skolos

Europos bankams reiktų pritraukti apie 200 mlrd. eurų kapitalą, kad papildytų savo rezervus krizės atveju. Tokį pasiūlymą pateikė Europos bankų priežiūros agentūra (EBA), skelbia BBC. EBA nori, kad bankai padidintų savo kapitalo rezervą iki 9-10 proc. nuo viso turto. Pagal Bazelio sutartis bankai įsipareigoja, kad jų kapitalas sudarytų 8 proc. nuo turto, tačiau iš tikrųjų daugelis kreditinių institucijų šios normos nesilaiko.

JAV Pensilvanijos valstijos sostinei keliama bankroto byla, po to kai ji pripažino nebegalinti panešti milžiniškos skolų naštos, rašo cnbc.com. Harisburgo miesto taryba nusprendė prašyti teismo apsaugos nuo bankroto bylos kėlimo, po pusantrų metų trukusių bandymų sumažinti 300 mln. dolerių siekiančią miesto skolą. Politinės kovos, ar miestas turėtų paskelbti apie restruktūrizaciją tebesitęsia, bet miesto savivaldybės taryba jau paskelbė, kad kito kelio nebėra.

Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Timothy Geithneris teigia, kad tam, jog išspręstų euro zonos skolų krizę, Europos lyderiai turi imtis rimtesnių priemonių nei vien bankų rekapitalizacija. „Jie turi užtikrinti, kad svirduliuojančios didžiosios Europos ekonomikos galėtų skolintis įperkamomis palūkanomis. Jie supranta, kad turės padaryti daugiau, nei padarė iki šiol“, - duodamas interviu „Bloomberg“ sakė T. Gaitneris.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jean'as Claude'as Junckeris pasiūlė 10 žingsnių, kurie, juo nuomone, padėtų išspręsti euro zonos krizę.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel iki šio mėnesio pabaigos pažadėjo pristatyti planą, padėsiantį išspręsti euro zonos skolų krizę, rašo „telegraph.co.uk“. Sekmadienį Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai Berlyne aptarė Europos ekonomikos būklę ir krizės sprendimo būdus.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) dar kartą paragino Europą nedelsiant spręsti gilėjančios skolų krizės problemas. Dalyvaudamas pirmojoje spaudos konferencijoje nuo vasaros vidurio B. Obama pareiškė, kad JAV ekonomika silpnėja, ir įspėjo Europą dėl politinės aklavietės. „Jie turi veikti nedelsdami. Mūsų ekonomikai dabar labai reikia sukrėtimo. Dabar ne metas atsidurti politinėje aklavietėje“, - teigė B. Obama.

Rytų Europos ekonomikos plėtra lėtės, tačiau ne taip smarkiai, kaip kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Rytų Europos šalims papildomos stiprybės suteiks mažesnės nei išsivysčiusiose šalyse valstybės skolos. Pasak SEB grupės analitikų, Rytų Europos šalių ekonomika po 2008-2009 m. finansų krizės jau pastebimai sustiprėjo ir atsigauna po gilaus nuosmukio.

Remiantis oficialia statistika, šiuo metu bendra Lietuvos gyventojų pradelstų skolų suma siekia 2,5 mlrd. litų. Neoficialūs skaičiai yra žymiai didesni, nes vis dar gyva praktika, kuomet gyventojai pinigus skolina tik gavę kito asmens ar įmonės žodinį pasižadėjimą. Neretai toks nepasvertas pasitikėjimas tampa finansinių nuostolių priežastimi. Juk skolintojas atidžiau nepasidomėjo, ar jo skolininkas pajėgs grąžinti pinigus, be to, neturi jokių teisinių įrodymų, kurie padėtų skolą išieškoti.

