skolos

Šiandien mūsų valstybės skolos — 34 mlrd. Lt. Kiekvienas Lietuvos pilietis įsiskolinęs beveik 10 tūkst. Lt. Kasmet kiekvienas iš mūsų turime sumokėti apie 600 Lt palūkanų. Stulbinantys skaičiai, kai, pavyzdžiui, svarstomame kitų metų valstybės biudžete planuojama surinkti beveik 24 mlrd. Lt, nors daug kas tuo stipriai abejoja. Taigi esame praskolinę daugiau nei visą valstybės biudžetą.

Beveik penkis metus dosniai teikę paskolas, bankai išmokė Lietuvos žmones gausiai skolintis. Agresyvios skolinimo politikos pasėkmė – ekonomikos krizė. „Ekonomikos prasiskolinimas sparčiai didėja ir tai kelia nerimą“, - teigė ekonomistas Vladimiras Trukšinas. Jam pritarė ir finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, sakydamas, kad krizę Lietuvoje lėmė švediškos „družbos“ efektas. Permokėta per 1 mlrd. litų 2008 m. per tris mėnesius paskolų palūkanos padidintos 30 proc.

Šiaulių „Akropolį" pastačiusi, šiuo metu restruktūrizuojama Panevėžio statybos AB „Iglus" siekia prisiteisti beveik 16 mln. Lt iš "Akropolio" statybų užsakovės UAB „Aido turtas", rašo „Verslo žinios". „Iglus" teigia, kad bendrovės pastatyti Šiaulių „Akropolio" statiniai yra daugiau nei 7000 kvadratinių metrų didesni, nei buvo numatyta pradinėje sutartyje su prekybos centro užsakove, tačiau pastaroji esą už papildomai atliktus darbus nesumokėjo.

Nacionalinis Lenkijos muziejus pirmadienį dėl įsiskolinimų buvo uždarytas. Tiesa, tai truko neilgai - vos vieną dieną, o nuo antradienio jis vėl laukė lankytojų. Pranešama, kad Lenkijos nacionalinis muziejus Varšuvoje iš viso buvo įsiskolinęs įspūdingą 2,5 mln. zlotų sumą. Vos uždarius muziejų, jam pasišovė padėti Lenkijos kultūros ministras Bogdanas Zdrojevskis. Jis iš karto liepė pervesti muziejui trūkstamas lėšas.

Ventos (Akmenės rajonas) bažnyčia, nepajėgianti atsiskaityti su statybininkais už atliktus darbus, paprašė savivaldybės skirti lėšų, nes už skolas gali būti išvaržyta. Pinigai iš rajono biudžeto jau anksčiau ne kartą plaukė į tos bažnyčios sąskaitą. Parapijos turtui — teismo sankcijos Ventos bažnyčios statytojai negrąžina daugiau kaip 200 tūkstančių litų UAB „Akmeresta“ už atliktus statybos darbus. Bažnyčios klebonas Kęstutis Zybartas dėl skolų kaltina sunkmetį.

Kitąmet valstybė ketina skolintis 6 mlrd. litų, tai yra per pusę mažiau negu šiemet, teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Skolinsimės perpus mažiau ir dėl to galiu labai pasidžiaugti. Visas bendras skolinimasis kitų metų yra tik kiek didesnis nei 6 mlrd. litų. Šiais metais turėjome 13 mlrd. litų kaip pradinę prognozę, kiek reikės skolintis deficitui ir refinansavimui, kadangi pajamos buvo surenkamos geriau, tai bendrai per metus pasiskolinsime ne daugiau negu 12 mlrd.

Planuojamos kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis – 27 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. – europinės lėšos. Nacionalinio biudžeto asignavimai planuojami 29 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. – europinės lėšos. Tokius skaičius po Vyriausybės pasitarimo trečiadienį pristatė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Biudžetą ketinama Vyriausybėje tvirtinti ketvirtadienį. Trečiadienį planuojamas dar vienas Vyriausybės pasitarimas.

Verslininkas Laimutis Pinkevičius siekia nuginčyti su „Parex banku“ pasirašytas laidavimo sutartis. Tai penktadienį paaiškėjo Vilniaus apygardos teisme, kuriame buvo nagrinėjamas banko verslininkui pareikštas ieškinys dėl 36 mln. Lt kredito grąžinimo. Ketvirtadienį teismui buvo įteiktas ieškinys dėl laidavimo sutarčių nuginčijimo, tačiau sprendimas, ar ieškinys bus nagrinėjamas, dar nėra priimtas.

