Ne kartą minėjau, koks didelis Amerikos ekonomiką bebaigiantis sužlugdyti monstras yra FED - Federalinis rezervų bankas. Šis labai neskaidrus „valstybinis“ privačių bankų hibridas ne tik nekontroliuojamai manipuliuoja JAV doleriais, bet rūpinasi tik turtingųjų reikalais ir jų finansavimu.
Daugelis Amerikos iškilių žmonių, tarp kurių yra ir kandidatas į prezidentus kongresmenas Ron Paul, atsakingu už šią ekonominę suirutę bei dolerio nuvertėjimą laiko būtent FED ir neatsakingai dideles administracines išlaidas. (Ron Paul kenkėjišką FED veiklą įrodė savo knygoje „End the FED“.) FED buvo sukurtas 1913 m. pabaigoje, kad apsaugotų JAV valiutos vertę ir šalį nuo ekonominių nuosmukių bei galimų depresijų.
Ar FED atliko savo užduotį? Federaliniam rezervų bankui perėmus dolerio kontrolę, jo vertė nuo $1 sumažėjo iki 5 centų, o ateityje jo devalvacija neišvengiamai bus dar didesnė. Kitaip sakant, netrukus 1914 metų doleris bus tik 1 cento vertės, vėliau - pusės cento, dešimtadalio cento ir t.t. Doleris visiškai nuvertės, o mes tapsime „milijonieriais“, rankose turėdami milijonus beverčių kopiūrų. Panašiai iki euro įvedimo buvo Italijoje, kurioje 2000 lirų atitiko maždaug 1 eurą.
Nesunku įsivaizduoti, ką tokiu atveju darys centriniai pasaulio bankai, iš kurių 70 proc. dolerius laiko kaip pasaulinį valiutos rezervą. Jie stengsis jais kuo greičiau atsikratyti! Gali kilti tokia pasaulinė JAV dolerio atsikratymo panika, kurios niekas net negali įsivaizduoti. Aišku, geriau, kad tai neįvyktų. Bet ar bent vienas žmogus valdžioje - prezidentas Obama, FED vadovas Bernanke, Iždo sekretorius Geithner ir šimtai Kongreso narių žino, kaip iš šios balos išbristi? Manau, kad ne. Ką jie siūlo, tai tik toliau skolintis. O tai - ne išeitis. Tikriausiai bet kuriam penktokui aišku, kad nuolat skolinantis ateis diena, kai niekas tokiai institucijai daugiau nenorės skolinti pinigų. Kai taip atsitiks, vienintelis kelias - bankrotas.
FED taip pat nesusitvarkė ir su kita užduotimi. Nuo FED susikūrimo iki dabar buvo net 18 ekonominių nuosmukių (neskaitant paskutinio), tarp jų - didžioji 1929-1933 m. depresija. Tad kam laikyti tokią organizaciją, kuri neatlieka savo pareigų? Bankai yra žmonijos parazitai. Jie nekuria jokio produkto, tik manipuliuoja kitų pinigais. Nežiūrint to, jie gyvena geriausiai. Ir tik dėl to, kad sugeba iš kitų išsiurbti sąžiningai užsidirbtus pinigus.
Aukso standarto atsisakymo pasekmės
Po I pasaulinio karo 1922 m. Ženevoje susirinkusios stipriausios pasaulio šalys sutarė įvesti aukso standartą. Buvo nuspręsta, kad 1 uncija (28,35 gramo) aukso bus tolygi $20. Šis aukso standartas laikėsi iki 1934 m., kai JAV prezidentas Rooseveltas jo kainą pakėlė iki $35. Pabaigą aukso standartui lygiai prieš 40 metų - 1971-ųjų rugpjūčio 15 d. padarė Richardas Nixonas, tuo sulaužydamas tarpvalstybines sutartis bei pažadus savo piliečiams. Jo sprendimu (neabejoju, kad FED ir kitų bankininkų įtakoje) JAV doleris buvo atskirtas nuo aukso. Nuo tada JAV valiuta tapo tik popieriumi, ant kurio atspausdinti prezidentų atvaizdai bei kupiūrų vertė, išreikšta skaičiais, - ir nieko daugiau.
Nuo to momento prasidėjo spartus aukso kainos kilimas, kuris baigėsi 1980 m. aukso „karštlige" - aukso pirkimo panika. 1980 m. sausio 21 d. vidurdienį aukso kaina pasiekė $895, tačiau dieną baigė ties $850 riba. Ir nors po to aukso kaina tuoj pat nukrito net keliais šimtais dolerių, 1980 m. aukso kainos vidurkis buvo $595 - 17 kartų daugiau nei aukso standarto panaikinimo dieną.
