skolos

Balandžio pabaigoje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė sąrašą skolininkų, kurie nepateikė nekilnojamojo turto (NT) mokesčio deklaracijų ir galimai nesumokėjo šio mokesčio. Jau per pusantros savaitės nuo sąrašo paviešinimo jame neliko dešimtadalio įmonių.

Balandį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo 83 mln. Lt ir siekė 2,31 mlrd. Lt. Per praėjusį mėnesį gyventojai padengė 52 mln. litų pradelstų įsiskolinimų, skelbia „Creditinfo Lietuva“. Per balandžio mėnesį naujų skolininkų, prieš tai neturėjusių pradelstų skolų, skaičius išaugo beveik 17,6 tūkst. Per šių metų keturis mėnesius, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, naujų skolininkų, prieš tai neturėjusių pradelstų skolų, skaičius padidėjo beveik dešimtadaliu.

Graikija tikisi gauti iš tarptautinių kreditorių naują finansinės paramos paketą - beveik 60 mlrd. eurų (207 mlrd. Lt), praneša JAV verslo žiniasklaida, remdamasi gerai informuotu šaltiniu Graikijos vyriausybėje. Pasak šaltinio, parama Atėnams gali būti skirta jau kitą mėnesį. Kaip praneša JAV žiniasklaida, kaip užstatą Graikija gali pasiūlyti įvairių valstybės aktyvų.

Didžiosios Britanijos iždo kancleris George'as Osborne'as teigia nenorintis, kad Didžioji Britanija prisidėtų prie tolesnio finansinio Graikijos gelbėjimo.Taip kancleris kalbėjo po penktadienį vykusio Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Graikijos ministrų neoficialaus susitikimo Liuksemburge, skirto aptarti Graikijos, Portugalijos ir Airijos finansinę padėtį. Prieš metus Graikijai buvo suteikta 110 mlrd. eurų (380 mlrd.

Šalta žiema ne tik išgąsdino didelėmis sąskaitomis už šildymą, bet įklampino kai kuriuos panevėžiečius į dar gilesnį skolų liūną. Šilumos tiekėjai abejoja, ar pavyks jas visas susigrąžinti iki kito šildymo sezono pradžios. Komunalines paslaugas teikiančios įmonės požymių, kad krizė baigiasi ir gyventojų kišenės pilnėja, nemato. Mat gyventojų skolos joms ne tik nemažėja, bet ir auga. „Panevėžio energijos“ bendrovei gegužės 1-ąją viso miesto vartotojai buvo skolingi 14,36 mln. litų.

Vilniaus miesto skolos siekia beveik milijardą litų, sostinės meras Artūras Zuokas sako, kad dėl didelių skolų kalčiausia nacionalinė mokesčių politika. „Pirmadienį Finansų departamentas pateikė tikslius apskaičiavimus, kurie, aišku, nedžiugina. Šių metų balandžio 1 dienos duomenimis, Vilniaus miesto visi kreditoriniai įsipareigojimai, paskolos, pradelsti mokėjimai daugiau negu 45 dienos arba mokėjimai, kurie turi būti einamieji mokėjimai, sudaro 916 mln. litų.

Dar vienos bankų krizės Jungtinėse Valstijose artimiausiu metu nebus, nerimo kelia skolų krizė Europoje, teigia Jungtinių Valstijų milijardierius ir investuotojas Warrenas Buffetas.

Ikimokyklinėse įstaigose kovoti su skolininkais – tas pats, kas galynėtis su vėjo malūnais. Palikę nemažas skolas, tėvai savo atžalas bando perkelti į kitą ikimokyklinę įstaigą, o darželių vadovai priversti gaišti laiką ir kreiptis į teismus, eikvoti kantrybę ir savo pinigus. Prašymams lieka kurti Prašymai ir raginimai susimokėti piktybinių skolininkų dažniausiai neveikia.

Islandija, kuri buvo atsidūrusi prie valstybinio bankroto slenksčio, o pernai pavasarį nukentėjo dar ir nuo Eyjafo ugnikalnio išsiveržimo, Europai pateikė naują akibrokštą. Visuotiniame referendume jos rinkėjai pasakė „ne“ Altingo (parlamento) pakartotiniam sprendimui atiduoti skolas Didžiajai Britanijai ir Nyderlandams. Į ES pretenduojanti šalis atsidūrė labai nepatogioje padėtyje.

Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų vyriausybės žada paduoti Islandiją į teismą, kad atgautų 4 mlrd. eurų (13,8 mlrd. Lt), kuriuos prarado, kai subyrėjo šalies bankininkystės sistema, praneša BBC. Sekmadienį Islandijoje vyko referendumas dėl planų grąžinti visas skolas banko „Icesave“ britų ir olandų indėlininkams, kurie patyrė nuostolių žlugus šalies bankininkystės sistemai. Preliminarūs referendumo rezultatai parodė, kad 57 proc. islandų planams nepritaria, o 43 proc. šią idėją palaiko.

Londono futbolo klubo „Chelsea“ savininko Romano Abramovičiaus svajonės paversti komandą Europos užkariautojais kaina greitai pasieks 1 mlrd. svarų sterlingų (apie 4 mlrd. litų), skelbia thisislondon.co.uk. Rusų oligarchas jau suteikė klubui 740 mln. svarų beprocenčių paskolų ir kasmet komandai skiria vis daugiau lėšų. „Chelsea“ valdančios kompanijos pateikti skaičiai rodo, kad klubas pernai turėjo 77,8 mln. svarų skolų – kur kas daugiau, nei pernai (47,4 mln.

Atrodo, kad skeptiškai nusiteikę islandai laimės“, – pareiškė šalies ministrė pirmininkė Johanna Sigurdardottir. 2008 metų spalio 7 dieną Islandijos valdžia buvo priversta perimti savo kontrolėn banką „Landsbanki“, kuriam grėsė bankrotas. Taip Reikjavikui perėjo šios kompanijos padalinio „Icesave“, vykdžiusio operacijas pasaulio rinkoje, įsipareigojimai. Britų ir olandų investuotojai tuomet neteko apie 4 milijardus eurų. „Islandijos žmonės pateko į labai bjaurią situaciją.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, kovo mėnesį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo beveik 97 mln. litų ir siekia 2,2 mlrd. litų. Per praėjusį mėnesį, palyginus su vasariu, gyventojų pradelsti įsiskolinimai augo 2 kartus sparčiau. Per kovą naujų skolininkų, prieš tai neturėjusių pradelstų skolų, skaičius išaugo beveik 13 tūkst., o šiuo metu pradelstų įsiskolinimų turi 212 tūkst. gyventojų. Per kovo mėnesį pradelstas skolas visiškai padengusių gyventojų skaičius padidėjo 44 proc.

Šį mėnesį ketverių metų kadenciją pradėsiančios naujos savivaldybių tarybos iš savo pirmtakų paveldės milijonines skolas.Kai kur jos siekia daugiau nei pusę savivaldybės biudžeto. 2007 metų pavasarį, kai darbą pradėjo senosios kadencijos tarybos, šalies savivaldybių bendra skola sudarė 24,7 proc. bendro visų savivaldybių biudžeto. Dabar, kadencijai pasibaigus, ši skola išaugo iki 37,3 proc. ir yra 1,32 mlrd. litų.

Kai žmogų prispaudžia skolos, o skolintojai vos ne kasdien apie tai primena ir prašo jas sumokėti kartu su suderintomis palūkanomis, dažniausiai ieškoma būdų skolintis iš kitų asmenų. Pastaruoju metu atsiranda vis gudresnių ir apsukresnių skolintojų, kurie, žinodami įstatymus, į finansines bėdas pakliuvusiems asmenims pinigų skolina pagal vekselius. Šie, laiku neatsiskaičius, atveria teisinius kelius į būsto ar kito nekilnojamojo turto praradimą. Tai liudija ir vienos alytiškės istorija.

„Už važiavimą be bilieto gavau vos 20 litų baudą, bet teko sumokėti daugiau nei 100“, „Vos porą dienų pavėlavau sumokėti baudą – mano sąskaitos buvo užblokuotos“, „Įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, bet buvo areštuotas mano turtas“ – panašių skundų apstu interneto platybėse, o kam jie adresuojami, nuspėti nesunku – dažniausiai dėl šių „nepatogumų“ kaltinami antstoliai.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas pajudėjo iš mirties taško. Bankai gąsdina aukštesnėms palūkanoms, kiti ragina į grasinimus nekreipti dėmesio. Praėjusią savaitę Fizinio asmens bankroto įstatymas prasiskynė kelią Vyriausybėje ir buvo išsiųstas svarstyti Seimui. Įstatymo šalininkai baiminasi, kad dėl bankų įtakos parlamentarams įstatyme gali atsirasti naujų, gyventojams ne itin palankių saugiklių. Nepatraukli procedūra „Noriu priminti, kad tai sunki ir nepatraukli žmogui procedūra.