Nuo šiandien Rygos tarptautinis oro uostas reikalaus, kad Latvijos nacionalinės avialinijos „Air Baltic Corporation“ („AirBaltic“) už joms teikiamas paslaugas mokėtų iš anksto, kitu atveju paslaugos „AirBaltic“ nebus teikiamos, verslo naujienų portalui „Nozare.lv“ pareiškė oro uosto atstovai. Jei „AirBaltic“ iki spalio 8 dienos 12.00 val. nesusimokės už jai teikiamas paslaugas, nuo 16.00 val. oro uostas avialinijų nebeaptarnaus.

Mažiau nei dvi savaitės liko Vyriausybei apsispręsti dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto. Jis Seimui turi būti pateiktas spalio 15–ąją. Vyriausybei negailima populistinių patarimų, kad būtina sumažinti deficitą ir valstybės skolą, tik nepasakoma kaip. Nesnaudžia ir biudžeto pinigų „valgytojai" – vien ministerijos kitiems metams susiplanavo 4 mlrd. litų išlaidų daugiau nei pernai.

Vakar iki pavakario nei keleiviai, nusipirkę bilietus skristi į Žironą (Barseloną) ir Londoną, nei Tarptautinio Vilniaus uosto administracija, nei kiti suinteresuoti asmenys negalėjo priimti sprendimų, nežinodami, ką praneš įvykių kaltininkė lietuviško kapitalo skrydžių bendrovė „Star1 Airlines". Visi bendrovės telefonai atkakliai tylėjo, o paskambinus į vadovo Martyno Laivio mobilųjį, moteriškas balsas vis tikindavo: „Ne čia pataikėte". Negandos į paviršių išplaukė trečiadienio naktį, kai Dub...

Baigti provokacijas, klaidinančias visuomenę, ir pradėti dirbti įstatymų numatyta tvarka vandens tiekimo įmones ragina Lietuvos šilumos tiekimo asociacija (LŠTA). Ji nuogąstauja, kad šalies gyventojai, pasirinkę antrąjį Šilumos ūkio įstatyme numatytą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be papildomo karšto vandens tiekimo tarpininko, sulaukia klaidinamų kai kurių vandens tiekimo įmonių pranešimų apie neva besikaupiančias skolas už vandenį šilumos tiekimo bendrovėms.

„Akistata“ ne kartą rašė, kokius vargus žmonėms tenka praeiti, kol pagaliau įrodo savo nekaltumą. Nuplėšti raištį nuo Temidės tarnų akių yra labai sunku... Norėjo gražių būstų Ši istorija prasidėjo 1999 metais. Tuo metu vilniečiai – Natalija Simionenko, Rimantas Žmuidzinavičius, Jurijus Čibirevas ir Raimundas Briedis įsigijo pamatus sublokuotiems namams statyti.

Dažnai tarp būsto nuomininkų ir nuomotojų kyla įvairių nesutarimų, tačiau tai, kas nutiko vienai garbaus amžiaus vilniečių porai, sunku būtų galima pavadinti nesusipratimu, mat labiau tiktų žodžiai „užgrobimas“ ir „apiplėšimas“. Savo pavardės nenorėjęs viešinti 75 metų Juozas (tikrieji asmens duomenys redakcijai žinomi) šiuo metu su žmona gyvena sodo namelyje už miesto, mat po to, kai senamiestyje esantį butą išnuomojo vienai šeimai, į savo namus nebegali kojos įkelti.

Ekonominiu sunkmečiu išvarginti ir grynuosius pinigus praradę Lietuvos milijonieriai senas skolas sugrąžina netgi atsisveikindami su savo brangiais „žaislais“ – šimtus tūkstančių litų kainuojančiais retais automobiliais.

Praėjusio dešimtmečio viduryje bankrutavus keturiolikai komercinių bankų, liko 272 mln. litų skola. Ją paveldėjo visuomenė. Skolas išieškoti pavesta valstybės kontroliuojamai bendrovei Turto bankui. Tačiau, pavyzdžiui, pernai tesugebėta iš bankrutavusių bankininkų iškaulyti vos 96,7 tūkst. litų. Tiek nuveikė gerai apmokamas 71 Turto banko darbuotojas.

