stalinas

1941 m. vasarą Hitlerio kariuomenė veržiasi per Estiją. Sovietų Sąjunga paskubomis evakuoja 42 tūkst. karių ir civilių iš Talino, tačiau jų vilkstinė patenka į baisiausią Antrojo pasaulinio karo pasalą jūroje. „Dėliojau pasjansą, kortos rodo, kad šis laivas niekada nepasieks Leningrado“, – atsidūsta „S/S Naissaar“ kapitonas Kalju. Krovininio laivo inžinierius neramiai žiūri į savo kapitoną, bet negali nieko padaryti. 1941 m. rugpjūtį „S/S Naissaar“ leidžiasi į ligšiol pavojingiausią kelionę.

JAV žurnalistas Tuckeris Carlsonas su trenksmu atvyko į Maskvą, kur jam buvo skirtas milžiniškas valstybinės propagandos dėmesys: amerikietis apsilankė balete, valgė restorane ir pakalbino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Jis taip pat apkaltino visą Vakarų žiniasklaidą „bandymais nuslėpti tiesą“ ir gąsdino Trečiuoju pasauliniu karu.

Karas, šiuo metu vykstantis tarp Rusijos ir Ukrainos, prasidėjo 2014 m. Jis prasidėjo nuo Rusijos ir Ukrainos nesutarimo, kur link turi sukti Ukraina. Šis klausimas buvo toks svarbus Maskvai, kad ji rizikavo savo santykiais su Vakarais aneksuodama Krymą ir įsiverždama į Rytų Ukrainą.  2022 metais Rusija išplėtė karą ir tai virto žemės drebėjimu Europai.

Kai du bepiločiai orlaiviai rėžėsi į Kremliaus stogą gegužės pradžioje, Rusijos prezidento atstovui Dmitrijui Peskovui nereikėjo laukti tyrimo pabaigos, kad būtų nustatytas kaltininkas. Jis užtikrintai pareiškė, kad ataką surengė JAV, o ne Ukraina. „Kijevas daro tik tai, kas jam liepta“, – paaiškino jis.

Gegužės pradžioje įtampa tarp Rusijos gynybos ministerijos ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimos privačios karinės bendrovės „Wagner“ prasiveržė į viešumą. Ištisus mėnesius Wagnerio kariai vaidino pagrindinį vaidmenį Rusijos apgultyje prie Bachmuto ir tai darė milžiniškomis žmogiškomis sąnaudomis. Bet ir Prigožinas jau prarado kantrybę, apšaukė Rusijos karo vadus, generolus ir galimai net patį Putiną.

Lenkijos prezidentas ketvirtadienį prisiminė sovietų lyderio Josifo Stalino laikų žiaurumus, palygindamas juos su civilių žudynėmis Bučoje – miestu, kuris tapo įtariamų Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje simboliu.  Prieš aštuoniasdešimt metų nacių kariai aptiko tūkstančių lenkų karininkų, kuriuos 1940-aisiais nužudė sovietų slaptoji policija, kūnus Katynės miške – šias žudynes Kremlius neigė iki 1990-ųjų.

Istorikas, naujos knygos apie Lietuvos politiką tarpukariu „Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje, 1934–1939 (1940)“ autorius Algimantas Kasparavičius sako, kad tiek anuomet, tiek dabar svarbu vertinti aplinkybes, kuriose gyvename ir nekeikti savo geopolitinio likimo. Istorikas įsitikinęs, kad politinis įžvalgumas ir „didelio paveikslo“ matymas nebuvo svetimas tarpukario politikams, bet būta ir politinio aklumo, kuris, deja, nešė mirtį.

Buvęs Rusijos ilgametis premjeras ir prezidentas, o dabar einantis specialiai jam sukurtas Saugumo tarybos vicepirmininko pareigas Dmitrijus Medvedevas šiurpino surinktus Rusijos gynybos pramonės įmonių vadovus diktatoriaus J. Stalino žodžiais. D. Medvedevas pacitavo 1941-ųjų J. Stalino telegramą tuometiniams karinės pramonės gamyklų vadovams: „Prašau jūsų sąžiningai ir laiku vykdyti tankų korpusų užsakymus Čeliabinsko traktorių gamykloje.

