skolos

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ patvirtino Prancūzijos skolinimosi reitingą ties AAA lygiu su stabilia perspektyva. Agentūra paskelbė savo komentarus atsakydama į „Reuters“ užklausą, kai pasklidus gandams, neva Prancūzijos skolinimosi reitingas gali būti sumažintas, Prancūzijos bankų akcijos ėmė staigiai pigti. Banko „Societe Generale“ akcijos atpigo daugiau nei 11 proc., Europos bankų indeksas „STOXX Europe 600“ sumažėjo 4,2 procento, praneša ELTA.

Azijos akcijų rinka demonstruoja prieštaringą dinamiką, nes susirūpinimas dėl Europos skolų krizės nustelbė nerimavimus dėl regiono augimo perspektyvų, skelbia BBC. Japonijos akcijų indeksas „Nikkei 225“ smuko 1,3 proc., tuo tarpu Honkongo indeksas „Hang Seng“ taip pat sumažėjo - 1,5 procento. Tačiau Pietų Korėjos akcijų indeksas „Kospi“ ūgtelėjo 1 proc., prieš tai smukęs beveik 4 procentais. Australijos akcijų indeksas ASX taip pat atgauna išvakarėse prarastas pozicijas.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, iš per pirmuosius septynis šių metų mėnesius įregistruotų 4 875 naujų įmonių (UAB ir IĮ) vadovų 3,9 proc. yra buvę ar tebėra vadovaujančiais asmenimis ar akcininkais bendrovėse, kurios turi nepadengtų pradelstų skolų, turto areštų, yra likviduojamos, bankrutuojančios ar bankrutavusios. „Šiemet, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, užfiksuota 8 proc. daugiau įmonių su neigiamomis verslo sąsajomis.

Didžiausių pasaulio ekonomikų finansų ministrai surengė virtinę skubių derybų telefonu dėl to, kaip įveikti didžiulę finansų krizę, kuri gresia Europai ir visam pasauliui. Jie ketino pateikti suderintų siūlymų iki to, kai šiandien bus atidarytos rinkos. Kol kas oficialiai nepraneša, kas konkrečiai dalyvavo derybose ir kokių priemonių bus imtasis.

Per liepos mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai sumažėjo 30 mln. litų ir siekė 4,17 mlrd. litų. Įmonių pradelstos skolos sumažėjo finansų įstaigoms, o nežymiai išaugo komunalinių ir telekomunikacijų paslaugų bendrovėms. Per liepos mėnesį verslas padengė 120 mln. litų skolų arba beveik dvigubai daugiau nei birželį. „Šiemet žymiai sulėtėjo verslo pradelstų įsiskolinimų augimas ir nuo metų pradžios skolos padidėjo 9 proc. Atitinkamu laikotarpiu pernai pradelstos skolos augo 26 proc.

Kinija griežtai pasmerkė Jungtines Amerikos Valstijas dėl jų „priklausomybės nuo skolinimosi“ ir „trumparegiškų“ politinių ginčų bei pareiškė, kad pasauliui reikia naujos stabilios rezervinės valiutos. Kinija per valstybinę naujienų agentūrą „Xinhua“ išsakė pirmuosius griežtus oficialius komentarus po to, kai penktadienį kreditų reitingų agentūra „Standard & Poor's“ sumažino JAV kredito reitingą.

Grupė JAV senatorių ragina Jungtinių Valstijų iždo sekretorių Timothy Geithneris nepritarti tam, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skirtų paskolą Baltarusijai. „TVF paskolos Baltarusijai skyrimas šiuo metu prieštarautų tiek JAV, tiek ES interesams“, - sakė jie. Laišką pasirašė senatoriai Richardas Durbinas, Benjaminas Cardinas, Markas Kirkas, Josephas Liebermanas, Johnas McCainas ir Jeanne Shaheen.

Sostinės savivaldybė ketvirtadienį grąžino visas 2009-2010 metų skolas už miesto tvarkymą ir priežiūrą. Skola įmonėms siekė 46,4 milijono litų. Savivaldybė atsiskaitė su beveik 50 įmonių, teikiančių įvairias miesto tvarkymo paslaugas, tarp jų bendrovės „Stebulė“, „Tiltuva“, „Baltkalis“, „Gatvių statyba“, „Akordas“, „Naujamiesčio būstas“, „Aketonas“, „Žvyro karjerai“....