Praėjusio dešimtmečio viduryje bankrutavus keturiolikai komercinių bankų, liko 272 mln. litų skola. Ją paveldėjo visuomenė. Skolas išieškoti pavesta valstybės kontroliuojamai bendrovei Turto bankui. Tačiau, pavyzdžiui, pernai tesugebėta iš bankrutavusių bankininkų iškaulyti vos 96,7 tūkst. litų. Tiek nuveikė gerai apmokamas 71 Turto banko darbuotojas.

Kai kurių apskričių viršininkų administracijų (AVA) likvidavimo procesą stabdo skolos, susidariusios dėl abejotinų viršininkų sprendimų. Kol AVA turi skolų, jos negalima likviduoti kaip juridinio asmens. Didžiausia skola slegia buvusią Marijampolės AVA – už Gelgaudiškio dvaro rūmų restauravimą rangovams nebuvo sumokėta 1,34 mln. litų. Vilniaus AVA liko skolinga 1,33 mln. litų. Iš jų per 1,28 mln. Lt yra skola VĮ „Registrų centras“, dar apie 50 tūkst.

Iš Alytaus rajono Simno miesto į D. Britaniją su šeima gyventi ir dirbti V. Dusevičienė išvyko daugiau nei prieš trejus metus. Tačiau V.Dusevičienei susidarė skolos už vieno kambario butą Simne. Tiksliau – mokesčiai už atliekų surinkimą, nors bute niekas negyvena ir nešiukšlina. Moteris jau parašė raštus ne vienai mūsų šalies valdžios institucijai. Tačiau iki šios dienos ji nežinioje, jaučiasi tampanti skolininke per prievartą.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie tai, kad vienam didžiausių šalies langų ir durų gamintojų – bendrovei „Doleta“ - vienas didžiausių šalies bankų „Swedbank“ pareiškė pretenzijas dėl skolų. Artimiausiu metu „Doletai“ gali būti iškelta bankroto byla. Tokį prašymą Kauno apygardos teismui yra pateikęs bankas „Swedbank“. Neoficialiomis žiniomis, „Doleta“ bankui yra skolinga 19 milijonų litų.

Liepos 26-ąją Latvijos Seimas vienbalsiai priėmė pataisytą Nemokumo įstatymo versiją. Įstatymą pataisyti buvo grąžinęs Latvijos prezidentas Valdis Zalteris. Ruošiant norminį aktą, daugiausiai diskusijų kilo dėl fizinių asmenų bankroto paskelbimo procedūros. Šiandien priimtoje įstatymo versijoje numatytas skolų išmokėjimo terminas tęsis nuo vienerių iki trejų su puse metų, rašo BB.lv. Jeigu skolininko pajamos leidžia grąžinti bankui bent 50 proc.

Dvi iš keturių valdančių partijų turi milijoninių įsiskolinimų, viena – skolinga kelis šimtus tūkstančių. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atsakingasis sekretorius Algis Urbonas teigė, kad partija turi apie 1,1 mln. litų įsiskolinimų, pranešė naujienų portalas delfi.lt. Konservatorių-krikdemų koalicijos partnerė Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) turi apie 1,306 mln. litų skolų, o Liberalų sąjūdis, birželio 30-osios duomenimis, yra skolingas 404 tūkst. litų.

Nors vartojimo kreditus imantys šalies gyventojai savo skolinimosi galimybes po ekonominio nuosmukio vertina atsargiau, tačiau besiskolinančiųjų skaičius auga.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios skola gegužės mėnesio pabaigoje buvo 31 mlrd. 685,2 mln. litų arba 33,8 proc. prognozuojamo 2010 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) (93 mlrd. 759 mln. litų). Per gegužę centrinės valdžios vidaus skola sumažėjo 31,4 mln. litų ir sudarė 6 mlrd. 852,6 mln. litų (21,6 proc. visos centrinės valdžios skolos). Centrinės valdžios užsienio skola padidėjo 423,1 mln. litų ir sudarė 24 mlrd. 832,6 mln. litų (78,4 proc.