Pirmadienį JAV akcijų rinka prekybą pradėjo smukimu, nes padidėjo nerimas, kad Graikijai nepavyksta kovoti su skolų krize. Baimė dėl Graikijos nustelbė naujieną apie rugsėjį netikėtai paspartėjusią JAV apdirbamosios gamybos sektoriaus plėtrą. Paaiškėjo, kad, nepaisant griežtų taupymo priemonių, Graikijai nepavyks pasiekti tikslinių 2011 ir 2012 m. biudžeto deficito rodiklių. „Dow Jones“ indeksas pirmadienį prekybos pradžioje sumažėjo 0,61 proc.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį nusmuko iki žemiausio lygio per 8 mėnesius po to, kai Graikijos vyriausybė pareiškė, kad šaliai nepavyks pasiekti biudžeto deficito rodiklių, kuriuos šalies valdžia pažadėjo prieš kelis mėnesius mainais į finansinę paramą.

Finansiniame pasaulyje – vėl panika: Graikija eilinį kartą pareiškė, kad netrukus neturės pinigų išmokėti būtiniausioms reikmėms, t.y. – jai ir vėl gresia bankrotas. Bijant, kad tai gali sukelti naują pasaulinę ekonominę krizę, o gal net ir Europos Sąjungos euro zonos žlugimą, ES šalys bei didieji pasaulio bankai visomis pastangomis dar kartą bando gelbėti Graikiją. Bet ar nuo to kam nors geriau? Graikija, turinti apie 11 mln. gyventojų ir apie 335 mlrd.

Šiuo metu finansų rinkos patiria nemažai svyravimų, kurie padidina pulsą ne vienam patyrusiam investuotojui. O neseniai pradėjusiems investuoti, tai gali būti tikras sumanumo ir šalto proto išbandymas. Juk šiuo metu tenka išvysti tai, apie ką seniau buvome tik girdėję. Pavyzdžiui, situacijas, panašias į „Juodąjį pirmadienį“, kai 1987 metų spalio 19 dieną pagrindinis JAV „Dow Jones“ indeksas nukrito net 22,61 proc.

Kaip praneša „bbc.co.uk“, šiuo metu jau yra parengti preliminarūs Euro zonos gelbėjimo plano apmatai. Įgyvendinant ambicingąjį planą, bus siekiama nubraukti net 50 proc. Graikijos vyriausybės skolų. Be to, planas numato padidinti Euro zonos finansinės paramos fondą – bent jau iki 2 trilijonų eurų. Europos šalių vyriausybės tikisi šį planą patvirtinti ne vėliau kaip per penkias ar šešias savaites. Praktinis šio plano įgyvendinimas gali būti pakankamai sudėtingas.

2009 metais, kuomet visos Vidurio ir Rytų Europos valstybės buvo krečiamos recesijos, Lenkija išgyveno savo ekonominio pakilimo laikus. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, tais metais Lenkijos ekonomika sugebėjo išaugti 1,6%. 2010 metais Lenkijos ekonomika pasižymėjo 3,8% augimu, o šiais metais yra prognozuojamas 4% kilimas. Vis dėlto „CNBC.com“ kalbintų ekspertų nuomone, ateities prognozės Lenkijai žada ekonomikos augimo stabtelėjimą.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ sumažino aštuonių Graikijos bankų depozitų ir skolinimosi reitingus. Agentūra sumažino Graikijos nacionalinio banko, „EFG Eurobank“, „Alpha Bank“, „Piraeus Bank“, „Agricultural Bank of Greece“ (ATE) ir „Attica Bank“ bankų reitingus nuo B3 iki Caa2. O bankų „Emporiki Bank of Greece“ (Emporiki) ir „General Bank of Greece“ (Geniki) reitingai buvo sumažinti nuo B1 iki B3. Visiems reitingams suteikta neigiama perspektyva.

Graikijos bankrotas Europai atsieitų brangiau nei jos ekonomikos gelbėjimo plano įgyvendinimas. Apie tai trečiadienį paskelbė Prancūzijos biudžeto ministrė Valeri Pekres per šalies televiziją BFM. „Šiandien mes dedame visas pastangas, kad išgelbėtume Graikijos ekonomiką, - pareiškė ji. - Mes nesvarstome įvykių scenarijaus, pagal kurį Atėnai bankrutuotų“. Pasak V. Pekres, „Graikija bus išgelbėta“, jeigu Europos valdžiai pavyks įgyvendinti finansinės paramos planą ir skirti graikams 160 mlrd.

