tarpukaris

Istorikas, naujos knygos apie Lietuvos politiką tarpukariu „Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje, 1934–1939 (1940)“ autorius Algimantas Kasparavičius sako, kad tiek anuomet, tiek dabar svarbu vertinti aplinkybes, kuriose gyvename ir nekeikti savo geopolitinio likimo. Istorikas įsitikinęs, kad politinis įžvalgumas ir „didelio paveikslo“ matymas nebuvo svetimas tarpukario politikams, bet būta ir politinio aklumo, kuris, deja, nešė mirtį.

Rekonstruojant Neries krantinę ir nuėmus dalį asfalto dangos P. Vileišio gatvėje, rastas akmenimis grįstas senovinis grindinys. Pagal pirminius archeologo vertinimus, tai tarpukariu (1930 m.) klota gatvė, besidriekianti palei upės krantą. Artimiausiu metu visa surinkta informacija bus perduota Kultūros paveldo departamentui, kuris ir nuspręs, kaip elgtis su radiniu – ar jį įamžinti kaip miesto istorijos ženklą, ar tiesti dviračių taką, kaip numatyta projekte.

Po kelerius metus trukusių derinimo procedūrų Aplinkos ministerija pritarė restorano „Strandhalle“ statyboms Smiltynėje, pranešė ministerija. „Šis naujas pastatas atrodys beveik taip pat kaip stovėjęs tarpukariu. Šitaip į Smiltynę grįžta kurortinė tradicija“, – pranešime cituojamas aplinkos Simonas Gentvilas.

Paminklas tarpukario prezidentui Antanui Smetonai Palangoje turėtų būti pastatytas kitąmet, teigia savivaldybė. „Paminklas prezidentui Antanui Smetonai šiuo metu yra projektuojamas, jis bus pastatytas kitais metais“, – BNS sakė kurorto mero patarėja Jurgita Vanagė. Liepą Vyriausybė perdavė Palangos savivaldybei autorines paminklo teises, dar anksčiau, gegužę, Ministrų kabinetas Palangai perdavė patį paminklą.

Kauniečiai inicijavo peticiją, kad būtų atstatytas savaitgalį Žaliakalnyje nugriautas art deco stiliaus pastatas, rašo „Kauno diena“. Pirmadienį nuo ryto prie nugriauto namo Perkūno alėjoje rinkti parašai dėl naikinamo paveldo. Žmonės prašė teisingumo, kad būtų nustatyta, kodėl institucijos laiku nesustabdė namo Perkūno alėjoje griovimo, ir reikalavo, kad būtų atstatytas paveldo apsaugos zonoje esantis unikalus tarpukario pastatas.

Pakišti vokelį ar įteikti saldainių su brendžiu dėžutę? Tokie klausimai, deja, vis dar kyla šių dienų pacientams, minantiems ligoninių koridorius ar leidžiantiems dienas baltose palatose. Istorikai atskleidžia, kur slypi kyšių gydytojams šaknys, kodėl sovietmečiu tokios „dovanėlės“ prilygo vietos užleidimu močiutei viešajame transporte ir kokie buvo įkainiai, bei kuo medicinos sistema skyrėsi tarpukariu.

Liepos 12-ąją sukanka lygiai 100 metų po 1920 m. Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo. Tąsyk pagrindiniai derybų klausimai, kuriuos tarsi pavyko išspręsti pasirašant taikos sutartį, buvo Lietuvos, kaip nepriklausomos šalies, pripažinimas ir valstybės sienų įtvirtinimas, Lietuvai priskiriant Vilnių bei jo aplinkines teritorijas. Tačiau tai buvo tik iliuzija.

Tarpukario Lietuvoje mirties nuosprendis buvo dažnai taikoma bausmė politiniams ir kriminaliniams nusikaltėliams. Šaudyti, karti ir dujų kameroje nuodyti ne tik žudikai, plėšikai ar prievartautojai, bet ir Lenkijos ar Sovietų Sąjungos šnipai, komunistuojantys jaunuoliai ir protestuojantys Suvalkijos ūkininkai. Visuomenė mirties bausmėms nesipriešino, jos buvo naudojamos bauginimui, o kartais – politiniam susidorojimui.

