Anatolijus Lapinskas
Kaip atrodė nepriklausoma Lietuva tarpukariu? Greta visų patriotinių peizažų Pirmosios Respublikos vaizdą neblogai nupiešia ir statistika. Tuo labiau, kai mūsų šalis gretinama su kaimynėmis – Latvija ir Estija. Prieš keletą metų Latvijos centrinis statistikos biuras pateikė daugiau nei 70 metų senumo informaciją „Baltijos šalys prieš Antrąjį pasaulinį karą“.
Nežiūrint solidaus informacijos amžiaus, tai tikrai įdomi statistinė medžiaga jau vien dėl to, kad šie duomenys dabar sunkiai prieinami, o su jais susipažinti įdomu kiekvienam, besidominčiam savo šalies istorija.
Nepriklausomybė, teritorija, sostinės
Lietuvos nepriklausomybė paskelbta 1918 m. vasario 16 d., Estijos – 1918 m. vasario 24 d., Latvijos – 1918 m. lapkričio 18 d.
Didžiausia pagal teritoriją 1939 m. buvo Latvija – 65,8 tūkst. kv. km, Lietuvos plotas tuomet buvo 59,7 tūkst. kv. km, Estijos – 47,6 tūkst. kv. km. Šiuo metu didžiausia yra Lietuva – 65,3 tūkst. kv. km, Latvijos plotas – 64,6 tūkst. kv. km, Estijos – 45,2 tūkst. kv. km.
Seniausia Baltijos sostinė buvo ir yra Ryga, ji miesto teises gavo 1201 m., Talinas – 1248 m., o Vilniaus miesto gimimas datuojamas 1323 m.
Gyventojai
1939 m. Baltijos šalyse daugiausia gyventojų turėjo Lietuva – 2,925 mln. (2013 01 01 – 2,979 mln.), Latvija – 1,951 mln. (2,028 mln.), Estija – 1,122 mln. žmonių (1,286 mln.). Labiausiai urbanizuota tuomet buvo Latvija: ten miestuose gyveno 34,5 proc. gyventojų, Estijoje – 32,8 proc., Lietuvoje – 23,1 proc.
1935 m. Baltijos šalyse moterų buvo gerokai daugiau nei kitose Europos šalyse. Latvijoje jos sudarė 53,2 proc. visų gyventojų, Estijoje – 53 proc., Lietuvoje – 51,9 proc. Įdomu, kad kai kuriose to meto Europos šalyse – Bulgarijoje, Liuksemburge, Airijoje, Turkijoje – vyrų skaičius netgi viršijo moterų.
1930 metais didžiausi Lietuvos miestai buvo Kaunas – 105,4 tūkst. (2013 m. – 307 tūkst.), Klaipėda – 38,1 tūkst. (159 tūkst.), Šiauliai – 24,4 tūkst. (107 tūkst.), Panevėžys – 21,3 tūkst. (97 tūkst.), Ukmergė – 11,7 tūkst. (23 tūkst.), Marijampolė – 10,3 tūkst. (40 tūkst.). Latvijoje: Ryga – 385,1 tūkst. (2013 m. – 658 tūkst.), Liepoja – 57,1 tūkst., Daugpilis – 45,2 tūkst., Jelgava – 34,1 tūkst. Estijoje: Talinas – 137,8 tūkst. (2013 m. – 392 tūkst.), Tartu – 58,9 tūkst., Narva – 25,1 tūkst., Pernu – 20,3 tūkst.
Tautinė sudėtis
Šis demografijos aspektas Baltijos šalims visada buvo ypač svarbus ir jautrus. Po Antrojo pasaulinio karo vykdytas sąmoningas šalių tautinės sudėties bloginimas (ypač Latvijoje ir Estijoje) darosi visiškai akivaizdus palyginus anuometinius ir dabartinius duomenis.