Pietiniame Rusijos Volgogrado mieste trečiadienį, 80-ųjų Sovietų Sąjungos pergalės šiame mieste vykusiame mūšyje prieš nacistinę Vokietiją metinių išvakarėse, buvo atidengtas naujas paminklas sovietų diktatoriui Josifui Stalinui.  Bronzinis J. Stalino biustas buvo iškilmingai atidengtas prieš ketvirtadienį įvyksiantį Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą į Volgogradą, kur bus surengtas iškilmingas minėjimas ir karinis paradas.

Berlyno sienos griūtis 1989 m. ir Michailo Gorbačiovo atsistatydinimas iš Sovietų Sąjungos prezidento pareigų 1991 m. pažymėjo SSRS žlugimo pradžią, bet ne patį žlugimą. Nors po 1991 m. SSRS nustojo egzistuoti, kaip juridinis asmuo, SSRS žlugimas vyksta ir šiandien.

2014 metų pavasarį įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija buvo dabartinės Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžia. Tuo metu tai sukėlė euforiją Rusijos visuomenėje, o Vladimiro Putino reitingai pasiekė rekordines aukštumas. Kremlius savo veiksmus suformulavo kaip „istorinio teisingumo atkūrimą“ ir daugelis Rusijos piliečių tai suprato būtent taip.

Europos Parlamentas ketvirtadienį pritarė rezoliucijai, kuria Josifo Stalino Ukrainoje 4-ajame dešimtmetyje sukeltas badas pripažįstamas genocidu. Tekste sakoma, kad EP „pripažįsta Holodomorą, dirbtinai Ukrainoje tyčinės sovietų režimo politikos sukeltą 1932–1933 metų badą, ukrainiečių tautos genocidu“....

Vokietijos parlamento nariai ketina pritarti rezoliucijai, kuria praėjusio amžiaus 4-e dešimtmetyje sovietų diktatoriaus Josifo Stalino sukeltas milijonų Ukrainos žmonių badas būtų paskeltas genocidu.  Rengiamos rezoliucijos tekstą penktadienį matė naujienų agentūra AFP. Bendras Vokietijos centro kairiųjų vadovaujamos koalicijos ir opozicijoje esančių konservatorių tekstas rengiamas kaip „įspėjimas“ Rusijai. Dėl jos invazijos Ukrainai šią žiemą gali grėsti bado krizė.

Nuo 2022 m. pavasario Rusijos visuomenę persmelkė nauja siaubinga jėga. Aktyvistai, protestavę prieš „specialiąją operaciją“ Ukrainoje, labai greitai pakliuvo į kalėjimus.

Pulitzerio premijos laureatas George’as Frostas Kennanas, prieškario ir pokario metais dirbęs JAV atstovybėje SSRS, o vėliau ilgiems dešimtmečiams suformavęs JAV atgrasymo politiką Sovietų Sąjungos atžvilgiu sakė, kad su sovietiniais komunistais bendradarbiauti yra neįmanoma ir kad rusai supranta tik jėgos kalbą, nors ir akcentavo atgrasymo politiką.

Pragaras džiūgauja. Hitleris muistosi ir laimingas nenustygsta vietoje, o Stalinas ramiai papsėdamas papirosą raito ūsus iš pasitenkinimo. Jų įpėdinis Vladimiras Putinas dirba iš peties ne tik žudydamas tūkstančius nekaltų ukrainiečių, bet ir prikeldamas iš numirusių jų idėjas. O nekromantija rusų valdžia užsiiminėja jau daugiau nei dešimtmetį.

SSRS diktatoriaus Josifo Stalino proanūkis Selimas susipyko su savo tėvu ir įsivėlė į teismų maratoną. Žymiojo tirono Josifo Džiugašvilio proanūkis yra kurčnebylys ir jau daugelį metų jis, kaip pats teigia, negali patekti į savo namus. Selimas Bensaadas, kurio mama Galina Džiugašvili buvo vokiečių nelaisvėje nužudyto J. Stalino sūnaus Jakovo dukra, o tėvas – alžyrietis Hoseinas Ben Saadas, gimė Maskvoje ir gyveno su mama.