Maždaug prieš dvejus metus bankrotą paskelbė mūsų šalyje veikusi latviško kapitalo bendrovė „Leidybos namai Santa“, leidusi žurnalus „Shape“ ir „Playboy“. Vilniaus apygardos teismo duomenimis, leidykla įvairioms bendrovėms ir fiziniams asmenims paliko 1,5 mln. litų skolų.

Po ilgų svarstymų į Seimą kelią besiskinantis Fizinių asmenų bankroto įstatymas gyventojams teikia vilčių nusimesti skolų naštą, bet erzina bankus. Bankai linkę lupikauti Dar gerokai prieš prasidedant sunkmečiui lietuviai garsėjo savo išlaidumu ir polinkiu skolintis. Į kairę ir į dešinę dalintos paskolos būstui, naujiems automobiliams ir prašmatnioms kelionėms, paskubomis paimti greitieji kreditai, paskui save velka ir grobuoniškas palūkanas, ne visiems pakeliamus periodinius mokėjimus.

Verslo laikraštis „The Wall Street Journal“ rašo, kad Rusija sugrąžino Ispaniją į sąrašą šalių, kurių skolas gali išpirkti Nacionalinis gerovės fondas. Apie tai Rusijos finansų ministerija pirmadienį paskelbė savo interneto svetainėje. Pernai lapkritį Rusija iš šio sąrašo buvo išbraukusi Ispaniją ir Airiją.

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius universitete turėjo studijų „skolų“! – taip straipsnį pradėtų geltonosios spaudos leidinys ar plepalų žurnalas. Vieni prikištų – tokiam viešam asmeniui, kurio iniciatyva vykdoma švietimo reforma, šis praeities faktas garbės nedaro. Kiti pultų giedoti dainelę: „Koks studentas be skolų“, o mums – leidiniui – štai intriga būtų garantuota.

Graikijos finansų ministerija griežtai sukritikavo tarptautinės reitingų agentūros „Moody's Investors Service“ sprendimą sumažinti Graikijos skolinimosi reitingą nuo Ba1 iki B1 su neigiama perspektyva, praneša„RIA Novosti“. „Šis „Moody's“ sprendimas sumažinti reitingą yra absoliučiai nepagrįstas, nes jį priimant nebuvo atsižvelgta į ekonomines sąlygas, su kuriomis susiduria Graikija.

Vasario pradžioje spaudoje buvo viešai paskelbtas sąrašas įmonių, kurios Sodrai skolingos 433 mln. litų mokesčių, baudų ir delspinigių. Kaip rodo „Creditreform Lietuva“, vertinančios įmonių mokumą, atlikta analizė, per dvi savaites  iš Sodros skolininkų sąrašo pasitraukė ketvirtadalis įmonių (8 857 įmonės iš  35 817). Padengta 9,83 mln. Lt skolų, t.y. beveik po 5 mln. Lt kas savaitę. Skolas Sodrai dengė 10 527 įmonės, iš jų 8 857 įmonės skolas padengė visiškai.

Lietuvos gyventojams vartojimo kreditų šiuo metu dažniausiai prireikia stambiems pirkiniams įsigyti, būsto remontui, būtiniausioms gyvenimo išlaidoms padengti bei atostogoms, rodo Prancūzijos banko „Societe Generale“ grupei priklausančios ir vartojimo lizingo paslaugas bei kreditus teikiančios finansų įstaigos „General Financing“ atlikta klientų apklausa. Apklausa parodė, kad 30 proc. visų apklaustųjų vartojimo kreditus iki 20 tūkst.