1935 m. Lietuvoje lietuviai sudarė 80,6 proc. visų gyventojų, žydai – 7,2 proc., vokiečiai – 4,1 proc., lenkai – 3 proc., rusai – 2,4 proc., kitų tautybių – 2,7 proc. 2013 m. lietuvių buvo 84,2 proc., rusų – 5,8 proc., lenkų – 6,6 proc., kitų tautybių – 3,4 proc.
Latvijoje tuo metu latvių buvo 75,5 proc., rusų – 10,6 proc., žydų – 4,8 proc., vokiečių – 3,2 proc., lenkų – 2,5 proc., kitų tautybių – 3,4 proc. 2013 m. latvių beliko 65,1 proc., užtat rusų priskaičiuota 26,9 proc., baltarusių ir ukrainiečių – 5,5 proc., lenkų – 2,2 proc., lietuvių – 1,2 proc.
Estijoje prieš karą gyveno net 88,2 proc. estų, 8,2 proc. rusų, 1,5 proc. vokiečių, 0,7 proc. švedų, 0,4 proc. žydų, 1 proc. kitų tautybių žmonių. Šiuo metu estų liko 68,7 proc., rusai sudaro 24,8 proc., baltarusiai ir ukrainiečiai – 2,7 proc., suomiai – 0,6 proc.
Bažnyčių skirtybės
Ryškiai skyrėsi ir tebesiskiria Baltijos kraštų bažnyčios. Lietuvoje katalikai 1933 m. sudarė absoliučią daugumą – 80,5 proc., liuteronai – 9,5 proc., Mozės tikėtojai – 7,3 proc., stačiatikiai – 2,5 proc. Latvijoje liuteronų buvo 55,2 proc. visų gyventojų, katalikų – 24,4 proc., stačiatikių – 14,4 proc., Mozės tikėtojų – 4,8 proc. Estijoje, priešingai negu Lietuvoje, absoliučią daugumą sudarė liuteronai – 78,2 proc. Be jų dar buvo stačiatikių – 19 proc., Mozės tikėtojų – 0,4 proc., o katalikų – vos 0,2 proc.
Lietuviai – vaisingiausia tauta
Gimstamumo rodikliai Lietuvoje 1936–1939 metais buvo stebėtinai aukšti: tuo laikotarpiu tūkstančiui gyventojų teko 22,9 gimusio ir 13,2 mirusio, taigi natūralus prieaugis (skirtumas tarp gyvų gimusių ir mirusių skaičiaus tūkstančiui gyventojų) buvo 9,7 (2011 m., deja, minus 2,2) . Latvijoje natūralus prieaugis tuomet sudarė 4,2 (2011 m. – minus 4,7); Estijoje prieš karą prieaugis buvo net aštuoniskart mažesnis už Lietuvą – 1,2 (2011 m. – minus 0,4).
Pagal 1938 m. Europos gimstamumo rodiklius Lietuva užėmė devintą vietą, Latvija – šešioliktą, Estija – devynioliktą; pagal mirtingumą Lietuva Europoje buvo aštunta, Latvija – trylikta, Estija – dvidešimta. Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje 1925–1926 metais siekė 49 metus vyrams ir 52 metus moterims (2010 m. atitinkamai – 68 ir 78,8), Latvijoje 1934–1936 m. – 55 ir 61 (2010 m. 68 ir 77,8), Estijoje – 53 ir 60 (2010 m. – 69,9 ir 80).
Daugiausia Baltijos žmonių tarpukariu dirbo žemės ūkyje: Lietuvoje – 76,7 proc., Latvijoje – 67,2 proc., Estijoje 63 proc. Lietuvos šiaurės kaimynų pramonėje dirbančiųjų buvo tris kartus daugiau nei Lietuvoje. Tačiau mūsų šalis to meto Europoje buvo vienintelė, kur absoliutus dirbančių moterų skaičius viršijo dirbančių vyrų skaičių.
