Tikėjimas dolerio ar euro galia blėsta, tad žmonės nuo krizių ir globalizacijos ginasi kurdami alternatyvias valiutas.
Ant JAV dolerio užrašyta: „Tai legali atsiskaitymo priemonė už visas viešas ar privačias skolas.“ Šis užrašas parodo, kad pinigai tėra skolos rašteliai – ir žmonės mano, kad pateikus juos skola bus grąžinta. Tai – pagrindinė priežastis, kodėl veikia šiandieniniai pinigai. Norint įtikėti nuo aukso kainos nepriklausančių, „ore plaukiojančių“ pinigų galia, reikia pasikliauti ekonomikos gyvybingumu bei valstybės pasiryžimu neduoti kelio infliacijai, galinčiai suėsti visą pinigų vertę.
Blėstantis tikėjimas
Po pastarosios finansų krizės, kartais vadinamos pasitikėjimo krize, dalies žmonių tikėjimas nacionalinėmis valiutomis susvyravo. Europiečiai bijo, kad euro zona sugrius dėl įsiskolinusių Pietų Europos valstybių, o dolerio pasekėjus gąsdina Federalinio rezervo kiekybinio skatinimo programos, keliančios infliacijos grėsmę.
Tarp investuotojų atsirado nemažai perbėgėlių, kurie vietoj dolerių ar eurų verčiau investuoja į auksą. Neseniai regėjome ir bitkoinų – virtualios valiutos – karštinę. Tačiau alternatyvios valiutos patraukė ne tik užsidirbti norinčius investuotojus, bet ir paprastus gyventojus, ieškančius būdų kaip atsiskaityti už kasdienio gyvenimo prekes ir paslaugas, ypač krizės paliestose šalyse.
Jose sumažėjo ne tik pasitikėjimas nacionalinėmis valiutomis, bet ir galimybė jų gauti. Žmonės neturi darbo, tad nėra ir pinigų, neišeina pirkti prekių ir paslaugų, dėl to dar daugiau piliečių negauna darbo. Kai kurios bendruomenės nusprendė nelaukti, kada atsigaus visa šalies ar pasaulio ekonomika, ir pačios pradeda vaduotis iš šio užburto rato – kurti savo neformalias valiutas, skirtas naudoti vietoje.
Valiutų skaičius auga
2009-aisiais JAV buvo apie 20 aktyvių neformalių valiutų, tačiau per pastaruosius porą metų jų gretos pasipildė dar bent tuzinu, skaičiuoja CNN. Dabar be įprastų JAV dolerių kai kuriose po visą Ameriką išsibarsčiusiose bendruomenėse galima atsiskaityti tokiomis tokiomis valiutomis, kaip equal dollars (liet. lygūs doleriai), bay bucks (liet. įlankos doleriai), life dollars (liet. gyvenimo doleriai), Cascadia hours (liet. Kaskadijos valandos) ar potomacs (liet. potomakai).
Viena ilgiausiai ir sėkmingiausiai veikiančių JAV alternatyvių valiutų yra Ithaca hours (liet. Itakės valandos). 1991 metais sukurtos vienos Itakės valandos vertė – apie 10 JAV dolerių, tačiau jos į dolerius išmainyti negalima. Valiutos kūrėjo Paulo Gloverio tikslas – surasti būdą, kuriuo, nepaisant dolerių trūkumo, būtų galima padėti bendruomenei. Atsiskaitymas Itakės valandomis – tai ne pinigų, o laiko, skirto padėti bendruomenei, mainai
Grįžta mainai
Europoje, kur gausiai spekuliuojama, žlugs euras ar ne, žmonės irgi griebiasi alternatyvių pinigų, kurie įgalina mainus. Taupyti priverstoje Ispanijoje 1998 metais įkurtas Barselonos laiko bankas leidžia žmonėms už suteiktas paslaugas taip pat įsigyti valandų, už kurias gauna paslaugų ar prekių. Ilgą laiką buvęs nežinomas bankas dabar turi 300 filialų.
