Parlamentas be jokių diskusijų atmetė Civilinio proceso kodekso pataisą, kuria būtų uždrausta iš žmogaus atimti paskutinį būstą už 7 tūkst. litų ir didesnę skolą. Motyvas – dėl tokios pataisos nukentėtų bankai. O motyvo, kad tai apsaugotų žmogų nuo išmetimo į gatvę, Seimas neįžvelgė.
Pusantrų metų stalčiuje
Parlamentarai dar kartą pademonstravo savo ištikimybę. Ištikimybę bankams. Seime atmestas siūlymas pakeisti Civilinio proceso kodekso nuostatas žmonių naudai. Atmestas be diskusijų, per 5 minutes.
Vienas projekto autorių parlamentaras Kęstutis Daukšys aiškino, kad pagal naują reglamentavimą nebūtų buvę galima iš skolingų žmonių atimti paskutinio būsto dvejus metus nuo įsipareigojimų nevykdymo pradžios. Tačiau tai ne vienintelė naujovė, kuri būtų palengvinusi bankų, komunalinių paslaugų teikėjų, lizingo bendrovių skolininkų ir kitų nelaimėlių padėtį. Pataisose taip pat buvo numatyta, kad paskutinio būsto išieškoti negalima, jei skolos suma neviršija 15 tūkst. litų. Šiuo metu kartelė – vos iki 7 tūkst. litų.
Beje, minėtas projektas pateiktas dar pernai gegužę. Kol jo priėmimas atsidūrė posėdžių darbotvarkėje, dar ne vienas tūkstantis asmenų susidūrė su problemomis. Tiktų posakis „geriau vėliau negu niekad". Deja, Seimas pasirinko “niekad".
„Tik kartą per mėnesį vakarinio posėdžio darbotvarkę sudaro opozicija. Todėl projektas taip ilgai į ją nepateko. Valdantieji paprastai į darbotvarkę traukia tik savus siūlymus", – kodėl taip ilgai buvo gaišta, paaiškino K.Daukšys.
Nenori kenkti bankams
Parlamentaro teigimu, dėl tokios gaišaties ne vienas žmogus prarado būstą arba, nenorėdamas jo prarasti, sutiko su naujomis bankų sąlygomis – didesnėmis palūkanomis, papildomo turto įkeitimu ir panašiai.
„Be to, kol projektas perėjo per komitetus, tapo iškastruotas. Seime pateiktas Teisės ir teisėtvarkos komiteto teiktas variantas, kad pataisos negaliotų atgal, tai yra galiotų tik žmonėms, kurie skolininkais taptų po jų įsigaliojimo", – aiškino K.Daukšys.
Anot jo, oponentai nepritarė pataisoms aiškindami, kad jos pablogintų bankų sąlygas.
Projektas žlugo, nes balsuoti teikėsi vos 81 parlamentaras iš 140. Negana to, 39 jų susilaikė, o 3 – Gintaras Songaila, Vitas Matuzas ir Mantas Adomėnas – balsavo prieš.
„Aš už tai, kad paskutiniai būstai iš žmonių nebūtų atiminėjami. Tačiau kodeksus reikia nagrinėti sistemiškai, o ne taip, kaip dabar. Seime bloga tvarka – per dieną priiminėjama po 60 įstatymų. Ir priiminėjama be sisteminio požiūrio. Prieš mėnesį galėjau tvirtinti, kad sugebu viską aprėpti, o dabar nebežinau, ar nedarau klaidų", – teisinosi G.Songaila.
715 000 – maždaug tiek Lietuvos fizinių asmenų skolingi bankams.
Baisi tiesa uoliai slepiama
Vladimiras TRUKŠINAS – Nepriklausomas finansų analitikas:
Statistikos, kiek žmonių dėl paskolų bankams prarado savo būstus, nėra. Tiek, kiek žurnalistai iškapsto, ir težinoma. Tačiau iškapstomi tik pavieniai faktai. Negana to, ta statistika slepiama. Bankai tą slepia, nes faktas baisus socialiniu požiūriu. Laukia socialinis sprogimas, nes žmonių pajamos neauga ir yra neadekvačios įsipareigojimams bankams. Kiek skolininkų turi finansinių problemų – nežinoma, nors Lietuvos banke tie duomenys guli. Seimas nepriima įstatymų, kurie apribotų bankų galias prieš skolininkus, nes bankai aktyviai kišasi. Sako, kad teisinis sureguliavimas bankų ir jų skolininkų santykių yra blogai. Tačiau kažkodėl nuslepia, kad toks reguliavimas yra jų motininių bankų tėviškėse.
Danas NAGELĖ