Baltarusijos prezidentas įspėjo ribosiantis rusiškų dujų ir naftos tiekimą Europai, jei Maskva per dvi dienas neapmokės skolų už tranzitą. „Dar kartą įspėju vyriausybę: jei „Gazprom“ per artimiausias dienas pilnai neatsiskaitys už paslaugas, po to seks visų Rusijos energetinių žaliavų – dujų ir naftos –   tiekimo paslaugų sustabdymas“, – penktadienį teigė Aleksandras Lukašenka. „Turite galimybę susitarti. Bet tam turite dvi dienas“, – pridūrė jis.

Glazerių šeimos valdomas „Manchester United“ klubas toliau klimpsta skolose, praneša BBC. Atskleista, jog anglų klubo skolos siekia ne 700 milijonų, kaip manyta anksčiau, o 1,1 milijardą svarų sterlingų. Tai dar labiau paaštrino gandus apie klubo pardavimą ir apie menką Glazerių galimybę išlaikyti „Man. United“ savo rankose. Taip pat neaišku, kiek pinigų bus suteikta serui Alexui Fergusonui šią vasarą, esant tokiai finansinei situacijai.

Verslininku prisistatantis Darius Katinas, atrodo, turi rimtų bėdelių.Batus prie skrybėlių derinantis tipas, pasirodo, vis dar neišbrenda iš skolų peklos. Tačiau dabar pasigirdo pletkų, kad Katinukui gali būti iškelta net baudžiamoji byla! Ar tai reiškia, kad verslininkui gresia kalėjimas? Pletkininkai loja, kad skolų neatgaunantys kreditoriai, neva, įtaria baisias finansines machinacijas ir ketina kreiptis į prokurorus.

Vyriausybei pervedus Šiaulių miestui daugiau nei 17 mln. litų kompensuoti praėjusių metų negautas pajamas, miestui pavyks atsiskaityti su paslaugų teikėjais ir didesnę pinigų sumą skirti biudžetininkų atlyginimams. Miesto tarybos nariai pritarė pateiktam sprendimo projektui. Vyriausybė rekomendavo pinigus skirti kreditoriniams įsiskolinimams padengti ir atlyginimams išmokėti. Darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms skirti – beveik 8 mln. litų.

Bankrutuojantį vengriškų restoranų „Csarda“ savininką Darių Katiną užgulė nauji nemalonumai, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Prieš mažiau nei mėnesį bendrovė „Creditum Vilnius“ pranešė, kad bendrovės „Vengrijos restoranai“, valdančios „Csarda“ restoranų tinklą, vadovas ir savininkas D. Katinas piktybiškai vengia mokėti skolas. Verslininko skolos esą beveik pasiekė 100 tūkst. litų.

Sąžiningi verslo santykiai Lietuvoje baigia išeiti iš mados. Būti skolingam už darbą, prekes ar paslaugas, nevykdyti sutartinių įsipareigojimų darosi ne gėda, bet įprastu kasdieniu reiškiniu ir net konkurenciniu pranašumu. Tam, kad išliktų rinkoje, kai kurie verslininkais save vadinantys asmenys imasi ekstremalių, kriminalinių metodų.

Pramogų pasaulio užkulisiuose jau senokai pliurpiama, kad šviesios atminties dainininko Arvydo Lukoševičiaus-Obuolio sūnus ir buvęs grupės “N.E.O.” dainuotojas Tadas Lukoševičius mėgsta palėbauti. Neva dėl to jis ir buvo išspirtas iš berniukų grupės. Tačiau dabar kalbama, kad bernelis pasiekė dugną… Buvusį dainininką slegia šimtatūkstantinės skolos, savo sielvartą jis malšina lėbaudamas, o kai kurie draugai apskritai su juo nebenori bendrauti.

Apie Tito Blėdžio bankrotus, skolas, teismus ir nėščią buvusią žmoną prirašyta daugybė straipsnių! Šįkart mus pasiekė gandas apie kažkada aukštuomenei priklausiusio Tito laisvalaikį! Anksčiau elito vakarėliuose ir prašmatniuose renginiuose dalyvaudavęs vyrukas juose lankosi vis rečiau. Nežinia ar dėl pinigų stygiaus, ar dėl kitų priežasčių… Žinoma, galime apsimesti, kad vyrukui ten nebeįdomu.