Kalbėdamas su Volgogrado (Rusija) veteranais Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas prilygino „išpuolius prieš Staliną“ Antrojo pasaulinio karo rezultatų neigimui. Vėliau politikui teko teisintis, kad „jo žodžiai buvo iškraipyti“. BBC atkreipė dėmesį, kad tiek S. Lavrovas, tiek bendravardis gynybos ministras Šoigu ženkliai padidino savo viešų pasisakymų skaičių artėjant rugsėjo mėnesio rinkimams į Rusijos dūmą.

Stalino Sovietų Sąjunga namuose kalbėjo apie komunizmą, bet svetur praktikavo kapitalizmą. Ji pardavinėjo pagrobtus meno kūrinius, medieną ir grūdus Vakarų šalims, dažniausiai žiūrėdavusioms pro pirštus į faktą, kad ši pelninga prekyba dvokia nusikaltimais ir melu, taip pat yra permerkta krauju ir ašaromis. Kinijos komunistų partija irgi laikosi leninizmo kaip veiksmingos politinės organizacijos doktrinos, bet atsikratė neįgyvendinamų marksistinės ekonomikos idėjų.

Beveik 30 metų trukęs Josifo Stalino valdymas SSRS buvo apipintas įvairiomis istorijomis. Apie diktatoriaus sveikatą taip pat buvo daug kalbama, o kai kurios pikantiškos istorijos paaiškėjo tik praėjus daugeliui dešimtmečių po jo mirties. Pasirodo, kad sovietų vadas ne tik įtariai žvelgė į tradicinę mediciną, bet ir vartojo draudžiamus preparatus. Istorikas Aleksejus Bogomolovas „kp.

Rusų aktyvistai sukūrė Josifo Stalino kvepalus – ne jį šlovinančius, o primenančius diktatoriaus žiaurumus. Kodėl tokie kvepalai išvydo dienos šviesą, išvysite netrukus. Prabangių kvepalų kūrėjai tokiu įvertinimu neapsidžiaugtų, bet rusų aktyvistams – tai pagyrimas. Jie pristato kvepalus J. Stalino „Didžiajam valymui“ atminti, kuomet nuo 1935-ųjų iki 1941-ųjų kalėjimuose buvo sušaudyti maždaug septyni milijonai žmonių.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškimas, kuriame yra bandomas pateisinti 1939-ųjų SSRS ir Vokietijos nepuolimo paktas (Molotovo-Ribbentropo paktas), ne tik sukėlė kritikos bangą Baltijos šalyse, tačiau sulaukė ir Vakarų žiniasklaidos dėmesio. BBC skelbiama, kad Baltijos šalys pasmerkė tokį „skandalingą“ pareiškimą.

Stalinistinė Šiaurės Korėja pompastiškai mini šalies įkūrėjo, dabartinio lyderio Kim Jong Uno senelio mirties metines. Iškilmėse dalyvavo ne tik tūkstančiai šalį valdančio elito atstovų, bet ir vis dažniau viešumoje pasirodanti Kim Jong Uno sesuo. Pchenjane dar vienas propagandinis spektaklis. Į mauzoliejų, kuriame palaidoti Kim Jong Uno senelio ir tėvo palaikai, jį atlydi armija ištikimiausių režimo lyderių. Šiaurės Korėjoje minimos 25-osios šalies įkūrėjo Kim Il Sungo mirties metinės.

Josifui Stalinui paminklus statantys rusai gina jį nuo pašaipų kine. Puikiai kritikų įvertinta juodojo humoro komedija apie diktatoriaus Stalino mirtį Rusijoje užtraukė tikrą valdžios pyktį. Britų ir prancūzų kurto kino premjera po specialios peržiūros buvo tučtuojau atšaukta, o šalyje rodyti šią kino juostą uždrausta. Ši britų ir prancūzų kurta juodojo humoro komedija „Stalino mirtis“ Kremliaus politikams juokinga nepasirodė.

Baltarusijos opozicija siūlo taikyti atsakomybę dėl Sovietų sąjungos vadovo Josifo Stalino vykdytų represijų neigimo ar stalinizmo propagandos. „Aktyvistai, nevyriausybinės organizacijos ir partijos pasirašė forumo „Bolševikų teroras. Teisė sužinoti tiesą“ rezoliuciją. Be kitų dalykų, pasirašiusieji reikalauja bausti už stalinizmo propagandą ir panaikinti sovietų represijų archyvų slaptumo žymas“, - pranešė judėjimo „Už laisvę“ spaudos tarnyba.

