Pasirodo, kad sovietų vadas ne tik įtariai žvelgė į tradicinę mediciną, bet ir vartojo draudžiamus preparatus. Istorikas Aleksejus Bogomolovas „kp.ru“ atskleidė „Josifo Stalino ligos istoriją“ – „ypatingai slapta“ žyme papuoštą dokumentų rinkinį apie sovietų lyderio sveikatą.
Rusijos socialinės-politinės istorijos archyve galima buvo susipažinti su J. Stalino sveikatos istorija. Tiksliau, su jo asmeninio gydytojo Vladimiro Vinogradovo užrašais apie SSRS vadą. Išslaptinta buvo tik nedidelė jo užrašų dalis, tačiau ir to užtenka, kad paaiškėtų kai kurios pikantiškos detalės.
Istorikas pažymi, kad daugelio išvardintų preparatų naudojimas Stalino laikais buvo uždraustas ir narkomanų jie net nedomino. O ir pats „tautų tėvas“ vargu ar savo virtuvėje virė kokį nors šlamštą iš savo vaistų. Tačiau net ir „cenzūruotoje“ J. Stalino ligos istorijoje galima aptikti įrodymų, kad jis vartojo net ir tais laikais jau draudžiamus preparatus. Aišku, oficialiai skirtus jo asmeninių gydytojų.
История болезни давно рассекречена. Там эти кокаиновые капли ни единожды упоминаются. pic.twitter.com/JHZFCOhHKq
— Том (@CeoTeo) March 5, 2018
Pavyzdžiui, J. Stalino asmeninis gydytojas, profesorius Vinogradovas 1944-aisiais (ir vėliau) išrašinėjo jam kokaino lašelius. „Lašelius su kokainu lašinti į kiekvieną nosies landą po penkis lašelius kas dvi valandas“. JAV kokainas buvo pripažintas narkotine medžiaga ir nebetaikomas gydymui medicinoje nuo 1914-ųjų, o SSRS preparatai kokaino pagrindu buvo medicinoje buvo uždrausti trečiojo dešimtmečio pabaigoje. Tačiau „tautų vadui“ bendros taisyklės negaliojo.
«Капли с кокаином впускать в каждую ноздрю по пять капель через каждые 2 часа». Рецепт капель с кокаином, выписанный И.Сталину его лечащим врачём профессором В.Виноградовым в августе 1944 г. pic.twitter.com/NKWDYMLSP4
— Исторические Фото (@HistoryFoto) March 5, 2018
Gydėsi vynu ir įtariai žvelgė į mediciną
J. Stalinas visuomet su dideliu įtarumu žvelgė į oficialią mediciną. Paties „generalisimo“ sveikata nebuvo iš stipriųjų: dar nuo kalėjimo Sibire jis kentė nuo chroniškų peršalimo ligų, o vėliau dar prisidėjo ir skrandžio, sąnarių, kraujotakos problemos. Tačiau pagrindine J. Stalino mirties priežastimi medikai įvardijo „smegenų aterosklerozę ir aterosklerozinę kardiosklerozę“.
Tai, kad J. Stalinas nemėgo saugoti sveikatos vėliau pripažino ir jo asmeninis sekretorius Borisas Bažanovas: „Laikosi itin nesveiko, sėdimo gyvenimo būdo. Niekada nesportuoja, neatlieka jokių fizinių pratimų. Rūko (pypkę), geria (vyną, daugiausiai gruzinišką). Antrojoje savo valdymo pusėje kiekvieną vakarą praleisdavo užstalėje, valgydamas ir gerdamas savo Politbiuro narių kompanijoje. Kaip su tokiu gyvenimo būdu ištempė iki 73 metų, neįtikėtina“.
Didžiąją 4-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio dalį NKVD vadovai ir J. Stalino artimiausia aplinka įtikinėjo jį, kad gydytojai gali būti pavojingi. Jų teigimu, juk būtent medikai prisidėjo prie Grokio, Menžinskio, Ždanovo ir Ščerbakovo mirčių. J. Stalinas, galimai ir dėl šios įskiepytos paranojos, gana ilgai savo negandas gydėsi „liaudies metodais“. „Gydytojai nemoka gydyti. Štai pas mus Gruzijoje yra daug tvirtų šimtamečių senukų, jie gydosi sausu vynu ir nešioja šiltą apsiaustą“, – prisimena kardiologas A. Miasnikovas „didžiojo vado“ žodžius.
Beje, pražudyti J. Staliną galėjo ir tas pats nepasitikėjimas medikais. 1952-ųjų gruodžio 21-ąją aš mačiau tėvą paskutinį sykį. Jis prastai atrodė. Matyt, jautė ligos požymius… Akivaizdu, kad jautė padidėjusį spaudimą, tačiau gydytojų nebuvo. Vinogradovas buvo areštuotas, o daugiau jis niekuo nepasitikėjo ir nieko prie savęs neprisileisdavo“, – teigiama J. Stalino dukters S. Alilujevos prisiminimuose.