Šiau­lių sa­vi­val­dy­bei sunk­me­tis, at­ro­do, bai­gė­si. Įver­ti­nus val­di­nin­kų gau­na­mus at­ly­gi­ni­mus, ku­rie vie­šai skel­bia­mi sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je, ma­ty­ti, kad al­gos ke­lia­mos. Ati­tin­ka­mai ky­la ir val­di­nin­kų gau­na­mi prie­dai prie at­ly­gi­ni­mų. Jie, pa­si­ro­do, ski­ria­mi ne už darbą, ne už nuopelnus, o tie­siog šiaip, už gra­žias akis.

Su bankrotu kovojanti Graikija neketina rengti referendumo dėl euro. Tai pareiškė vyriausybės atstovas, paneigdamas atitinkamus žiniasklaidos pranešimus. Dienraštis „Kathimerini“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, prieš tai pranešė, kad ministras pirmininkas Giorgos Papandreou svarsto galimybę inicijuoti referendumą, kuriame gyventojai būtų paprašyti atsakyti į klausimą, ar šalis turėtų pasitraukti iš euro zonos, ar mėginti savo skolų krizę įveikti neatsisakydama bendrosios Europos valiutos.

Graikijos situacija atrodo dramatiška, pripažįsta SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda. „Šiandien, ko gero, net ir tos valstybės donarės, kurios buvo pasirengusios Graikijai besąlygiškai teikti finansinę paramą, jau nebetiki tuo, kad Graikija išsikapstys. Dėl šios priežasties buvo iki spalio mėnesio pristabdyta ir 8 mlrd. eurų finansinė parama, kuri buvo numatyta išmokėti.

Graikijos ministras pirmininkas George'as Papandreou'as ketina per referendumą iškelti klausimą dėl Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ir nacionalinės valiutos susigrąžinimo. Priimti tokį sprendimą paskatino užsienio kreditorių ir šalies piliečių, nepatenkintų griežto taupymo priemonėmis, spaudimas, rašo Graikijos laikraštis „Kathimerini“, kuriuo remiasi RBC. Įstatymo projektas dėl minėtojo referendumo surengimo bus įtrauktas į šalies parlamento darbotvarkę artimiausiomis dienomis.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) sumažino Italijos skolinimosi reitingą vienu laipteliu nuo „A+“ iki „A“ ir išsaugojo neigiamą perspektyvą dėl pablogėjusios ekonominės šalies perspektyvos. Toks agentūros sprendimas buvo netikėtas ir gali sustiprinti rinkų susirūpinimą dėl euro zonos skolų krizės plitimo.

Nenoras savo vaikams mokėti alimentus gali stipriai atsirūgti – savo atžalas išlaikyti vengiantiems tėvams numatoma baudžiamoji atsakomybė. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos suvestinėse kone kiekvieną savaitę pranešama apie vyrus, kurie spjauna į teismo sprendimus ir piktybiškai vengia išlaikyti savo vaikus.

Graikija įstrigo uždarame nemokumo, žemo konkurencingumo lygio ir vis gilėjančios depresijos rate, „Financial Times“ tinklaraštyje rašo ekonomistas Nourielis Roubini. Apsunkinta žiaurių fiskalinio griežtinimo priemonių, Graikija dabar artėja prie 200 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skolos lygio. Norėdama pabėgti iš šio uždaro rato, Graikija privalo pradėti tvarkingą ir organizuotą bankrotą, savanoriškai pasitraukti iš euro zonos ir grįžti prie drachmos.

Graikijos, Prancūzijos ir Vokietijos šalių lyderiai teigia, kad Graikija yra būtina euro zonos dalis, informuoja BBC. Tokie komentarai paskelbti po Prancūzijos prezidentoNicolas Sarkozy, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Graikijos premjero George Papandreou telefoninio pokalbio. G. Papandrėjus pakartojo, kad šalis yra pasiryžusi įgyvendinti visas taupymo priemones, dėl kurių susitarė mainais už paskolą.