Daugiau kaip pusė Rusijos gyventojų mano, kad sovietų diktatorius Stalinas buvo išmintingas vadovas, rodo naujausia „Levada“ centro surengta apklausa, kurios duomenys paskelbti penktadienį. Pasak šio centro, 57 proc. apklausos dalyvių sutinka su teiginiu, kad Stalinas buvo „išmintingas vadovas, atvedęs šalį į klestėjimą“. Taip teigiančiųjų skaičius yra didžiausias per visas iki šiol per ketverius metus „Levada“ centro darytas apklausas. Dauguma (71 proc.

Viename iš viešojo transporto stotelių stendų pasirodė plakatas, kuriame pavaizduotas miręs buvęs SSRS vadovas Josifas Stalinas. J. Stalinas mirė 1953 kovo 5 dieną. Manoma, kad praėjusius 63 metams, nežinomi asmenys taip „paminėjo“ šias tirono mirties metines. „Paveleckaja“ viešojo transporto stotelėje pakabintas plakatas su mirusio J. Stalino atvaizdu ir užrašu: „mirė tas, mirs ir šitas“. Kas tas „šitas“, nėra paaiškinta.

Rusijoje myli mirusius ir praeitį. Mirusius – labiau, „Novoje vremia“ leidinio rubrikoje „Nuomonės“ rašo profesorius Olegas Panfilovas. Jaunavedžiai ir toliau aplanko Lenino paminklą ir kloja prie jo gėles.“ Tai buvo įprasta anksčiau, tai prižiūrėdavo ideologai iš rajono komitetų, miesto komitetų ir srities komitetų. Taip daroma ir dabar, tradicijos daugelyje rusų miestų išsilaikė, kaip ir lenininės statulėlės. Dar Rusijoje myli Staliną.

Rusija gręžiasi į sovietinę praeitį ir vis dažniau taiko sovietų diktatoriaus Stalino režimo metodus, pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį paskelbtame straipsnyje. „Matome, kad pastarąjį dešimtmetį Rusijos Federacija vėl gręžiasi į savo sovietinę praeitį ir vis dažniau taiko žiaurius Stalino režimo metodus.

Justė Petkevičiūtė, Žinios.lt Rusijoje švęsti Tarptautinės darbo dienos, kaip sovietmečiu, į gatves išėjo tūkstančiai žmonių. Demonstracijos vyko net keliose miesto vietose, o kai kurie dalyviai nešėsi Lenino ir Stalino portretus. Prie pat Kremliaus, Maskvos Raudonojoje aikštėje rinkosi dešimtys tūkstančių rusų. Tarptautinę darbo dieną jie švenčia išties triukšmingai. Darbininkus čia subūrė šalies profesinės sąjungos.

 Kas bendro tarp Stokholmo sindromo ir liaudies meilės? Destalinizacijos metu po šalį važinėjo sunkvežimiai su „tautų tėvo“ portretais. Jei tikėsime sociologinėmis apklausomis – vadas ir dabar lyderių viršūnėje. Vadinasi, žmones šlovinti „išmintingąjį, savą ir mylimą“ draugą Staliną vertė ne tik ir ne tiek baimė.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį priėmė nutarimą, uždraudžiantį šalyje be kokią „totalitarinių komunistų ir nacių režimų propagandą“. 450 vietų Aukščiausioje Radoje už šį nutarimą balsavo 254 deputatai tuo metu, kai šalies rytus jau metus krečia ginkluotas konfliktas tarp prorusiškų separatistų ir provakarietiškos Kijevo vyriausybės.

Vakarų pasaulio triumfas ir tragedija visuomet prasideda ir baigiasi dialektiškame santykyje su Rytais: kuomet Vakarai įveikia (paneigia) Rytus, išvystame jų triumfą: Aleksandro Makedoniečio imperija, Romos imperija, Šventoji Romos imperija ir Europos sąjunga. Tragedija įvyksta tuomet, kai Rytai paneigia Vakarus: nuo barbarų iki sovietų. Tuomet vėl tarsi grįžtama į pradžią, prie griuvėsių, nes Rytų paneigimas neįsteigia jokio naujo politinio darinio.