Statybų verslo banginį – Panevėžio statybos trestą (PST) – į finansinę duobę klampina miesto Savivaldybę apraizgęs korupcijos voratinklis. Bendrovei už Šv. Juozapo globos namuose atliktus statybos darbus skolinga likusi Savivaldybė delsia atsiskaityti kilus abejonėms, ar buvęs kyšininkavimu įtariamas jos vadovas teisėtai užsakė statybininkų paslaugas. Sumokėti bendrovei daugiau nei pusę milijono litų prieš porą metų Šv.

Šiuo metu Alytaus apskrityje yra 111 įmonių, kurioms vykdomos bankroto procedūros, didžioji dalis jų Alytuje - net 68. Kaip sakė bankroto procedūras vykdančios bendrovės „Orinata” direktorius Edmundas Rauktys, bankrutuojančių įmonių šalyje, Dzūkijoje - irgi, daugėja, o ilgėjančiai jų darbuotojų eilei išmokų iš Garantinio fondo tenka laukti daugiau nei metus. Spaudžia paimtos paskolos. Dabar šalyje yra 2 tūkst.

Finansų įstaiga "General Financing" Vilniaus policijos komisariatui pateikė pareiškimą dėl skolų išieškojimo bendrovės "Skolų suderinimo grupė" vadovo Rimanto Persinevičiaus nederamo elgesio su finansų įstaigos skolų išieškojimo specialistu. Anot "General Financing" pranešimo, antradienį apie 17.30 val. R. Persinevičius, būdamas neblaivus, grasino, o vėliau ir užpuolė "General Financing" tiesioginio bendravimo skolų išieškotoją. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija, įtariamasis sulaikytas.

Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus verslas neapsieina be skandalų, todėl priversti įsikišti prokurorai. Kokį pavyzdį uostamiesčio verslininkams gali demonstruoti solidų veikėją vaizduojantis miesto vadovas, kai jo paties valdomos įmonės yra atsidūrusios tarp skolinininkų. Neseniai skolas superkanti Vilniaus bendrovė „Inkaso“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Per vasarį įmonių pradelsti įsiskolinimai išaugo 145 mln. litų ir siekė 3,3 mlrd. litų, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. Vasarį įmonių pradelstos skolos didėjo lėčiau nei sausį, kuomet įsiskolinimų augimas sudarė 200 mln. litų. Per vasarį verslas padengė virš 80 mln. litų pradelstų įsipareigojimų, arba beveik tiek pat kaip ir per sausio mėnesį. Pradelstų skolų augimo rodiklis kiek mažesnis ir atsižvelgiant į tai, kad vasaris – trumpesnis mėnuo nei sausis.

Per 2010 metų sausio ir vasario mėnesius antstoliams pateikta 13 proc. mažiau reikalavimų priverstinai vykdyti išieškotojų naudai priimtus sprendimus negu per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Anot Antstolių rūmų, išieškoti pateikiamų skolų skaičius 2009 metais pasiekė piką ir nuo šių metų pradžios mažėja.

Vasarį buvo įregistruoti 1479 įmonių turto areštai – tai beveik tiek pat, kiek ir sausį, kai buvo užfiksuoti 1481 tokie atvejai, teigia kreditų biuras „Creditinfo“, atlikęs analizę pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. „Palyginus verslo turto areštų ir pradelstų skolų statistiką, ryškėja paradoksali tendencija, kad vis dar didėjant įmonių įsiskolinimams, mažėja joms įregistruojamų turto areštų skaičius.

Šiaulių miesto savivaldybė infrastruktūros darbams bei skoloms atiduoti 2010 metais skiria 13,81 mln. litų. Šiek tiek daugiau nei trečdalis sumos - 5,5 mln. litų - skirta skoloms padengti, likusieji taupiai padalyti miestui tvarkyti ir prižiūrėti. Iš viso rangovams savivaldybė skolinga per 12 mln. litų. Bene labiausiai šiemet nukentės gatvių tvarkymas - pernai tam skirti penki milijonai, šiemet - vos pusketvirto. Didžiausia suma - beveik 400 tūkst. litų - skirta kapinėms prižiūrėti.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, sausį įmonių pradelsti įsiskolinimai išaugo 200 mln. litų ir siekė 3,2 mlrd. litų. Per pirmąjį šių metų mėnesį verslas padengė 91 mln. litų pradelstų įsiskolinimų, tai yra beveik 61 mln. litų mažiau, nei pernai gruodį. Sausį buvo įregistruoti 1 481 įmonių turto areštas arba 484 atvejais mažiau nei praėjusių metų gruodį.