Pajamos, kainos, vartojimas
1935 m. kvalifikuotas darbininkas per valandą vidutiniškai uždirbdavo Lietuvoje – 1,04 lito, Latvijoje – 1,33 lito, Estijoje – 0,62 lito. Daugelyje Europos šalių darbininkai uždirbdavo daugiau, tačiau realus uždarbis atsižvelgus į palyginti mažas Baltijos šalių prekių ir paslaugų kainas viršijo Vakarų Europos rodiklius. Pavyzdžiui, Latvijoje realus uždarbis buvo aukštesnis negu Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje.
1935 m. kilogramas jautienos Lietuvoje kainavo 0,85 Lt, Latvijoje – 1,12 Lt, Estijoje – 1,58 Lt; pienas atitinkamai – 0,15, 0,33, 0,14; sviestas – 2,76, 4,05, 2,10; bulvės – 0,04, 0,14, 0,06; cukrus – 1,25, 1,29, 0,75.
Švietimas, kultūra, sveikatos apsauga
Lietuvoje 1923 m. neraštingumas siekė 35 proc., Latvijoje 1935 m. – 11 proc., Estijoje 1934 m. – 4 proc. Europoje tuo metu didžiausias neraštingumas buvo Portugalijoje – 65 proc., SSRS – 49 proc., Graikijoje – 43 proc., Bulgarijoje – 39 proc.
Iš tūkstančio 5–14 metų vaikų trisdešimtaisiais pradines mokyklas lankė 533 lietuviai, 699 latviai, 687 estai. Tuo pačiu laikotarpiu Belgijoje iš tūkstančio mokėsi 974 vaikai, Prancūzijoje – 916, Čekoslovakijoje – 847. Pagal šį rodiklį Lietuva tuomet užėmė dvidešimt antrą vietą Europoje, Latvija – keturioliktą, Estija – penkioliktą.
Studentų skaičiumi taip pat pirmavo latviai: 1935 m. tūkstančiui gyventojų teko 3 studentai, Estijoje – 2,9, Lietuvoje – 1,7. Pagal studentų skaičių Latvija tuomet užėmė pirmą vietą Europoje, Estija – antrą, Lietuva – septintą.
Pagal išleistų knygų kiekį tūkstančiui gyventojų Latvija aplenkė Lietuvą du kartus, o Estija net tris kartus, pagal laikraščius ir žurnalus Estija vėlgi buvo aplenkusi Lietuvą tris kartus, o su latviais buvome beveik lygūs. Pagal išleistas knygas Lietuva Europoje užėmė devintą, Latvija – trečią, Estija – pirmą vietą, pagal laikraščius ir žurnalus Lietuva tenkinosi aštuoniolikta, Latvija – vienuolikta, o Estija vėlgi prizine – trečia vieta.
Pagal gydytojų skaičių 10 000 gyventojų 1940 m. turtingiausia buvo Latvija – 13,2 (2011 m. – 30); Estija – 10 (2002 m. – 33,3); Lietuva – 6,7 (2011 m. – 41,7).
Baltijos gyventojai nebuvo vargšai
Dalijant nacionalines pajamas vienam Lietuvos gyventojui 1930 m. teko 140 JAV dolerių, latviui – 221, estui – 214 JAV dolerių. Tuo metu Europoje turtingiausi buvo britai (502 dol.) ir šveicarai (493 dol.). Pagal šį rodiklį Latvija Europoje tuomet užėmė dvyliktą vietą, Estija – tryliktą, Lietuva – dvidešimtą. 2011 m. vienam gyventojui tenkančios BVP dalies (GDP per capita) skaičiai kitokie: Lietuva – 20 321 JAV dol., Latvija – 17 569, Estija – 21 995. Pagal šias pajamas Lietuva Europoje šiuo metu yra dvidešimt septinta, Latvija – dvidešimt devinta, Estija – dvidešimt ketvirta.