„Sodra“ viešai paskelbė 35 817 įmonių-skolininkių, kurios nesumokėjo 433 mln. litų mokesčių, baudų ir delspinigių.  Nuo paskelbimo praėjus savaitei 4 365 skolingos įmonės „Sodrai“ jau pervedė beveik 5 mln. litų.Tuo tarpu antstoliai per visus 2010 m. sugrąžino tik 2,7 mln. litų, o bankroto administratoriai – 13,8 mln. litų. „Creditreform Lietuva“, vertinanti įmonių mokumą, išanalizavo, kaip per savaitę po „Sodros“  skolininkų duomenų  paskelbimo pasikeitė skolų „Sodra“ būklė.

Keturių sublokuotų Žuvinto gatvės daugiabučių (5, 5a, 5b, 5c) gyventojai jau kurį laiką savo namus atnaujina be valstybės paramos. „Aš pritariu butų savininkams, kad, ką galima tvarkyti patiems, ir reikia tvarkyti. Aš ne prieš renovaciją, bet prieš tokį modelį, koks dabar siūlomas“, - teigė daugiabučių namų bendrijos pirmininkė Kazytė Morkeliūnienė.

Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse dešimčiai gyventojų tenka 2,5 pradelstų mokėjimų, o vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstų mokėjimų dydis vidutinį mėnesinį darbo užmokestį kai kur viršija beveik dvylika kartų, skelbia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai, išnagrinėję naujausius „Creditinfo“ renkamus Lietuvos gyventojų pradelstų mokėjimų duomenis.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, iš per praėjusius metus Lietuvoje įregistruotų 7078 naujų įmonių (UAB ir IĮ) vadovų 4,3 proc. yra buvę ar tebėra vadovaujančiais asmenimis ar akcininkais įmonėse, kurios turi nepadengtų pradelstų įsiskolinimų, turto areštų, yra likviduojamos ar bankrutavusios. Pernai, palyginti su 2009 metais, užfiksuota 115 įmonių daugiau su tokiomis neigiamomis verslo sąsajomis.

Valstybės iždo duomenimis, Latvijos nacionalinė skola 2010 m. išaugo 785,92 mln. latų, arba 18,3 proc., o bendra skolos suma praėjusių metų pabaigoje siekė 5,08 mlrd. latų. Valstybės vidaus skola 2010 m. gruodžio pabaigoje siekė 796,05 mln. latų, arba 111,9 mln. latų mažiau nei 2010 m. pradžioje. Latvijos užsienio skola, kita vertus, siekė 4,146 mlrd. latų, o tai yra 885,2 mln. latų daugiau nei praėjusių metų pradžioje. Centrinės Latvijos vyriausybės skola 2010 m. pabaigoje sudarė 4,94 mlrd.

Prancūzijoje skolų prislėgtas pensininkas nužudė savo žmoną, dukterį ir motiną bei galiausiai nusižudė pats, informuoja „Press TV“. 62 metų vyras šeimą išžudė peiliu. Prieš nusižudydamas jis paliko atsisveikinimo laišką, kuriame paaiškino savo poelgio motyvus. Vyras aiškino, kad taip pasielgti jį paskatino tūkstančių eurų skolos. Kaip skelbia „France 24“, vyras buvo rastas pasikoręs savo namų kieme. Name pareigūnai aptiko trijų moterų palaikus.

Pasaulio finansų krizė Ispanijai smogė gana skaudžiai – sprogusio NT kainų „burbulo“ sukelta grandininė reakcija pavertė šią šalį didžiausios bedarbystės Europos Sąjungoje valstybe (bendras nedarbo lygis didesnis nei 20 procentų, o jaunimo nedarbas viršija 35 proc.). Ispanijos NT rinkos apimtys per mažiau nei dešimtmetį iki finansų krizės patrigubėjo.

Naujieji 2011 metai nebus lengvi Europos Sąjungos ekonomikai, perspėjo Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso). „2011-ieji metai nebus lengvi metai ekonomikai, kartkarčiais jie gali būti ir itin skausmingi. Tačiau mes ne kovojame, kaip gaisrininkai, už finansinį stabilumą. Mes kuriame ateitį stipresnės ir tvirtesnės architektūros Europos ekonomikai.

Prieš Kalėdas įtakingas ekonomikos leidinys „Financial Times“ pranešė apie Kinijos ketinimus suteikti finansinę paramą kai kurioms euro zonos valstybėms. Apie tai kalbėta Pekine surengtame aukščiausio lygio Kinijos ir ES prekybos ir ekonomikos tarybos susitikime. Kinijos vicepremjeras Van Cišanas viešai pareiškė palaikantis ES numatytas antikrizines priemones, kurios turėtų stabilizuoti Bendrijos finansines rinkas.