„Rusija parodė savo dantis. Ja pasitikėti negalima“, - rėžė Europos parlamento narys, socialdemokratas Aloyzas Sakalas, paklaustas apie situaciją Kryme. Politiko teigimu, Lietuva dabar savo veiksmus turėtų derinti su Europos sąjunga. „Pati juk Lietuva negali laikykis kokių nors pozicijų. Lietuva jau priėmė sprendimą uždrausti kai kuriems veikėjams atvykti į Lietuvą, tačiau labai abejoju, ar reikėtų priimti ekonomines sankcijas“, - kalbėjo A. Sakalas.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčia šią savaitę buvo griežtai kritikuojama internete dėl vieno 2014 metų sieninio kalendoriaus su Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino portretais, išleisto vieno gerbiamo vienuolyno leidykloje. Nespalvotas kalendorius „Stalinas“, kainuojantis 200 rublių (apie 15 litų), reklamuojamas kaip „puiki dovana veteranams ir istorijos gerbėjams“. Istorikas Michailas Babkinas atkreipė į jį visuomenės dėmesį savo tinklaraštyje sausio 7 dieną.

Kaip danguje, taip ir žemėje: nieko naujo. Praėjo liūdnos šventės, televizijos eteryje karaliavo raganos, būrėjai, visokio plauko apsišaukėliai ir šarlatanai, N. Bunkės ašaros, iki koktumo nuvalkiotos frazės ir kiti vimdantys šventiniai „fejerverkai“. Atrodo, kad čia esminė taisyklė tokia: kai jau manai, kad žemiau kristi neįmanoma – stebuklas įvyksta. Vietoje šventės išvysti graudulį keliantį norą iš paskutiniųjų užsidirbti. Bet kokia kaina.

Gruzijos stačiatikių bažnyčia po populistų pergalės rinkimuose tapo tiek su Rusija jungiančia grandimi, tiek ir nacionalizmo tvirtove. Tarp jos iniciatyvų – Stalino reabilitavimas. Stalinas 2.0 Pagrindinėje Telavio aikštėje, priešais Antro pasaulinio karo metu žuvusiems skirtą paminklą iškilusi generalisimo Stalino statūla. Jo atvaizdai, anksčiau dingę iš visų Gruzijos gyvenviečių, įskaitant jo gimtąjį Gorio miestą, vėl matomi: kai kur visu ūgiu, kitur – biusto pavidalu.

Nejaugi 70 metų JAV branduolinės politikos yra paremti melu? Tokį klausimą amerikiečių leidinyje „Foreign Policy“ publikuojamame straipsnyje užduoda Wardas Wilsonas, knygos „Penki mitai apie branduolinius ginklus“ autorius. Atominių bombų panaudojimas prieš Japoniją ilgus metus yra audringų diskusijų objektas.

Antrasis pasaulinis karas Rusijoje oficialiai žinomas kaip „Didysis Tėvynės karas“. Jam paminėti rengiami griausmingi kariniai paradai, minėjimai, reiškiama pagarba didvyriams, o suabejoti oficialiomis versijomis yra politiškai nekorektiška arba net pavojinga. Bet yra istorijos epizodų, kurie minėjimų kalbose ir dainose beveik visai neatsispindi.

Antrojo pasaulinio karo metu Raudonojoje Armijoje kovojo pusė milijono žydų. Apie 200 tūkstančių jų žuvo, maždaug 7 tūkstančiai likusių gyvų veteranų šiuo metu gyvena Izraelyje, rašoma „Der Spiegel“. Į fotoreporterius jie žiūri rimtais žvilgsniais. Jų akys byloja daug ką ir perteikia išgyventą skausmą, ir visgi šie veteranai pozuoja ne be pasididžiavimo. Skirtingai nuo vokiečių bendraamžių, kovojusių Vermachto pusėje, sovietų kariai-žydai gali pasakyti, kad jie nebuvo naikinimo karo dalimi.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad nemato savo darbuose nieko panašaus su Josifo Stalino metodais. Tai jis pareiškė „Tiesioginės linijos“ metu, atsakydamas į radijo stoties „Echo Moskvy“ vyr. redaktoriaus Aleksejaus Venediktovo klausimą. Pasak V. Putino, stalininių laikų charakterizuojantys bruožai – asmenybės kultas, represijos ir masiniai įstatymų pažeidimai.