Kodėl šiandien tai svarbu? Šiuo metu, kai pradėjo kristi dolerio vertė, aukso kaina vėl ėmė sparčiai augti. Jeigu 2001 m. viena aukso uncija kainavo $240, tai šių metų pradžioje jo kaina pasiekė apie $1200 už unciją, o šiomis ekonominės panikos dienomis - netgi $1777! Pasakykite, kuris žmogus šiandien yra turtingesnis - ar tas, kuris prieš 10 metų turėjo $240 ir juos padėjo į banką, ar tas, kuris už juos nusipirko unciją aukso? Geriausiu atveju, jei žmogus pinigus 10-iai metų padėjo į 5 proc. CD, jis dabar turės apie $400. Tai - 430 proc. karto mažiau, negu žmogus, savo skrynioje turintis 1 unciją aukso.
Blogiausia, kad skirtumas tarp aukso ir popierinio dolerio tik didės. Nepriklausomi ekonomistai apie daugiametį aukso kilimą ir jo pirkimą ėmė kalbėti dar 2002-2003 metais, kai aukso kaina tik pradėjo kilti aukštyn. Ir jie buvo teisūs! Tai žmonės, kurie supranta ekonominius dėsnius bei mato, kur šalį veda FED ir JAV administracijos ekonominė politika. Turiu pasakyti, kad aš tikiu jais, o ne tuo, ką sako prezidentas, FED vadovas, finansinių įstaigų „ekspertai" ar dauguma ekonomistų TV ekranuose. Jie gina ne žmonių interesus, bet valdžią ir savo darbo vietas. Nė vienas jų neperspėjo žmonių apie 1999 m. internetinių kompanijų (dot.com) burbulą, 2006 m. būsto kainų burbulą ar 2008 m. recesiją. Dėl to žmonės prarado dešimtis ir šimtus tūkstančių. O štai dauguma nepriklausomų specialistų visa tai numatė ir perspėjo savo skaitytojus. Kodėl aš apie tai rašau? Todėl, kad dabar jie pranašauja liūdnas Amerikos ateities perspektyvas. Labai liūdnas. Ir apie tai perspėja.
Pirkite auksą ir sidabrą
Apie dolerio vertės kritimą ir aukso kaip atsvaros infliacijai pirkimą aš norėjau parašyti daug anksčiau, tačiau pabijojau, kad kai kurių savo priešininkų būsiu apšauktas panikos kėlėju. Ar man to reikėjo? Tačiau dabar, kai dėl JAV kredito reitingo sumažinimo prasidėjo akivaizdi panika ne tik Amerikos, bet ir viso pasaulio akcijų biržose, apie tai galima drąsiai kalbėti, nes oponentai taip pat, manau, iš dalies supranta, jog JAV ekonominė padėtis ne gerėja, o blogėja. Blogiausia, kad ši panika, kaip jau minėjau, yra tik pabaigos pradžia.
Dar kartą pažvelkite į grafiką Nr. 2. Po 1980 m. aukso karštligės prasidėjo 22 metus trukęs aukso kainos kritimas. 2001 m. auksas pasiekė „dugną" - $240. Po to jo kaina vėl pradėjo kilti ir jau kyla 10 metų. Žmonės, kurie laiku gavo informaciją ir ją priėmė kaip faktą, aukso ir sidabro nusipirko daug anksčiau, už juos mokėdami žymiai pigiau. Šiuo metu situacija gerokai pasikeitus, tačiau nusiminti neverta - aukso ir sidabro kainos kitais metais bus didesnės nei šiemet, dar po metų - didesnės nei 2012 ir t.t. Jeigu orientuotis į praėjusio amžiaus 6-7 dešimtmečių aukso kainos kilimo mastą, kai jo kaina pakilo net 25 kartus ($895:$35 = 25), tai aukso kaina kito pirkimo panikos momentu gali pakilti net į $6000 lygį ($240x25 =$6000).
Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau Amerika niekada nebuvo taip prasiskolinusi kaip dabar, tauriųjų metalų kainos gali trumpam pakilti dar daugiau. Tokiu būdu tie, kurie ir toliau laikys pinigus banke, praktiškai juos praras, tuo labiau kad dabar bankai beveik nemoka palūkanų („ačiū" FED vadovui Benui Bernankei). Auksą ar sidabrą nusipirkę žmonės bus žymiai geresnėje situacijoje.
Beje, finansiniai analitikai šiuo metu netgi labiau rekomenduoja pirkti sidabrą, o ne auksą. Sidabras yra daug pigesnis už auksą. Dabar jo kaina svyruoja nuo $39 iki $42, bet kalbama, kad gali pakilti net iki $2000 - t.y. dabartinė sidabro kaina per ateinančius 3-5 metus gali pakilti 50 kartų (pvz., $10000, dabar investuotų į sidabrą, gali pasiekti pusės milijono vertę).