Lietuva žengti į tarptautinę obligacijų rinką 2011-aisiais planuoja du kartus ir tokiu būdu iš viso pasiskolinti apie 4 mlrd. litų. Analitikai vertina, kad pasiskolinti pavyks ir kiek mažesnėmis palūkanomis nei šiemet, mat šalies finansų padėtis stabilizuojasi, rašo „Verslo žinios“. Finansų ministerija dar spalį skelbė, kad biudžeto deficitui finansuoti ir ankstesnėms skoloms grąžinti 2011 m. numatoma pasiskolinti apie 6,1 mlrd. litų - beveik perpus (arba 5,7 mlrd.

Finansinės krizės akivaizdoje daugėja susigundančių greitųjų paskolų kompanijų paslaugomis. Dažnai skolinama neįvertinus skolininkų mokumo, aiškiai nekomunikuojant galutinės mokėtinos sumos su palūkanomis ir tarp mikrokreditus teikiančių įmonių nesikeičiant informacija apie bendrus skolininkus.

Sąžiningos prekybos tarnyba įspėja Britanijos gyventojus vengti imti paskolas iš nelegalių skolintojų, vadinamų „paskolų rykliais“. Manoma, kad artėjant šventėms vis daugiau žmonių gali susigundyti paimti trumpalaikes kelių šimtų svarų paskolas, už kurias pirktų kalėdines dovanas, skelbia BBC. „Paskolų rykliai“ veikia be licencijos ir dažnai skolina už itin aukštas palūkanas. Viena skolintojų auka sutiko papasakoti britų nacionaliniam transliuotojui apie jų veiklos schemą.

Premjero Andriaus Kubiliaus vyriausybės pridarytas skolas ateities kartos atidavinės kelis dešimtmečius - tvirtina Darbo partijos pirmininkas, Europos parlamento narys Viktoras Uspaskichas. V. Uspaskichas skundėsi daug kartų siuntęs savo analizes ir pasiūlymus dėl neseniai priimto 2011 m. biudžeto, bet,  esą, niekam jie nebuvo įdomūs. Jis tikina nesulaukęs kažkokių netikėtumų. „Nieko naujo, nelaukto, kažko įspūdingo biudžete nėra.

Šiauliuose ir regione vykusių 5-ųjų TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių rengėjai nusėdo ant dugno – atjungtas internetas, užblokuoti mobilieji telefonai. Neatsiskaityta su 140 paslaugų teikėjų. Aiškėja, kad skoloms dengti pinigų nepakaks. Dabar bandoma griebtis audito ir ieškoti kaltų, bet skolos gali užgulti mokesčių mokėtojus.

Bankininkai iš „Deutsche Bank“ parengė specialų kovos su skolų krize Europoje planą, kurį pavadino „planu B“. Kaip pastebi „Bloomberg“, pagal šį planą siūloma, kad Europos centrinis bankas (ECB) imtų vertinti komercines finansines organizacijas kaip sąjungininkus. „Deutsche Bank“ siūlo nustatyti užstatų lengvatas komerciniams bankams, jeigu jie perka šalių, labiausiai nukentėjusių nuo skolų krizės (pavyzdžiui, Ispanijos, Italijos, Portugalijos ar Airijos), obligacijas.

Periferinės šalys šokdina ne tik euro zoną, auga įtampa ir nepasitikėjimas kitomis ES narėmis, kurias slegia didelės valdžios sektoriaus skolos. Tiesa, atrodytų, kad Lietuvą pasiekia tik išsikvėpę nerimo bangų atgarsiai: ir Airija, ir Graikija nuo Lietuvos nutolusios apie 2 000 km, o tiesioginiai ekonominiai saitai su šiomis valstybėmis riboti. Airija minima kaip dažnas lietuvių emigrantų pasirinkimas, o Graikija – kalbant apie atpigusias atostogas salose.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, lapkritį įmonių uždelstų įsiskolinimų portfelis, lyginant su spaliu, išaugo 35 mln. litų ir siekė 4,13 mlrd. litų. Palyginimui, tai sudaro trečdalį viso per dešimt šių metų mėnesių valstybės surinkto biudžeto. Lapkritį įmonės padengė 107 mln. litų uždelstų skolų, arba 11 proc. mažiau nei spalį. Pastarąjį pusmetį verslo uždelstų įsiskolinimų augimas išlieka vienu lėčiausių, lyginant su kitais šių metų mėnesiais.

