikino, kad jis nėra nusistatęs prieš tautinių mažumų įstatymą ir neneigia jo reikalingumo, tačiau duodamas interviu turėjo omenyje galimas alternatyvas.
“Kiekvienas institucija visada žiūri įvairias alternatyvas, įvairias pozicijas, dėstomas viešojoje erdvėje, Seime. Ministerijos nuomonė aiški. Nelabai suprantu ir atmetu argumentą, kad ministerija keičia politiką. Ministerijos pozicija tokia – atskira institucija reikalinga, o kitos alternatyvos gali būti taikomos tik atsižvelgiant į situaciją ir aplinką. Mūsų nuomone, atskiras įstatymas taip pat turi būti", - teigė jis.
Taip pat jis patikino, kad dėl pozicijos apie vieningos institucijos steigimą įvyko nesusipratimas, nes jo žodžiai buvo ištraukti iš konteksto.
S. Vidtmanas kalbėjo apie tai, kad Kultūros ministerija stengiasi dirbti su tautinių mažumų klausimais, tačiau ne viskas yra jos kompetencijoje, juk Kultūros ministerija atsako už kultūros problematika, o socialiniai ir sveikatos reikalai – yra kitų institucijų kompetencijoje.
Po diskusijų ir tam tikrų replikų, posėdis buvo baigtas. Viceministras atlaikė Tautinių mažumų tarybos egzaminą ir pakankamai argumentuotai atsakė į tarybos narių keliamus klausimus. Belieka stebėti, kokie veiksmai bus priimami toliau ir kaip greitai Tautinių mažumų įstatymas pasieks Seimo posėdžių salę.