Skolų prislėgta Italija greičiausiai taps nemoki, o Ispanijai galbūt pavyks išsisukti, prognozuoja britų Ekonomikos ir verslo tyrimų centras. Iš skolų gniaužtų besivaduojančioms šalims centras sumodeliavo „gerus“ ir „blogus“ ekonominius scenarijus, praneša BBC. Jis nustatė, kad Italija nemokumo išvengs tik tuomet, jei šalies ekonomika smarkiai paaugs, o tai mažai tikėtina.

Asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenimis, daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos gyventojų pradelstos skolos siekia 20 tūkst. arba daugiau litų, o bendra tokių įsiskolinimų suma sudaro 1,96 mlrd. litų. Minėtas asmenų skaičius galėtų pasinaudoti galimybe bankrutuoti, jeigu Seimas priimtų Fizinių asmenų bankroto įstatymą, pagal kurį bankrutuoti Lietuvoje galėtų tik tie asmenys, kurių skolos siekia 20 tūkst. arba daugiau litų. „Gyventojų, kurių pradelstos skolos sudaro 20 tūkst.

JAV politikams įnirtingai bandant išspręsti šalies skolos klausimą paaiškėjo, kad didžiausia pasaulio technologijų kompanija „Apple“ šiuo metu turi daugiau grynųjų pinigų ne galingiausia pasaulio demokratija, rašo „Financial Post“. JAV respublikonams ir demokratams siekiant atrasti bendrą sutarimą dėl JAV skolos „lubų“, šalies Iždo departamentas paskelbė, kad JAV balanse šiuo metu iš viso yra tik 73,76 mlrd. JAV dolerių.

Įsiskolinę Lietuvos piliečiai siekia bankrutuoti Latvijoje. Kol mūsų šalies Seimas trypčioja narpliodamas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą, lietuviai atsikrato skolų kaimyninėje šalyje, rašo „Lietuvos rytas“. Vienu pirmųjų bankrutavusių lietuvių pretenduoja tapti nekilnojamojo turto pardavimu užsiimantis verslininkas, buvęs politikas Gytis Januška. Latvijoje jam paskirtas bankroto administratorius. Atsisveikinti su skolomis lietuvis siekia kartu su žmona.

Vilniaus savivaldybė padengė didžiąją dalį skolų, susidariusių iki praėjusių metų gruodžio 31-osios. Už kreditu gautus 127,1 mln. Lt bus dengiami įsiskolinimai įmonėms SĮ „Susisiekimo paslaugos“, UAB „Stebulė“, UAB „Grinda“, UAB „Tiltuva“, UAB „Keluva“, UAB „Naujamiesčio būstas“ ir kt. Kredito sutartys sudarytos su viešųjų pirkimų konkursus laimėjusiais AB „Ūkio banku“ ir AS „UniCredit Bank“. Savivaldybei nepadengus įsiskolinimų būtų prasidėję teisminiai ginčai.

Nerimas dėl bendros Europos valiutos perspektyvų verčia vokiečius investuoti į nekilnojamąjį turtą ir tauriuosius metalus, praneša radijo stotis „Business FM“. Bavarijos gyventojas Tomas Baueris pareiškė radijo stočiai: „Daugelis euro zonos šalių susidūrė su skolų problemomis - Graikija, Portugalija, Airija ir dabar Italija. Todėl manau, kad privalau kažkaip išsaugoti savo pinigus. Pavyzdžiui, investuoti juos į auksą“. Vokiečiai investuoja lėšas ir į nekilnojamąjį turtą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas atsisako priimti ieškinius, pareikštus uždarajai akcinei bendrovei „Amber promotions“, kadangi jai yra iškelta bankroto byla. Bankroto bylą šiai bendrovei birželio 27 d. iškėlė Vilniaus apygardos teismas, ši teismo nutartis jau įsiteisėjusi. Pagal Civilinio proceso kodeksą tokiu atveju visus turtinius reikalavimus nagrinėja teismas, iškėlęs įmonei bankroto bylą.

Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas (Toom Hendrik Ilves) išreiškė viltį, kad ketvirtadienį euro zonos lyderių pasiektas susitarimas padėti sunkiai besiverčiančioms regiono šalims nuramins rinkas, o Graikiją, Airiją bei Portugaliją apėmusi euro zonos skolų krizė nepasklis po visą regioną. Ketvirtadienį T. H. Ilvesas dalyvavo euro zonos valstybių atstovų susitikime Briuselyje, kurio metu jie susitarė skirti Graikijai dar vieną, šį kartą 109 mlrd. eurų vertės, finansinės paramos paketą.