Išgirdę žodį koncentracijos stovykla imame galvoti apie siaubo istorijas nacių koncentracijos stovyklose Vokietijoje ar Lenkijoje, bet retas žino, kad Lietuvoje taip pat egzistavo koncentracijos stovyklos. Tiesa, jos buvo suręstos daug anksčiau – tarpukariu ir nebuvo nė iš tolo panašios į tas, kurios vėliau nusėjo kraujuojančią Europą. Portalas tv3.lt siūlo pasidairyti po įdomius istorijos užkaborius ir kiekvieną sekmadienį sužinoti šį tą netikėto.

Šiaulių rajono valdžia nemano, kad turėtų tautininkams perleisti pastatą miesto centre. Šiaulių rajono savivaldybė šį pastatą ketina įtraukti į privatizuojamųjų sąrašą. Tuo metu partijos atstovai aiškina, kad namas pastatytas už Lietuvių tautininkų sąjungos tarpukariu surinktas lėšas, todėl turi būti grąžintas tautininkas. „Kol kas pagal įstatymus mes nematome, neįžiūrime, kad jiems tas pastatas priklausytų“, – BNS sakė savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Alfredas Budrys.

Seimas ketvirtadienį priėmė Pilietybės įstatymo pataisas, kurios užtikrins tarpukariu iš Lietuvos išvykusių žydų bei jų palikuonių teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Už tokių pataisų priėmimą balsavo 96 Seimo nariai, pasisakiusiųjų prieš nebuvo, susilaikė keturi parlamentarai. Pataisos įsigalios, kai jas pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pataisos parlamente buvo pateiktos šią savaitę ir apsvarstytos bei priimtos skubos tvarka.

Daiva Savickienė  Darbo ir pajamų neturėjimas smogia skaudžiai, todėl bedarbiais rūpintasi tiek tarpukariu, tiek ir dabar jiems skiriama dėmesio. Nedarbo problema kamuoja ne tik šių laikų panevėžiečius. Sklaidant tarpukario Lietuvos „Panevėžio balso“ puslapius, galima aptikti ne vieną žinutę apie nedarbą mieste bei kaip šią problemą bandyta spręsti tuomet.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kaune specialistai diskutuoja, ar verta siekti, kad tarpukariu mieste statyti vertingi pastatai būtų įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Architektūrologai sako, tokie siekiai miestui būtų naudingi, net jei ir nepavyktų į sąrašą patekti. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos atstovė teigia, kad Kaunui reikia atlikti daug namų darbų.

Kaip nutinka, kad valstybėje subręsta, naudojasi jos privilegijomis tie žmonės, kurie vėliau ją išduoda? Kai kuriems neapykanta tampa aklumo priežastimi. Ko kai kurie žmonės taip nekentė, kad nematė, jog savo rankomis žudo Lietuvą? Apie tai Virginijus Savukynas kalbėsis su istoriku Mindaugu Tamošaičiu laidoje „Istorijos detektyvai“ šį trečiadienį 21.45 val. per LRT televiziją.

Juras Jankevičius, LRT televizijos laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt Prezidentas Valdas Adamkus sako matantis Lietuvą po kelių dešimtmečių stipriai pažengusią į priekį, susitvarkiusią ir atsikračiusią šiuo metu slegiančių bėdų. „Nors sunku ištarti, šiandien dar maudomės savotiškame politiniame liūne, kuris yra nepateisinamas. Bet jaunoji karta ateina matydama atvirą ir skaidrų pasaulį ir siekdama gėrio Lietuvos žmogui“, – interviu LRT televizijai penktadienį sakė V. Adamkus.

Anatolijus Lapinskas Kaip atrodė nepriklausoma Lietuva tarpukariu? Greta visų patriotinių peizažų Pirmosios Respublikos vaizdą neblogai nupiešia ir statistika. Tuo labiau, kai mūsų šalis gretinama su kaimynėmis – Latvija ir Estija.

Kiekvienai epochai būdingas savitas vaikų idealų formavimo braižas. Lietuvoje sovietai buvo išstūmę religiją bei tautiškumą, o dabar konkuruoja konservatyvumas ir „postmoderniųjų pilietininkų“ vertybės. Vaikų auklėjimo ir idealų formavimas, kaip ilgalaikius padarinius sukelianti sritis, visuomet buvo svarbi. „Balsas.lt savaitė“ nutarė apžvelgti, kaip asmenybės buvo formuojamos sovietiniais laikais ir kokiu keliu žengia šių dienų ateities lyderius ugdyti siekianti švietimo sistema.