Labiausiai euro zonos krizės prispaustos Graikijos mieste Volose prieš pusantrų metų pradėta naudoti valiuta TEM. Ji paremta mainų sistema. Jei pasiūlote prekių ar paslaugų, gaunate TEM valiutos, už kurią galima įsigyti viską, kas siūloma TEM tinkle. Šiame neoficialiame mainų tinkle užsiregistravę per tūkstantį žmonių. Taip pat veikia turgus, kuriame galima atsiskaityti tik TEM’ais.
Kitose Graikijos vietose taip pat dygsta panašūs tinklai. Graikijos parlamentas netgi išleido alternatyvių verslumo ir vietos plėtros skatinimo formų įstatymą, į kurį įeina ir prekių bei paslaugų mainų tinklai.
Stabdo globalizaciją
Ne tik sunkmetis paskatina žmones ieškoti alternatyvų. Sėkmingiausia alternatyvi valiuta veikia palyginti ekonomiškai stiprioje Vokietijoje. Prieš dešimtį metų ekonomikos mokytojas su moksleiviais parengė projektą – sukūrė vietinę valiutą chymgauerį. Prieš porą metų regione jau cirkuliavo per pusę milijono euro vertės chymgauerių, o už juos įsigytų prekių ir paslaugų vertė viršijo 5 mln. eurų.
Ši valiuta ypatinga tuo, kad ją reikia išleisti per tris mėnesius. Neišleidus chymgauerių laiku, reikia papildomai primokėti 2 proc. pinigų vertės, kad būtų pratęstas galiojimas. Taip siekiama išlaikyti valiutos judėjimą vietos ekonomikoje ir skatinti bendruomenės ekonominį aktyvumą.
Tokios valiutos kaip chymgaueris sėkmę lėmė bendruomenių bandymas šiek tiek numalšinti globalizacijos efektą ir išlaikyti pinigus bendruomenėje. Užuot atitekę pasauliniams prekybos tinklams ir nukeliavę nežinia kur, pinigai išlieka bendruomenėje ir skatina vidaus vartojimą, prekių bei paslaugų kūrimą.
Kaip „New York Times“ yra sakęs Itakės valandų kūrėjas P. Gloveris, „Doleriai ateina į Itakę, paspaudžia kelias rankas ir tada iškeliauja pirkti medienos iš atogrąžų miškų ar kautis karuose. Valandos lieka bendruomenėje ir padeda mums samdyti vienas kitą.“
Nuo krizės neišgydys
Alternatyvios valiutos siūlomos tokioms šalims kaip Graikija – esą taip būtų galima jas išgelbėti nuo krizės. Pavyzdžiui, Graikija galėtų šalia euro naudoti neformalią valiutą, kuri padėtų palaipsniui atsisakyti euro ir pereiti prie savo nacionalinės valiutos.
Teigiama, kad alternatyvi valiuta pranašesnė tuo, jog yra paremta rinkos poreikiais – plinta tarp žmonių savaime. Kaip kadaise vietoj pinigų pradėti naudoti prieskoniai ar nestabiliose šalyse populiariausia atsiskaitymo priemone tapo doleris. Kitos valiutos turi aiškią nacionalinę fiskalinę valdžią, o euro pagrindinė yda – jis neturi pagrindo nei rinkoje, nei nacionalinėje valdžioje.
Kita vertus, nei Graikija, nei Ispanija ar kitos šalys negalės sumokėti savo skolų TEM’ais ar išmainyti jų į valandas, tad alternatyvios valiutos neišgydys šalių nuo krizės. Bet, jos padeda gyventojams apmalšinti nuosmukio sukeliamą skausmą.
FAKTAI: Krizių pinigai
Ši krizė – ne pirma, kurios metu išpopuliarėja alternatyvios valiutos. Jos įsigalėjo ir Didžiosios depresijos laikotarpiu 1929–1933 m.
Tuomet Amerikoje naudoti neformalūs pinigai dabar tapę kolekcionierių medžioklės objektais
1932 m. Austrijoje, Vorglo mieste sukurta valiuta buvo ypač sėkminga – sužavėjo tokius ekonomistus, kaip Johnas Maynardas Keynesas Po metų Vorglo valiutos schemą panaikino Austrijos nacionalinis bankas, išsigandęs šių pinigų politinio poveikio