Per keturis pastaruosius mėnesius skolų „Sodrai“ lygis buvo mažiausias, nors per II ketvirtį Lietuvoje įdarbinta 43,8 tūkst. darbuotojų daugiau nei atleista (+3,6 proc.), o kai kuriose šakose augo ir atlyginimai. Anot įmonių mokumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos, padėties pagerėjimą nulėmė geresnis einamųjų skolų dengimas ir sumažėjęs naujų skolų skaičius, ypač viešojo sektoriaus ir statybos bei transporto įmonėse.

Dėl susidariusio įsiskolinimo už siuntimo paslaugas TEO liepos 27 dieną ketina sustabdyti televizijos kanalo „Sport1“ signalo siuntimą skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais. Kanalo negalės matyti skaitmeninės antžeminės televizijos žiūrovai visoje Lietuvoje. Šiuo metu kanalą „Sport1“ valdančios bendrovės „Sporto komunikacijos“ įsiskolinimas už signalo siuntimo paslaugas siekia daugiau nei 320 tūkst. litų. TEO siūlė įvairias įsiskolinimų gražinimo sąlygas, tačiau bendrovė jų nesilaikė.

Praėjusią savaitę Alytaus miesto savivaldybės meras Feliksas Džiautas lankėsi Vyriausybėje dėl buvusios „Alytaus tekstilės“ darbuotojams iki šiol neišmokamos atlyginimų dalies. Tekstilininkų įmonės bankroto byla tęsiasi nuo 2007-ųjų pabaigos, aukcionuose parduodamas nekilnojamasis turtas nuvertėjo, o skola darbuotojams – beveik 3 mln. litų – kabo iki šios dienos. Garantinio fondo parama – vienkartinė Buvusiems „Alytaus tekstilės" darbuotojams – beveik 1 tūkst.

N. Cleggas sakė bijantis, kad euro zonos skolų krizė gali pasklisti į Didžiąją Britaniją ir turėti tiesioginės įtakos darbo vietoms. Tai pirmasis kartas, kai aukštas Didžiosios Britanijos politikas pripažino, kad Graikiją, Ispaniją ir Italiją kamuojančios bėdos gali paveikti Britaniją. Liepos 21-ąją euro zonos valstybių atstovai susirinks aptarti Graikijos skolų krizės ir tolesnės finansinės paramos skyrimo.

Įspūdingu pirkiniu šią vasarą nustebinusi Stambulo „Bešiktaš“ ekipa bent kurį laiką Europos krepšinio rinkos nebedrebins. Pranešama, jog Turkijos ekipos banko sąskaita - įšaldyta. Įdomu, kad finansiniai nesklandumai nesusiję su krepšinio komanda. Finansines problemas sukėlė futbolo klubas. Futbolininkai įtariami susitarimu dėl rungtynių baigties. Manoma, kad „Bešiktaš“ galėjo „nusipirkti“ Turkijos futbolo taurės finalo rungtynes, todėl buvo suimti komandos treneris bei viceprezidentas.

Europos Sąjunga (ES) paskelbė karą trims pagrindinėms reitingų agentūroms: „Standard & Poor's“, „Moody's“ ir „Fitch“, rašo „gaurdian.co.uk“. Praėjus savaitei po Portugalijos reitingo sumažinimo, antradienį „Moody's“ agentūra sumažino Airijos skolinimosi reitingą iki „šlamšto“ lygio ir įspėjo, kad šaliai tikriausiai prireiks dar vieno finansinės paramos paketo.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino Airijos skolinimosi reitingą iki „šlamšto“ lygio, praneša BBC. Agentūra sumažino Airijos reitingą nuo „Baa3“ iki „Ba1“ lygio. Šio reitingo perspektyva neigiama, o tai reiškia, kad ateityje reitingas gali būti dar labiau sumažintas. Pasak „Moody's“, tokį sprendimą lėmė „auganti tikimybė“, kad Airijai prireiks dar vieno paskolų paketo, kad ji galėtų grįžti į kapitalo rinkas.

Pirmadienį nerimas, kad Italija gali tapti naujausia euro zonos skolų krizės auka, prislėgė Europos akcijų rinką ir euro kursą. Euro zonos finansų ministrai pirmadienį susitiks aptarti euro zonos problemų ir galimų jų sprendimo būdų. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ pirmadienį sumažėjo 1 proc., iki 1103,71 punkto. Italija euro zonoje yra trečioji pagal dydį ekonomika ir antroji po Graikijos turinti didžiausią skolų rodiklį, lyginant su šalies ekonomikos dydžiu.