Indrė Anskaitytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt „Kartais galvoju, kaip galėjo atsitikti, kad iš tikrųjų nusipelnę žmonės, tarkim, [žydai] vaikų gydytojai, advokatai, kūrę Lietuvos įstatymus, buvo sušaudyti neva Lietuvos vardu“, – svarsto žurnalistas Vilius Kavaliauskas, su bendraautoriais sudaręs knygą „Pažadėtoji žemė Lietuva“, kurioje rašoma, kaip Lietuvos žydai dalyvavo kuriant valstybę 1918–1940 m. Knygos sudarytojas teigia jaučiąs pareigą papasakoti apie žydų tautybės žmones, kurie...

Tikėjimas dolerio ar euro galia blėsta, tad žmonės nuo krizių ir globalizacijos ginasi kurdami alternatyvias valiutas. Ant JAV dolerio užrašyta: „Tai legali atsiskaitymo priemonė už visas viešas ar privačias skolas.“ Šis užrašas parodo, kad pinigai tėra skolos rašteliai – ir žmonės mano, kad pateikus juos skola bus grąžinta. Tai – pagrindinė priežastis, kodėl veikia šiandieniniai pinigai.

Nors seniausios pasaulyje oro linijos „KLM“ Nyderlanduose įkurtos buvo dar 1919 m, tačiau Nepriklausomoje Lietuvoje pirmasis nacionalinių avialinijų skrydis įvyko tik 1938 m. rugsėjo 5 d, kai iš Kauno oro uosto į Palangą išskrido pirmasis keleivinis lėktuvas. Šiandieninės Lietuvos teritorijoje tai nebuvo pirmas keleivinis reisas. 1921 m. Vokietijos susisiekimo bendrovė "Deutsche Luftreederei" oficialiai pradėjo skrydžius iš Klaipėdos į Karaliaučių ir 1922 m. maršrutą pratęsė iki Kauno.

Marijampolėje, minint tarpukario prezidento Kazio Griniaus, ministrų ir Seimo narių Mykolo Krupavičiaus ir Jono Prano Aleksos Pilietinės drąsos memorandumo septyniasdešimtmetį, diskutuota apie mūsų tautos savigarbą ir pilietinę drąsą bei demokratijos svarbą.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus Auš­ros alė­jos rū­muo­se į pa­mo­ką pa­kvie­tė var­pe­lis. Sti­li­zuo­to­je tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos pra­džios mo­kyk­los kla­sė­je vy­ko edu­ka­ci­nės pro­gra­mos „Per tar­pu­ka­rio mo­kyk­los kla­sę – į tau­tos is­to­ri­jos pa­ži­ni­mą“ pa­mo­ka. Mo­kė dai­ly­raš­čio „Skam­bu­tis! Ne­vė­luo­ki­te į pa­mo­ką!“ – ra­gi­no mu­zie­jaus dar­buo­to­jai, kiek­vie­nam „mo­ki­niui“ įda­vę po me­di­nę dė­žu­tę.

Šios kadencijos Seimas svarbių įstatymų jau nepriims. Tarp svarbiausių darbų – kitų metų biudžeto projektas ir „Sodros“ pertvarkos gairės, tačiau galutinius sprendimus dėl šių dalykų turės priimti jau naujos kadencijos parlamentas. Matyt, daugiausia diskusijų Seime sukels su biudžetu susiję įstatymai: parlamentarams teks svarstyti laikinai sumažintų pensijų kompensavimo klausimą, apsispręsti, ar kitąmet biudžetininkų atlyginimai neaugs.

Už sėkmingas pastangas išsaugant ir grąžinant į Lietuvą Igno Šeiniaus ir Lozoraičių šeimos archyvus ir asmeninius daiktus Užsienio reikalų ministerijoje (URM) pagerbti keturi Lietuvos diplomatai. Apdovanojimus jiems įteikė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Lietuvos ambasadorius Italijoje Petras Zapolskas ir URM Pirmininkavimo ES Tarybai departamento direktorius Remigijus Motuzas apdovanoti URM medalio „Už nuopelnus Lietuvos diplomatijai“ Sidabro kryžiumi.

Klaipėdos Ievos Simonaitytės biblioteką papildė keletą dešimtmečių kauptas vokiečių archyvas. Jį miestui padovanojo senieji Klaipėdos krašto gyventojai, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Įveikęs daugiau kaip tūkstantį kilometrų, sudėtas į daugiau kaip du šimtus dėžių, į Klaipėdą archyvas atkeliavo iš Oldenburgo.

