didesnio farso kaip vasario 16 . tikriausiai net kuboi nebuvo .
betkuris dar protaujantis - pasakytu jum atvirai - kad tokius tautos isgamas derejo dar vasario 16 susaudyt be teismo .

Dėl Smetonos patarčiau paskaityti Anthony Read‘o ir David Fisher‘io kapitalinį veikalą „The Deadly Embrace“ (Stalin, Hitler and the Soviet-Nazi pact 1939-1941, London) ir jų A. Smetonos gana tikslų įvertinimą, cituoju pažodžiui tiems, kurie linkę šmeižti tautos didžiavyrius: „The Lithuanian President, Antanas Smetona, had fled to Germany, crossing the open frontier unceremoniously by wading across a stream with, his trousers rolled up around his knees, creating a small constitutional problem for Dekanozov: under the Lithuanian constitution, only the President, nulėpausiai, had the power to appoint a government“. Taigi trumpai ir aiškiai pasakyta - Lietuva okupuota! Taigi, tautiečiai ir bendrapatriotai, kaip sako prancūzai, lietuviai išsiskyrė iš Latvijos ir Estijos visa galva aukščiau, kaip ir Kovo 11-ąją V. Landsbergio ir S. Lozoraičio didelių pastangų dėka, kurie abu išreiškė ir apjungė viso pasaulio lietuvių valią, pastangas ir viltį, istorinę patirtį ir tik vėliau, didelių Maskvos ir vietinių inteligentų - kolaborantų dėka mes kažkaip pasidavėme supartalinami per 1992 metų demokratinius ir laisvus rinkimus į LR Seimą ir vėliau Brazauskų namų iš Centro Komiteto ir dabartinių aljantų iš 2K.

Vienaip ar kitaip istoriją įtakoja daugybė veiksnių, bet labiausiai politinių realijų kaita, kuri apsunkina bandymus suprasti vieniems kitus. Pusiau tiesa, pusiau logika arba nepilnas tiesos sakymas, nepilnas realybės atskleidimas trukdo susigaudyti pasaulio įvykiuose. Dabar blaškomės tarp rusiškos istorijos versijos ir klydusios vakarietiškos versijos, ir pykstamės be reikalo. Ypač vakariečiai klysta dėl Rytų Europos. Daugybė stereotipų. Yra blogai, bet mes, deja, nelabai galime pasitikėti mūsų istorikais, ypač tais, kurie didžiąją savo gyvenimo dalį akivaizdžiai melavo ir apgaudinėjo mus. Nacionalinio šališkumo ir klastočių problema sumažėtų, kai istorikai ir jos skaitytojai, ypač politikai, liautųsi laikyti istoriją valstybės politikos įrankiu. Be pykčio turėtume išmąstyti bendrą Europos istorijos vaizdą ir dabartį, neatmetant nacionalinės istorijos, nes atskiros tautos turi savų skirtumų ir ypatybių, ypač Lietuva. Mano laiku Sovietų Rusijos imperijos standartiniuose istorijos vadovėliuose buvo daug vietos skiriama Čingischano, Tamerlano imperijoms, Kazanės ir Krymo valstybėms, Kaukazo istorijai, senovės graikų, romėnų, skitų istorijoms, bet nieko rimto baltams ir LDK. Istorija buvo šovinistinio pobūdžio ir labai ideologizuota – netikra. Klausimas, kaip apvalyti istoriją nuo dezinformacijos ir hipnozės formų ir tyčinių klastočių? Žinoma, malonu matyti Cosmographia Universalis VII knygos žemėlapyje Europos karalienėje 1550 metų Bazelyje šalia Gallia, Germania, Dania, Vandalia, Polonia, Scythia, Moscovia, Scandia, Livonia ir Lietuvos vardą – Lithuania.

Labai aciu autoriui. Pakankamai issamu ir argumentuota.