Aukščiausi Europos Sąjungos vadovai pirmadienio rytą susitiko Briuselyje apsvarstyti augančios euro zonos skolų krizės. Baiminamasi, kad Italija gali būti kita šalis, kuriai prireiks ES finansinės pagalbos. ES vadovai susitikime  ketina aptarti savo pozicijas dėl antrojo Graikijos gelbėjimo paketo suteikimo. Italija  euro zonoje turi trečiąją pagal dydį ekonomiką bei antrą po Graikijos didžiausią skolų rodiklį lyginant su ekonomikos dydžiu.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka tikisi, kad 2012 metais sumažės iš Rusijos tiekiamų energijos išteklių kainos. Jis tai pareiškė, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, praneša BELTA. „Netgi rusai, formuodami biudžetą 2– 3 metams, atsižvelgia į tai, kad nafta, vadinasi, ir gamtinės dujos, atpigs. Norėčiau tikėtis, ir tai mano įsitikinimas, kad šiais metais kainų lygis yra aukščiausias“, – sakė A. Lukašenka.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas davė nurodymą atnaujinti elektros energijos tiekimą Baltarusijai, praneša „RIA Novosti“. Tai žurnalistams pareiškė Rusijos valstybės vadovo spaudos sekretorė Natalija Timakova. Pasak jos, šeštadienį D. Medvedevas telefonu kalbėjosi su Rusijos kuro ir energetikos kompleksą kuruojančiu vicepremjeru Igoriu Sečinu, kuris informavo, jog Baltarusija įvykdė savo įsipareigojimus ir sumokėjo už elektros energiją.

Per žiemą už šildymą įsiskolinę gyventojai skolas stengiasi grąžinti vasarą. Tačiau ne vienam iš jų tenka ir bylinėtis – dėl skolų kai kurie šilumos tiekėjai kasdien surašo po kelis ieškinius.

Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas Claude Trichet teigia, kad euro zonai užsidegė raudonas pavojaus signalas, nes iškilo grėsmė, kad skolų krizė gali užkrėsti bankus.„Aš manau, kad pavojaus signalas dega raudonai. Valdyba mano, kad didžiausią grėsmę Europos Sąjungos (ES) finansiniam stabilumui kelia sąveikos tarp skolų ir bankų“, - po Europos sisteminės rizikos valdybos susirinkimo sakė J. C. Trichet.

Švedijos URM spaudos, informacijos ir komunikacijų skyriaus vadovė Sesilija Julin (Cecilia Julin) naujienų agentūrai „BelaPAN“ pareiškė, kad Švedija griežtai smerkia jėgos naudojimą prieš taikius protesto akcijos Minske birželio 22 d. dalyvius. „Prieš Švedijos diplomatą taip pat buvo griebtasi smurto. Tai yra visiškai nepriimtina ir dar sykį parodo, kad Baltarusijos režimas negerbia fundamentalių demokratinių teisių ir laisvių“, - pažymėjo S. Julin.

Švedijos automobilių gamintoja „Saab“ teigia, kad neturi pakankamai pinigų savo darbuotojų atlyginimams, praneša BBC. „Saab“ savininkė „Swedish Automobile“ šiuo metu derasi su skolintojais ir bando gauti trumpalaikę paskolą, tačiau negali užtikrinti, kad tikrai tų lėšų gaus. Anksčiau šį mėnesį „Saab“ teigė, kad dvi Kinijos bendrovės ketina į „Saab“ investuoti 245 mln. eurų. Šiuo metu gamyba pagrindinėje „Saab“ gamykloje Švedijoje yra sustabdyta, nes bendrovė neatsiskaitė su tiekėjais.

Pasaulyje, kai lyginamas kapitalizmas su socializmu, Jungtinės Valstijos laikomos tarsi kapitalizmo pavyzdžiu. Ten valstybės nuosavybė yra nedidelė ir net jos buvimas dažnai laikomas nukrypimu nuo normos. Vyriausybė mažiau kišasi į ekonomiką negu kitose pažengusiose valstybėse ir pagrindinės socialinės programos, pvz., visuotinė sveikatos priežiūra, ten nėra taip įsitvirtinusios kaip kitur.

Rusijos kompanija „Inter RAO“ iki pirmadienio, birželio 27-osios, atidėjo elektros energijos tiekimo Baltarusijai nutraukimą. Tai pranešė oficialus kompanijos atstovas. Kaip anksčiau informavo interneto portalas „Telegraf“, Rusijos energetikai ketino nuo birželio 22-osios visiškai nutraukti elektros tiekimą Baltarusijai, kadangi oficialusis Minskas atsisako padengti dar nuo kovo mėnesio susidariusį įsiskolinimą.