Pirmą kartą istorijoje Ukrainos parlamentas lieka be šildymo lauke tvyrant Sibirą primenantiems šalčiams. Šildymas parlamentui atjungtas buvo už skolas, siekiančias ne tiek jau ir daug – apie vieną milijoną grivinų (apie 118 tūkst. dolerių), rašo naujienų portalas Vesti.ru. Bet net ir toks iš pažiūros nedidelis įsiskolinimas, lyginant su sostinės skolomis už elektros energiją, tapo priežastimi atjungti šildymą.

Parlamentas be jokių diskusijų atmetė Civilinio proceso kodekso pataisą, kuria būtų uždrausta iš žmogaus atimti paskutinį būstą už 7 tūkst. litų ir didesnę skolą. Motyvas – dėl tokios pataisos nukentėtų bankai. O motyvo, kad tai apsaugotų žmogų nuo išmetimo į gatvę, Seimas neįžvelgė. Pusantrų metų stalčiuje Parlamentarai dar kartą pademonstravo savo ištikimybę. Ištikimybę bankams. Seime atmestas siūlymas pakeisti Civilinio proceso kodekso nuostatas žmonių naudai.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas teigia, kad skolų krizė Europoje vis dar rimta, bet pažymėjo, jog Airija atsigaus po finansinės pagalbos.Sekmadienį Europos Sąjunga (ES) ir TVF pranešė apie 85 mlrd. eurų (111 mlrd. dolerių) pagalbos paketą Airijai, kuris sutvirtintų jos bankų sektorių ir leistų šaliai vykdyti skolų įsipareigojimus. „Krizė Europoje vis dar stipri“, – sakė TVF direktorius Dominique'as Strauss-Kahnas kalboje verslo lyderiams ir ambasadoriams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas sako, kad Seimo siūlymas jau nuo 2011 metų didinti pensijas ir kitas socialines išmokas iki 2009-ųjų lygio destabilizuotų „Sodros“ biudžetą. Tektų didinti socialinio draudimo įmokas daugiau kaip 2 proc., mažinti socialinio draudimo išmokas ir kitą valstybės socialinę paramą bei jos apimtis arba visiems šalies gyventojams užkrauti naują skolos naštą. Pensijų padidinimas pareikalautų daugiau kaip 500 mln.

Skolų prislėgta restruktūrizuojama bendrovė „Iglus“ padavė į teismą už Šiaulių „Akropolio“ statybas esą iki galo neatsiskaičiusią „Vilniaus prekybos“ įmonių grupei priklausantį „Aido turtą“. Prekybos ir pramogų centro valdytojas tvirtina panevėžiečiams neskolingas – atlygio už papildomus darbus raštu atsisakęs pats buvęs „Iglus“ vadovas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai neretai svaičioja apie ateitį. Remiantis kai kurių pažadais, jau 2014 metais ims mažėti valstybės skola. Reitingų tendencijos ir ministro pirmininko, TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus, sugebėjimas naikinti savo populiarumą veda prie to, kad po Seimo rinkimų 2012 metais šiai partijai veikiausiai neliks nė valdžios, nė atsakomybės. Gal tai skatina kurti gigantiškus planus ir žerti į tolimą ateitį nukreiptas fantazijas.

Vilniečių pora Osvaldas ir Leokadija Dumbriai laišku atsisveikino su artimaisiais ir išėjo. Paliko žinią, kad pasidarė nebepakeliama greitųjų kreditų našta. Sostinės antrajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusių be žinios asmenų - Osvaldo Dumbrio (gim. 1947 m.) ir jo žmonos Leokadijos (gim. 1955 m.). Dėl dingusių vilniečių į policiją kreipėsi jų sūnus. Vyro teigimu, tėvai iš buto Skroblų gatvėje išėjo šių metų lapkričio 15 d. apie 20 val. ir iki šiol negrįžo.

Lietuvos čempionas futbolo klubas „Ekranas“ prašo miesto valdžios atleisti nuo skolų, bet kartu valdžiai primena, kad ir Savivaldybė skolinga futbolininkams už pernai iškovotus titulus.