Už sėkmingas pastangas išsaugant ir grąžinant į Lietuvą Igno Šeiniaus ir Lozoraičių šeimos archyvus ir asmeninius daiktus Užsienio reikalų ministerijoje (URM) pagerbti keturi Lietuvos diplomatai. Apdovanojimus jiems įteikė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
Lietuvos ambasadorius Italijoje Petras Zapolskas ir URM Pirmininkavimo ES Tarybai departamento direktorius Remigijus Motuzas apdovanoti URM medalio „Už nuopelnus Lietuvos diplomatijai“ Sidabro kryžiumi. URM Administracinio departamento direktoriui Genadijui Mackeliui ir ambasadoriui archyvų klausimams Vytautui Žaliui įteikti padėkos raštai.
Diplomatų iniciatyva šiemet į Lietuvą sugrįžo tarpukario užsienio reikalų ministro ir diplomato Stasio Lozoraičio ir jo sūnaus Stasio išsaugoti unikalūs Lietuvos diplomatinės tarnybos dokumentai, biblioteka, baldai, vertingi žemėlapiai ir kiti asmeniniai daiktai.
S. Lozoraitis vyresnysis yra dirbęs Lietuvos pasiuntinybėse Vokietijoje, prie Šventojo Sosto ir Italijoje. 1934–1938 m. buvo Lietuvos užsienio reikalų ministru. 1940 m. Lietuvą okupavus SSRS paskirtas užsienyje likusios Lietuvos diplomatinės tarnybos šefu.
S. Lozoraitis jaunesnysis nuo 1970 m. buvo Lietuvos atstovu prie Šventojo Sosto, vėliau dirbo Lietuvos atstovybėje Vašingtone, buvo Lietuvos ambasadorius JAV ir Italijoje.
Tarp 2011 m. Lietuvai perduoto I. Šeiniaus archyvo dokumentų yra Antrosios lietuvių konferencijos Stokholme 1917 m. rugsėjo 18–22 d. rezoliucija, Lietuvių Berno konferencijos 1917 m. spalio 2–10 d. rezoliucija, kiti svarbūs nepriklausomybės pradžios dokumentai.
Taip pat į Lietuvą atvežti Užsienio reikalų ministerijos 1921–1927 m. vykusių pasitarimų užrašai, ministerijos instrukcijos pasiuntinybėms užsienyje, pasiuntinybių Stokholme, Helsinkyje 1921–1927 metų dokumentai, Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklą okupacijos laikotarpiu atspindintys dokumentai, I.Šeiniaus knygos, rankraščiai, straipsniai.
I. Šeinius derino savo diplomatinę misiją su visuomeniniu ir kultūriniu darbu. Jo iniciatyva 1917 m. Stokholme įsteigtas Lietuvių spaudos biuras. 1920–1921 m. jis dirbo į Kopenhagą perkeltame Spaudos biure, 1921–1923 m. – Lietuvos atstovybėje Helsinkyje. 1923 metais buvo paskirtas vadovauti atstovybei Stokholme.
Vėliau I. Šeinius grįžo į Lietuvą. 1940 m. po Lietuvos okupacijos išvyko į Švediją. Stasiui Lozoraičiui paprašius, 1954 m. jis sutiko būti Lietuvos atstovu Skandinavijos valstybėse.
Diplomatų archyvai perduoti saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui ir Centriniam valstybės archyvui.