Nepaisant finansinio ledynmečio, kai kurių valdininkų kišenės pilnėja. Valstybės politikų, pareigūnų, teisėjų bei tarnautojų atlyginimų įšalo metą žadėta tęsti ir kitąmet - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikimu tokį sprendimą netrukus turėtų palaiminti Seimas.

Su skolų krize kovojančios Portugalijos, pasak naujojo premjero Pedro Passos Coelho, laukia „dveji siaubingi metai“. Prieš grįždama prie ekonomikos augimo šalis turi nusiteikti giliai recesijai ir rekordiniam nedarbui, pareiškė vyriausybės vadovas laikraščiui „Financial Times“. Trečiadienį konservatorius P. Passos Coelho buvo paskirtas naujuoju Portugalijos ministru pirmininku.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ sumažino ilgalaikį Graikijos vyriausybės skolinimosi reitingą trimis padalomis nuo B iki CCC. Trumpalaikis šalies skolinimosi reitingas patvirtintas ties C lygiu. Agentūra prognozuoja, kad šalies ilgalaikis skolinimosi reitingas per artimiausius 12-18 mėnesių gali būti toliau mažinamas. Taigi Graikija pasauliniame „S&P“ reitinge užima žemesnes pozicijas nei Ekvadoras, Jamaika, Pakistanas ir Grenada, skelbia naujienų tarnyba RBC.

Birželis - pirmas mėnuo, kai laisviau atsipūsime nuo mokesčių naštos, apmokėdami gegužės mėnesio sąskaitas. Tam kartui atkrito mokestis už šilumą. Keli vasaros mėnesiai tikras išsigelbėjimas ir įsiskolinusiems už buto išlaikymą žmonėms. Daugelis tokių bėdžių skuba atsikratyti skolų uodegos, išaugusios per žiemą. Bet ne visiems ją pavyksta padengti. Kiti piliečiai, skurdo įstumti į kampą, visiškai nuleidžia rankas.

Ketvirtadienį Rusijos elektros energijos eksportuotoja „Inter RAO“ dėl skolų 200 megavatų sumažino elektros tiekimą Baltarusijai, praneša „RIA Novosti“. Baltarusijos valstybinis energetikos koncernas „Belenergo“ iki galutinio termino, t. y. birželio 8 d., nesumokėjo nuo praėjusių metų kovo susikaupusios 1,5 mlrd. JAV dolerių skolos. „Mūsų kolegos baltarusiai iki darbo dienos pabaigos nepervedė pinigų“, - sakė šaltinis.

Ekonomistas, politologas, Berklio universiteto Kalifornijoje profesorius, JAV demokratų partijos politikas, daugelio knygų autorius Robertas Reichas savo tinklaraštyje ir Londono dienraštyje „Financial Times“ mąsto apie Amerikos ekonomiką ir kodėl ji dar vis tik vos vos atsigauna. Tai turi pasekmių ir Europai. Problema, anot R. Reicho, „ glūdi ne pasiūloje. Bendrovių pelnas vis dar nemažas.

„SAAB" gamykla Švedijos Trollhättan mieste atnaujino gamybą po beveik dviejų mėnesių pertraukos. Konvejeris sustojo balandžio 6 dieną, nes dalių gamintojai sustabdė tiekimus dėl neapmokėtų sąskaitų. Pagaliau išsprendus problemas su Kinijos valdžia, „SAAB" sugebėjo gauti 30 mln. eurų avansą iš Kinijos kompanijos „Pang Da Automobile“. Šiuos pinigus kinai sumokėjo už 1300 automobilių Kinijos rinkai užsakymą. Papildomai „Pang Da„ sumokės 65 mln. eurų už 24 proc. „SAAB“ savininko „Spyker“ akcijų.

Lietuvos ekonominė padėtis šiandien blogesnė nei kaimyninės Baltarusijos. Tai rodo naujausia įtakingo tarptautinio verslo naujienų portalo „Business Insider“ sudarytas reitingas, kuriame šalys vertinamos pagal jų galimybes artimiausiu metu bankrutuoti, rašo „Respublika“. Kuo aukštesnė valstybės užimta vieta - tuo rizikingesnė jos ūkio padėtis, tuo didesnė tikimybė, kad per artimiausius 5 metus ji taps nemoki.