Nekilnojamojo turto (NT) krizė Dubajuje nesumažino arabų polinkio kurti didingų planų. Vis dar skolingi dešimtis milijardų, milijardus jie dabar žada skirti investicijoms į oro uostą. Kartą jau paslydo Praėjusių metų lapkritį išryškėjo tikrieji emyrato Dubajaus troškimo būti pasaulio turtuolių poilsio bei pramogų traukos traukos centru padariniai.

Ir “elitas” turi skolų! Ir ne šiaip skolų, o tokių “galingų”, kad bankai susigrąžinti pinigus net per teismus bando!  Nes, reikia suprasti, kad geruoju nesugebėjo… Paaiškėjo, kad skolos prismaugė buvusius sutuoktinius Violetą Repčenkaitę ir Titą Blėdį!!! Pranešama, kad ieškinius dėl milžiniškų skolų iškėlė net keli šalies komerciniai bankai.

Pilietinės demokratijos partija (PDP), vadovaujama buvusio parlamentaro Algimanto Matulevičiaus, UAB "Naujamiesčio būstas" turės sumokėti per 1 tūkst. 700 litų dėl įsiskolinimo už suteiktas komunalines paslaugas, paskelbė teismas. Kaip praneša Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, pirmadienį buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo UAB "Naujamiesčio būstas" ieškinį atsakovui PDP dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, praėjusių metų gruodį įmonių pradelsti įsiskolinimai buvo mažesni nei 12 mėnesių vidurkis – skolų portfelis padidėjo 140 mln. litų, kuomet vidutiniškai 2009-aisiais kas mėnesį augdavo po 180 mln. litų. Gruodį verslas iš viso turėjo 3 mlrd. litų pradelstų įsiskolinimų. Taip pat praėjusių metų paskutinį mėnesį įmonės padengė virš 153 mln. litų, tai rekordinis skaičius, palyginus su praėjusių 12 mėnesių vidutiniškai padengiama suma, kuri siekė 100 mln. litų.

Euro zonos valstybių laukia nelengvi metai. Sunkiai begalinčios atgauti kvapą po ekonomikos krizės jos turės gelbėti savo nacionalinius biudžetus ir finansus. Po dvejų metų ekonomikos nuosmukio ir masinio bankų žlugimo euro zona Naujuosius pasitiko paskendusi skolose.

"Naujųjų metų proga skaičiuosime ne turtą, o skolas", - konstatavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius. Savivaldybės skolos įvairioms įmonėms jau gerokai perkopė 117 milijonų litų. Skolas ruošiamasi padalyti į tris dalis ir grąžinti per trejus metus. Tačiau neaišku, ar po metų skolos nepadvigubės.

Savivaldybės vis labiau klimpsta į skolas. Jas slegia ne tik ekonominiu pakilimu paimti kreditai, bet ir sunkmečiu nesurenkamos pajamos. Vyriausybė savivaldą ragina dar labiau taupyti, o Seimo audito komitetas ragina griežtinti savivaldybių skolinimosi kontrolę. Vilniaus savivaldybė – viena labiausiai prasiskolinusių Lietuvoje. Ją slegia ne tik iš bankų paimti daugiau nei 200 mln. litų paskolų, bet ir skolos paslaugų tiekėjams, kelininkams, savivaldybių įmonėms.

Šiaulių miesto savivaldybės skolos per šiuos metus perkopė daugiau nei šimtą milijonų litų. Pirmą kartą dėl skolų Savivaldybė sulaukė antstolių. Juos pasitelkusi viena statybos bendrovė atgavo 100 tūkstančių litų skolą. Pasak "Šiaulių krašto", gruodžio 1 dieną bendra Savivaldybės skola sudarė 117,5 mln. litų. Iš jų 57,1 mln. litų - bankų paskolos. Skolos, pradelstos mokėti daugiau kaip 45 dienas, sudaro 23,3 mln. litų.