Prilyginus Europos Sąjungos BVP vienam gyventojui lygį 100 procentų, Lietuvos rodiklis siekia 62 proc., Latvijos – 58 proc., Estijos – 67 proc. Pasaulyje dabar turtingiausi Liuksemburgo gyventojai – 89 012 JAV dolerių, arabų Kataras – 88 314 ir buvusi portugalų kolonija šalia Kinijos – Makao – 77 079 JAV doleriai.
Užsienio prekyba
Visų Baltijos šalių pirmieji eksporto ir importo adresatai buvo Jungtinė Karalystė ir Vokietija. Lietuva tuomet daugiausia eksportavo sviestą (trečia vieta Europoje ir 5 vieta pasaulyje), mėsą ir linus, latviai – sviestą, medieną, estai – sviestą, medieną, medvilnės gaminius.
Žemės ūkis
Baltijos šalių žemės ūkio produkcija tarpukariu buvo gausi, kokybiška, konkurencinga. Pagal augalininkystės produkciją vienam gyventojui Baltijos šalys Europoje buvo vienos pirmųjų – po Danijos, Airijos. Tarp Baltijos šalių galvijų skaičiumi šimtui gyventojų tuomet pirmavo Estija – 61,7 (Lietuva – 47,2); pagal kiaules – Lietuva – 49,8; avis – Latvija – 62,7; arklius – vėl Lietuva – 23,2. Europoje pagal galvijų ir kiaulių skaičių pirmavo Danija, pagal avių skaičių – Bulgarija, Graikija, tačiau arklių daugiausia turėjo Baltijos šalys.
Vienam lietuviui 1938 m. buvo pagaminta 46 kg mėsos, 470 kg pieno, 64 kiaušiniai; vienam latviui – 83 kg mėsos, 897 kg pieno, 96 kiaušiniai; vienam estui – 52 kg mėsos, 862 kg pieno, 131 kiaušinis.
Labai skyrėsi Baltijos šalių žuvininkystės rodikliai: Estija 1939 m. sugavo 18,5 tūkst. tonų žuvies, Latvija – 16,2 tūkst. tonų, Lietuva, deja, tik 2,6 tūkst. tonų.
Pramonė
Nuo 1913 m. iki 1940 m. Lietuvos pramonės produkcija padidėjo 160 proc., Latvijos 5 proc. sumažėjo, Estijos padidėjo 30 proc. Nežiūrint tokių skirtumų, 1934 m. vienam lietuviui buvo pagaminama pramonės produkcijos už 129 litus (dvylikta vieta Europoje), latviui – už 370 litų (devinta vieta), estui – už 154 litus (dešimta vieta). Tuomet šis rodiklis buvo aukščiausias Danijoje – 3 532 litai ir Jungtinėje Karalystėje – 3 430 litų.
Geležinkeliai
Šioje srityje aiškiai pirmavo Latvija, jos geležinkelių ilgis siekė 3 223 km, Lietuvos – 1 634, Estijos – 1 434. Pagal geležinkelio tinklo tankumą 1930 m. Europoje pirmavo Belgija, Latvija buvo vienuolikta, Lietuva – septyniolikta, Estija – devyniolikta. Latviai geležinkeliu važiuodavo keturiskart dažniau nei lietuviai, estai – dukart.
Lietuviai gerokai atsiliko nuo kaimynų ir kitose komunikacijų srityse. Vienas automobilis 1938 m. teko 763 lietuviams (2011 m. Lietuvoje registruoti 1 713 277 lengvieji automobiliai, vienas automobilis dabar tenka 1,8 žmogaus), 298 latviams, 226 estams; vienas telefonas – 123 lietuviams, 29 latviams, 44 estams; tūkstančiui Lietuvos gyventojų 1937 m. teko 21 radijo imtuvas, latviams – 59, estams – 44. Daugiausia radijo imtuvų tuometinėje Europoje teko tūkstančiui danų – 198 ir britų – 184. Šiuo metu kiekviena Lietuvos šeima turi mažiausiai po vieną televizorių.