Krizės buvo ir bus, tačiau svarbu imtis prevencinių priemonių ir padidinti ekonomikų atsparumą sugebant išvengti blogiausio pasikartojus naujai krizei – tai buvo pagrindinė šių metų Europos ekonomikos forumo Briuselyje žinia. Į kasmetinį forumą susirinkę apie pusę tūkstančio verslo, akademinės bendruomenės ir valdžios atstovų iš visos Europos Sąjungos diskutavo apie visą pasaulį sukrėtusią ir, akivaizdu, kad vis dar nepasibaigusią ekonomikos krizę bei sugebėjimą atgauti jėgas.

Kaip pastebi įmonių kreditingumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, per paskutinį mėnesį (balandžio 20 - gegužės 20 d.) darbdavių įsiskolinimai „Sodrai“ sumažėjo nuo 504,6 iki 497,5 mln. Lt.  Einamosios skolos  per mėnesį susitraukė 3% - nuo 116,3 iki 112,7 mln. Lt. Pradėjo judėti ir bankrutavusių įmonių skolos. Pagal „Sodros“ viešinamus duomenis,  iš bendros 497,5 mln. Lt skolų „Sodrai“ sumos tik 112,7 mln. Lt (22,6%) sudaro „gyvų“ įmonių arba „einamosios“ skolos.

Klestint tarptautinei prekybai, pasaulio ekonomikos atsigavimo nesustabdė nei kylančios maisto kainos, euro zonos valstybių finansinės problemos, nei gamtos katastrofos Japonijoje. Tačiau ekspertai perspėja, kad pasaulio ekonomika dar nėra visiškai išsigydžiusi praūžusios krizės žaizdų ir tebeguli ligos patale. Anot „Nordea Bank Lietuva“ vyr.

Nors vakar EUR/USD kursas buvo pasiekęs septynių savaičių žemumas ties 1,4045, tačiau ilgai jose neišsilaikė ir dienos prekybos pabaigoje jis jau svyravo ties 1,4150. Pagrindinei Europos valiutai šiek tiek atsitiesti padėjo geresnės naujienos iš Europos Sąjungos finansų ministrų susirinkimo. Investuotojų nerimą dėl euro zonos skolos problemų sumažino vakar ES finansų ministrų pagaliau patvirtinta trijų metų, 78 mlrd. eurų vertės finansinė parama Portugalijai.

Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrai pritarė sprendimui skirti Portugalijai 78 mlrd. eurų (269 mlrd. Lt) paramą, praneša BBC. Du trečdalius šios sumos (52 mlrd. eurų (179,5 mlrd. Lt)) skirs ES, o vieną trečdalį (26 mlrd. eurų (89,5 mlrd. Lt) - Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Anksčiau Portugalijos finansų ministras Fernando Teixeira dos Santos skelbė, kad šiais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės 2 proc.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama įspėjo, kad jeigu nepadidins skolinimosi limito, Amerika rizikuoja suardyti pasaulio finansų sistemą, rašo „telegraph.co.uk“. JAV vis labiau artėja prie maksimaliai leistino 14,3 trln. JAV dolerių valstybės skolos limito viršijimo. Kongresas turi jį padidinti per artimiausias savaites, kad vyriausybė išvengtų finansinių įsipareigojimų nevykdymo.

Gyvename nuostabų laiką – tylų, gana ramų ir kartu absurdišką. Daug kuo primena sovietmetį – giliausią jo sąstingį. Ir beviltiškumo jausmas panašus – nematyti jokių prošvaisčių. Jei ne atviras vožtuvas į Europą, per kurį kasmet išsiveržia dešimtys tūkstančių emigrantų, padėtis šalyje būtų daug kritiškesnė nei sovietmečiu. Bet vožtuvas atviras, garas veržiasi, ir sistema sėkmingai atsikrato nereikalingų žmonių. O likusios Lietuvos idilė paremta tik kasmet Vyriausybės pasiskolinamais 7-8 mlrd.

Penktadienį JAV doleris sustiprėjo iki penkių savaičių aukštumų prieš pagrindines valiutas. Vien EUR/USD kursas per kelias savaites smuktelėjo daugiau nei 7,3% ir tai buvo pačios prasčiausios savaitės euro pozicijoms per vienerius metus. Praėjusios savaitės pabaigoje pagrindinės valiutų poros kursas dienos prekybą baigė svyruodamas ties 1,4110. Rinkos dalyviai šiuo metu labiausiai baiminasi galimos euro zonos skolų restruktūrizavimo galimybės.