Lietuvos provincijos nusikalstamumo istoriją pradedame pasakojimu apie legendinį plėšiką S. Rickų, 1933 metais išgarsėjusį dėl banko apiplėšimo bei kunigo žmogžudystės. Ne vienas (ypač vyresnis) tautietis yra girdėjęs apie plėšiką Stepą Rickų, kuris vadinamas legendiniu, garsiausiu tarpukario Lietuvos nusikaltėliu, apie kurį net kurtos pjesės. Tik viena bėda – beveik niekas, net Rickaus gimtajame Užventyje, nežino, ką jis tokio iškrėtė, kad tapo iki šiol minima legendine įžymybe.

Lietuvos demokratijos patirtis skaičiuojama vos kelis dešimtmečiais, kai Vakarų valstybių – šimtmečiais. Artėjant savivaldybių tarybų rinkimams, apie Pirmosios Lietuvos Respublikos ir dabartinę šalies savivaldą – pokalbis su Jonu Sireija, Šiaulių universiteto istorijos mokslų daktaru, docentu. – Jūs tyrinėjote tarpukario Lietuvos savivaldos bruožus. Apibūdinkite vadinamosios Pirmosios Lietuvos Respublikos savivaldos raidą. – Lietuvos Respublikos savivalda kūrėsi 1918–1919 metais.

Trečiadienio popietę Kaune, prie namo Neringos gatvėje, kur 1960–1967 metais gyveno tarpukario Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis, atidengta jo atminimui skirta lenta. Ta proga miesto savivaldybės surengtame paminėjime Kauno Aleksandro Stulginskio katalikiškos vidurinės mokyklos moksleiviai atliko literatūrinę kompoziciją. Trumpą Prezidento biografiją pristatė jo vardu pavadintos mokyklos direktorius Vytautas Dubauskas.

Autokratizmas, ypač politinės ir ekonominės krizės laikais, tampa vis veiksmingesne visuomenės procesų subalansavimo priemone. (cc) Wolfgang Wildner nuotrauka Apie 1926-ųjų gruodžio 17 d. perversmą rašyta prirašyta. Bet istorikai šį svarbų Lietuvai etapą ir visą laikotarpį iki 1940 m. birželio 15-osios, kai šalis buvo sovietų okupuota, vertina labai jau skirtingai.

Tragiškoje Lietuvos valstybės istorijoje nemažai asmenybių paliko itin ryškius pėdsakus. Labai daug iškilių istorinių asmenybių gimė Panevėžyje. Kad ir Jonas Karutis, savanoris, kūręs Lietuvos kariuomenę. XX amžiaus pradžioje lietuvių pastangas atkurti nepriklausomą valstybę lėmė tautos valia ir apsisprendimas dėl valstybinio gyvenimo.

Jeigu vienu sakiniu, trumpai, reikėtų apibūdinti Vasario 16-ąją, tai drąsiai galėčiau konstatuoti, jog tai buvo pats sėkmingiausias lietuvių politinis projektas per visą XX-ąjį amžių. O galbūt ir per visus moderniuosius laikus. Tiesa, toks pastebėjimas dar nereiškia, jog lietuvių tautos kelias į Vasario 16-ąją buvo trumpas, lengvas ar paprastas.

Tęsinys. Pradžia. Ledi gimstama, o dama - tampama. Ką kiekviena garbinga namų židinio puoselėtoja privalo mokėti ir kokiomis savybėmis pasižymėti, lietuviai nuo seno išmanė ne prasčiau už konservatyviuosius britus. Šioje rubrikoje - apie tai, kas rūpėjo dailiajai lyčiai, kai nebuvo televizijos, manekenių kulto, soliariumų ir kremų kiekvienai kūno daliai.

Ledi gimstama, o dama - tampama. Ką kiekviena garbinga namų židinio puoselėtoja privalo mokėti ir kokiomis savybėmis pasižymėti, lietuviai nuo seno išmanė ne prasčiau už konservatyviuosius britus. Šioje rubrikoje - apie tai, kas rūpėjo dailiajai lyčiai, kai nebuvo televizijos, manekenių kulto, soliariumų ir kremų kiekvienai kūno daliai. Grožis, patrauklumas buvo nuolatinis dailiosios lyties rūpestis - ir dabar, ir prieš šimtą metų.