Na ,galutines" tiesos jau seniai atrastos, is pradziu tai padare bolsevikai 1918 m. o veliau ir naciai... Savo viena tiesa turi riboti zmones ir pirmykstes visuomenes, kurios kitaip manaancius, nematancius tos vienos ,tiesos| tiesiog linciuoja, ketvirciuja, etc. Na kaip carine Rusija Pugaciova arba Razina...O jeigu rimtai, tai istorijoje imanomos tik konsensuso tiesos tarp skirtingu mokslininku, istoriniu mokyklu, saliu, kartu... Kaip vertinti Prancuzu Didziaja Revoliucija? Motieju Valanciu, kuris ragino atsimesti lietuvius nuo ,lenku ponu sukilimo" 1863 m. arba prezidenta Antana Smetona? Jis pabego ar pasitrauke i Vakarus 1940 m. birzelio 15? Na o kaip su Sakalo ,tiesa" apie Landsbergi? Kad tiesa, realiatyvi modernus zmones supranta ne tik vertindami istorija, bet ir formuodami teisekura: kodel Europa kokios ideologijos vedina atsisake mirties bausmiu? Atsiprasau, apie ka as cia, nes juk p. Vytautui artimesne matyt Kinija su viena partija viena tiesa ir mirties bausmemis.

Žiūrėjau p. Bružo filmą vakar. Nors per ilgas, bet patiko.

Buvo ir neįtikėtinai įdomių dalykų. Mokslininko Kasparavičiaus nesugebėjimas suregzti elementarios bei nuoseklios minties. O kai iš šio „mokslų daktaro“ išgirdau, jog „nėra absoliučios tiesos“, prisiminiau vieno kaimo išminčiaus, daug mačiusio, daug girdėjusio, bet toliau savo bažnytkaimio nebuvusio, pasakojimus. Tada jis taip pat teigė, jog „nėra vienos (absoliučios) tiesos“, „jog yra daug tiesų“.

Nežinau kaip Lietuvoje tampama mokslininkais, bet diedukui tada paaiškinau, jog TIESA visada yra viena. Žinoma, jei toks reiškinys kaip „tiesa“ iš viso egzistuoja, nes bet kokiu atveju, turėtume kalbėti apie įvykių ir faktų visumą, kurie sudaro informaciją. O ji, informacija (tiesa), visada yra viena ir absoliuti. Skirtingi būna informacijos (tiesos) vertintojai, t.y. jos interpretuotojai. Kiek tų interpretacijų atsiras, priklauso nuo aplinkybių, tarp kurių pagrindinės yra:
- kokį kiekį informacijos turi interpretuotojas;
- kokį „čerdakėlį“ dievas davė interpretuotojui, t.y. ar sugebės jo „procesorius“ tą informaciją tinkamai apdoroti bei padaryti logiškas ir pagristas išvadas;
- interpretuotojo išsilavinimas bei patirtis (turiu omenyje ne apsilaipsniavimą ar apsilampasavimą).

Mokslininkui tokius elementarius dalykus reikėtų žinoti.

1991 m., pamokyti CZV savanoriai gyne okupantus nuo ipykusiu pilieciu.

Perfect :)

LDK istiko tai, kas buvo neisvengiama: vienybes, vienijancios idejos neturinti, multikulturine valstybe katastrofu aplinkoje suskilo is vidaus ir buvo suskaldyta is isores pagal tautini ir religini pasiskirstyma - vakarine dalis atiteko zemaiciams (lietuvybes tesejams), centrine Lenkijai, o rytine - Rusijai. As esu labiausiai linkes kaltinti del sito LDK bajorus (slektas) - jie nesugebejo issvystyti pakankamai auksta kultura. Jie tiesiog neislaike LDK, barbaru pagoniu palikimo. Del to LDK dabar - tik istorija.

LDK istiko tai, kas buvo neisvengiama: vienybes, vienijancios idejos neturinti, multikulturine valstybe katastrofu aplinkoje suskilo is vidaus ir buvo suskaldyta is isores pagal tautini ir religini pasiskirstyma - vakarine dalis atiteko zemaiciams (lietuvybes tesejams), centrine Lenkijai, o rytine - Rusijai. As esu labiausiai linkes kaltinti del sito LDK bajorus (slektas) - jie nesugebejo issvystyti pakankamai auksta kultura. Jie tiesiog neislaike LDK, barbaru pagoniu palikimo. Del to LDK dabar - tik istorija.