Tarptautinė panika dėl Europos skolų krizės naują lygį pasiekė šį antradienį, kuomet JAV prezidentas B. Obama paskatino didžiąsias ES nares aktyviau bendradarbiauti taisant padėtį skolų kamuojamose valstybėse, mat kalbos apie Graikijos bankrotą pradėjo spausti ir Italijos pečius. Pasitikėjimas euru dar labiau smuko, kuomet Italija buvo priversta mokėti aukščiausias palūkanų normas nuo prisijungimo prie euro zonos, rašo CNBC.

„CityGroup“ vyr. ekonomistas Willemas Buiteris „Buisiness Insider“ pateikia savo pamąstymus, kas nutiktų pasauliui, jei Graikija, iki šiol sunkiai kovojanti su skolų krize, nuspręstų pasiduoti. „Tikimybė, kad Graikija paliks euro zoną, retai įvertinama su atitinkama baime ir jauduliu“, - sako ekonomistas.

Trečiadienį aukso kainos stabilios, nes jas palaiko nerimas dėl euro zonos skolų krizės plitimo, tačiau neigiamą įtaką joms daro sustiprėjęs JAV dolerio kursas. Investuotojai nekantriai laukia trečiadienį vyksiančio Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy), Vokietijos kanclerės Angelos Merkel (Angela Merkel) ir Graikijos premjero Georgo Papandrėjaus (George Papandreou) susitikimo, nes pastaruoju metu suintensyvėjo kalbos dėl galimo Graikijos bankroto.

Trečiadienį Azijos akcijų rinka smunka, nes ją slegia nerimas dėl Europos skolų krizės, praneša „Associated Press“. Tokijo akcijų biržos pagrindinis indeksas „Nikkei“ trečiadienį sumažėjo 1,1 proc., iki 8524,12 punkto, Honkongo akcijų indeksas „Hang Seng“ smuko 1,3 proc., iki 18775,39 punkto, o Šanchajaus akcijų biržos indeksas - 0,5 proc., iki 1458,42 punkto. Pietų Korėjos indeksas KOPSI Seulo biržoje sumažėjo net 2,7 proc., iki 1764,04 punkto.

Prieš savaitgalį vyksiantį Didžiojo septyneto (G7) finansų ministrų susitikimą auksas pabrango beveik 1 proc.Aukso kaina padidėjo 0,7 proc., iki 1 tūkst. 881,49 JAV dolerio už unciją G7 susitikimo metu finansų ministrai jaus didelį spaudimą imtis konkrečių priemonių, padėsiančių atgaivinti pasaulio ekonomikos augimą.

Reitingų agentūra „Fitch“ įspėjo, kad gali sumažinti ilgalaikį Japonijos skolinimosi reitingą. Agentūros teigimu, dabar tikimybė, kad Japonijos reitingas bus sumažintas, yra didesnė nei kada nors anksčiau, nes šalį slegia milžiniškos skolos. Be to, pagerinti finansų padėtį trukdo politikų neryžtingumas. Ketvirtadienį „Fitch“ taip pat perspėjo, kad gali per artimiausius dvejus metus sumažinti ilgalaikį Kinijos skolinimosi reitingą nacionaline valiuta.

„Swedbank“ grupės investicine įmone „FR&R Invest“  pasirašė paskolos konvertavimo į akcijas sutartį su „Alita“ (ĮGA) . Užbaigus sandorį, „FR&R Invest“ valdys 84,4 proc. Alytaus bendrovės akcijų, o ĮGA finansiniai įsipareigojimai sumažės daugiau nei 96 milijonais litų. „Sutartis su „FR&R Invest“ yra esminis lūžis sudėtingu laikotarpiu „Alitos“ įmonių grupės istorijoje.

Euro zonos skolų krizė gali tapti nebekontroliuojama, nes investuotojai abejoja, ar Italija ir Graikija pasirengusios įgyvendinti griežtas taupymo priemones, kurių reikalauja jų partnerės, o euro zonos "bankininkė" Vokietija ketina nebeteikti tolesnės paramos. Italijoje vyksta visuotinės protesto akcijos, didžiausiai šalyje profsąjungai paraginus pradėti visuotinį streiką prieš taupymo priemones.