 Balandžio 15-oji – Tarptautinė kultūros diena, kurią mini daugelis pasaulio šalių. Vytauto Juozapaičio iniciatyva Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas rengė tarptautinę konferenciją „Kultūros ir civilizacijos darna: aktualijos ir problemos“. V. Juopaitis sveikindamas konferencijos dalyvius sakė: „Linkiu, kad ši diena taptų ne vienakartine švente, kurios metu deklaruojame pagarbą ir meilę kultūrai, o kad tas žodis per amžius išliktų pamatine vertybe.

Prieš mėnesį viso pasaulio stalinistai, ypač Rusijoje ir Gruzijoje, minėjo „didžiojo tautų tėvo“ Josifo Stalino mirties 60-metį. Apie šią asmenybę parašyta kalnai knygų ir toliau rašomos naujos. Sklando įvairios nuomonės apie J.Staliną, tačiau istorikai sutaria: tai buvo neeilinė, įdomi ir šiurpinanti asmenybė. „Nuostabus gruzinas“ J.Stalinas mokėsi dvasinėje seminarijoje, ruošėsi tapti stačiatikių dvasininku.

Maskvoje buvo apvogtas Josifo Stalino anūko, Jevgenijaus Džiugašvilio butas, praneša „Interfaks“. Pasak nukentėjusiojo advokato Leonido Žuros, vagystė įvykdyta kovo pradžioje. Į praviras duris atkreipė dėmesį kaimynai, kurie ir iškvietė policiją. Pats J. Džiugašvilis grįžęs namo kovo 3 dieną duris rado jau užantspauduotas. Vagys iš buto išnešė grąžtą ir kompiuterį su svarbia informacija. Advokatas pažymėjo, kad „nieko daugiau nebuvo paimta.

Miestų, kuriuose gimė diktatoriai Josifas Stalinas ir Adolfas Hitleris, visiškai skirtingai vertina jų paveldą ir turi skirtinga požiūrį į jų vardų minėjimą, rašoma BBCRussian.com. Visai nesunku įsivaizduoti du labiau skirtingus miestus, nei Gruzijos Goris ir austrų Braunau prie Ino. Goris su savo susenusiais sovietino laikotarpio daugiaaukščiais, yra išsidėstęs Kaukazo kalnų papėdėje.

Amerikietis pavarde Hitleris lifenews.ru papasakojo, kaip jam sekasi gyventi Izraelyje ir užsiiminėti labdara. Pasirodęs rusų tinklapiuose vos kelioms sekundėms, Josefo Hitlerio vardu pavadintas vyras iškart sulaukė daugybės interneto vartotojų dėmesio. Kai kurie manė, kad šis žmogus yra išgalvotas personažas, kiti stebėjosi, kaip vyras, tokiu vardu ir pavarde galėjo atsirasti Izraelyje. „Aš gimiau JAV, Niujorke. Dauguma mano giminaičių vis dar gyvena ten, – pasakojo Hitleris.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kokiomis aplinkybėmis SSRS soste įsitvirtino toks diktatorius kaip Stalinas? Tai lėmė Rusijos istorinės tradicijos, įsitikinęs istorikas Algirdas Jakubčionis. Esą Rusijoje varavo supratimas, kad reikalinga tvirta valdovo ranka. Be to, Stalinui padėjo asmeninės savybės – žiaurumas, sugebėjimas manipuliuoti ir tai, kad jis neturėjo jokių draugiškų ryšių.

Lygiai prieš 60 metų, 1953 metų kovo 5 dieną mirė sovietų diktatorius Stalinas. Ar tai buvo nunuodijimas? Ir kodėl gydytojas pasirodė tik po 11 valandų? Stalino mirtis buvo apsupta daugybe gandų. „Welt“ rekonstravo paskutines Stalino gyvenimo dienas. Nedaug žmonių sugebėjo taip įtakoti XX amžių, kaip tai padarė Josifas Visarionovičius Džugašvili, geriau žinomas kaip Stalinas.

Rusija mini 60-ąsias sovietų diktatoriaus Josifo Stalino mirties metines. Jo šalininkai prie kapo Maskvoje atnešė gėlių, o kritikai kaltina buvusį lyderį dėl milijonų žmonių mirčių vykdant masines žudynes ir tremiant į koncentracijos stovyklas, praneša AP. J. Stalinas Sovietų Sąjungai vadovavo nuo 1924 metų iki mirties – 1953 metų.