Iš viso per pastarąjį dešimtmetį pradelstų skolų turėjo daugiau nei 671 tūkst. šalies gyventojų arba beveik kas penktas asmuo, o bendra šių skolų suma viršijo 4,7 mlrd. litų, praneša „Manocreditinfo.lt“. Nuo šio rugsėjo kartą per metus visi Lietuvos gyventojai galės nemokamai sužinoti savo dešimties metų pradelstų skolų istoriją, esamus įsiskolinimus bei kokios įmonės per pastaruosius dvejus metus domėjosi jų kredito istorija.

Jei dabar paskelbti įmonei bankrotą gali pareikalauti nemažai nervų ir teisinių procedūrų, senovėje šis veiksmas trukdavo vos kelias sekundes. Terminas bankrotas kilo iš žodžių „banco rotto" (liet. „sulaužytas suolas“) , nes  pirmiesiems bankininkams išrašinėti vekselius ir mokėti pinigus pakakdavo suolo. Bankininkui žlugus, jis sulaužydavo savo suolą, taip visiems parodydamas, kad savo veiklos tęsti nebegali. Šiais laikais bankrotai skelbiami ne tik įmonėms, bet ir valstybėms.

Čekija dar kartą patvirtino kol kas neplanuojanti prisijungti prie euro zonos. „Mes sutikome prisijungti prie valiutų sąjungos, bet ne prie skolų sąjungos“, - Čekijos premjero Petro Nečaso žodžius cituoja JAV laikraštis „ The Wall Street Journal“. P. Nečaso nuomone, būtina ekonominio šalies stabilumo sąlyga yra nepriklausomos, tai yra nacionalinės, valiutos išsaugojimas.

Europa gali išvengti ekonomikos nuosmukio dėl eksporto struktūros pokyčių. Vis mažiau ir mažiau euro zonos eksporto keliauja į JAV,  ir vis daugiau – į Aziją. Tai gali apsaugoti ir Lietuvą nuo siaučiančių antrosios krizės atsiritimo pavojų, teigia „Nordea Bank“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Europa tam tikra prasme diversifikuoja savo eksporto rinkas.

JAV doleris nuo FED įkūrimo dienos prarado 95 proc. savo vertės. Ne kartą minėjau, koks didelis Amerikos ekonomiką bebaigiantis sužlugdyti monstras yra FED - Federalinis rezervų bankas. Šis labai neskaidrus „valstybinis“ privačių bankų hibridas ne tik nekontroliuojamai manipuliuoja JAV doleriais, bet rūpinasi tik turtingųjų reikalais ir jų finansavimu.

Antradienį auksas pabrango po to, kai ankstesnės sesijos metu jo kaina krito daugiau nei 2 proc. Nepaisant to, aukso kainos augimą gali apriboti silpstantis nerimas dėl recesijos Jungtinėse Valstijose. Antradienį auksas pabrango 3,88 JAV dolerio, iki 1 tūkst. 791,13 JAV dolerio už unciją.

Savo naujojoje ataskaitoje „Fitch Ratings“ nagrinėja paraleles tarp Baltijos šalių patirties kelyje į ekonominį atsigavimą ir dabartinės situacijos euro zonos periferinėse šalyse.

„Swedbank“ ekonomistų skaičiavimu,  dėl besitęsiančios euro zonos valstybių skolų krizės ir neramumų finansų rinkose galimi trys pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijai. Pirmas ir labiausiai tikėtinas scenarijus, kad ekonomika ir toliau augs, bet jos augimas ženkliai sulėtės. Ši tikimybė įvertinta 60 proc. Šis scenarijus grindžiamas greita Centrinių bankų reakcija į neramumus – nutarta išlaikyti žemas palūkanų normas, šalių ekonomikas skatinti monetarinėmis priemonėmis.

Agentūrai ,„Standard & Poor’s” sumažinus JAV kredito reitingą, panašus likimas laukia ir Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos. Dėl lėto ekonomikos augimo ir didėjančių skolų Europos ekonomikos galiūnės priartėjo prie pat kredito reitingo sumažinimo slenksčio. Praėjusį pirmadienį žlugus bandymui apdrausti Prancūzijos skolą rinkos gavo signalą, kad po JAV smukdyti rinkas gali būtent ji.

Lėtėjanti pasaulio ekonomika yra ženklas, kad Lietuvos, o kartu ir visos Rytų Europos augimas taip pat lėtės. Lietuvos BVP rezultatai šių metų II ketvirtį buvo šiek tiek prastesni nei prognozuota, tačiau spartūs mažmeninės prekybos bei eksporto augimo tempai leidžia tikėtis pakankamai gerų rezultatų. Visgi rizika, kad besiplečianti valstybių skolų krizė ir mažėjanti išorinė paklausa privers visas Rytų Europos ekonomikas įjungti žemesnę greičio pavarą, šiuo metu yra padidėjusi.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį paragino sukurti bendrą valdymo sistemą, turinčią padėti sutramdyti eurozonos skolų krizę. Institucijai turėtų vadovauti dabartinis Europos Sąjungos prezidentas Hermanas van Rompuy, teigė N. Sarkozy. Dviejų didžiausių valiutos sąjungos ekonomikų vadovai taip pat teigė, kad 17 eurozonos valstybių iki 2012 metų priimti subalansuoto biudžeto įstatymus, kad pavyktų stabilizuoti pertemptus viešuosius finansus.

Per liepos mėnesį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo 41 mln. litų ir siekia 2,46 mlrd. litų. Vidutinė vieno vyro pradelsta skola siekia 4,4 vidutinius darbo užmokesčius, o vienos moters – 2,8. Šiuo metu pradelstų įsiskolinimų turi 222 tūkst. gyventojų – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys. „Gyventojų pradelstos skolos auga, tačiau paskutinį pusmetį kiekvieną mėnesį įsiskolinimai didėja lėtesniais tempais.

Kol išsivysčiusios šalys giliai įklimpusios į finansines skolas, investuotojams vis aktualesnis tampa klausimas, kur kreipti savo investicijas: ar bėgant nuo Vakarų problemų galima išsigelbėti Rytuose? Prieš kelias savaites pasaulį sudrebinęs staigus kritimas akcijų biržose, privertė vieną didžiausių pasaulio bankų „HSBC“ atleisti 30 tūkst. savo darbuotojų Vakarų rinkose ir pasistamdyti 15 tūkst. naujų besivystančiose šalyse.

Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pritarė antrosios finansinės paramos Portugalijai dalies - 11,5 mlrd. eurų - skyrimui, teigiama bendrajame jų pareiškime. „Lėšos gali būti skirtos jau rugsėjį“, - pastebima pareiškime. Šiam nutarimui dar turi pritarti Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir ES šalių ministrai. Portugalijai buvo skirta 78 mlrd. eurų parama iš ES ir TVF šių metų gegužės viduryje.

Italijos valstybės skolos birželio mėnesio rodiklis priartėjo prie rekordinio lygio - 1,9 trln. eurų (2,7 trln. dolerių), penktadienį pareiškė Italijos centrinis bankas. Penktadienį rengiamas skubus ministrų kabineto posėdis, kuriam pirmininkaus Italijos ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi). Ministras aptars, kaip subalansuoti biudžetą iki 2013 metų.

Europos Komisija neplanuoja skirti Kiprui antikrizinės paramos, analogiškos tai, kurią gavo Graikija ir kitos ES šalys. Apie tai, kaip praneša AFP, pareiškė Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas. Pasak O. Rehno, paramos Kiprui skyrimo klausimo Europos valdininkai netgi nesvarstė. Jis pastebėjo, kad šalies ekonomika ypatingų sunkumų neišgyvena, o salos valstybės vyriausybė pažadėjo vykdyti būtiniausias reformas.

Antrą 2011 metų ketvirtį Prancūzijos ekonomika neaugo. Prancūzijos statistikos departamentas teigia, kad ekonomikos augimas, matuojamas pagal BVP, balandžio ir birželio periodu buvo lygus nuliui – tuo tarpu per pirmąjį 2011 metų ketvirtį ekonomika augo 0,9 proc. O tai geriausias rodiklis per beveik penkerius metus, skelbia cnbc.com. Manoma, kad pagrindinė priežastis – vartojimo sumažėjimas. Nuo pirmojo ketvirčio vartojimas smuko 0,7 proc.