Jeigu kas susidomėsite tauriųjų metalų (lydinio luitų ar monetų) pirkimu, perspėju, kad jų kainos labai svyruoja - gali staigiai kilti arba kristi. To nereikia bijoti. Po dabartinės panikos Obamos administracija dės visas pastangas, kad pakeltų Amerikos ekonomikos įvaizdį. Tai laikinai gali pasisekti - krūvos naujų popierinių pinigų tam tikru atžvilgiu savo darbą atliks. Tuomet akcinės biržos vėl gali pakilti, o aukso ir sidabro kaina - kristi. Tai būtų pats geriausias momentas šiems metalams įsigyti. Bet ilgai laukti negalima - juos pirkti reikia ŠIEMET, nes kitais metais gali būti per vėlu - už jį netrukus reikės mokėti daugiau, lygiai kaip ir už benziną, maistą, drabužius ir t.t. Specialistai siūlo į tauriuosius metalus investuoti apie 15 proc. savo santaupų - kaip atsvarą infliacijai. Kita vertus, aš nesu ekonomikos profesionalas, todėl kiekvienas, norintis investuoti, turi pats pasidomėti ir nuspręsti, kuo tikėti ir ką daryti. Aš tik patariu, matydamas, kaip nyksta dorų amerikiečių uždirbtų pinigų vertė.
Kodėl aš pesimistiškai žiūriu į JAV ateitį?
Amerika techniškai JAU YRA bankrutavusi. Išsikapanoti iš tokios gilios duobės kažin ar įmanoma. Stebuklais aš netikiu, tuo labiau kad Obamos valdžia ir toliau skolinasi. Manau, skolinsis ir jį pakeitęs prezidentas. Dabartinė $14,5 trilijono valstybinė skola yra tik aisbergo viršūnė. Niekas nekalba apie privalomas valstybines išmokas (liabilities & entitlement) pensininkams, karo veteranams, ligoniams, galinčias siekti nuo $70 iki $100 TRILIJONŲ. Visi ateities „Social Security„, invalidumo ar „Medicare“ pinigai neegzistuoja - jų nėra. Jie iššvaistyti neatsakingos valdžios - karams, bankininkų gelbėjimui, savų piliečių sekimo organizacijų bei technologijų kūrimui ir t.t.
Papildomų pinigų įplaukos buvo paskaičiuotos taip, kad kasmet ekonomika augs mažiausiai po 10 proc. Bet to jau seniai nėra. Ekonomika ne tik kad šlubčioja vietoje - ji kartais net mažėja (recesijų metu). Bet kokios valdžios pastangos sukurti naujas darbo vietas teigiamų rezultatų nedavė ir kažin ar duos - matyt, ne ten „nuplaukia„ pinigai. „CoreLogic Inc.“ duomenimis, vien tik praeitą mėnesį 5 670 000 būstų šalyje buvo bankroto procese arba laiku nesumokėję mokesčių. Kaip žinia, pusę būsto paskolų garantijų buvo susipirkę kompanijos „Fannie Mae„ ir „Freddie Mac“, kurios, ėmus bankrutuoti milijonams žmonių, pačios priartėjo prie bankroto ribos. Visi žinom, kad jas 2008 rugsėjo mėn. nacionalizavo valstybė, kuri dabar kas mėnesį dėl to turi milijardus dolerių nuostolių.
Prisiminkite, kad maisto kuponais Amerikoje naudojasi 44,3 mln. žmonių, o realus bedarbių skaičius birželio mėn. buvo 16,2 proc., t.y. 25,3 mln. žmonių buvo be darbo arba dirbo ne visą darbo dieną (žiūrėti straipsnį „Real Unemployment Rises to 16,2 proc. in June - 25,3 Million People"). Baltieji rūmai apskaičiavo, kad 2020 m. skola pasieks $20 trilijonų, už ką reikės mokėti ne mažiau kaip $1 trilijoną palūkanų. Nežiūrint to, Baltuosius rūmus yra užvaldžiusi karo manija tęsti barbariškus, brangiai kainuojančius karus, kurie kaip vampyrai baigia išsiurbti paskutinius valstybės pinigus.
Įdomu, kas tokioje situacijoje gali būti optimistai? Manau, tik tie, kurie neturi jokio supratimo, kas dedasi šalyje ir ką reiškia šie skaičiai. Bet tokių, ačiū Dievui, mažėja. Vis daugiau amerikiečių bunda po pusę amžiaus užsitęsusio letargo miego ir ima suvokti, kad šalis, kol jie miegojo, pasuko bloga kryptimi. Neseniai paskelbtais „Washington Post„ apklausos duomenimis, tik 21 proc. amerikiečių (vis dar) patenkinti šalies užsienio politika - 17 proc. mažiau, nei buvo prieš 1,5 metų. 45 proc. amerikiečių pareiškė esantys „labai nepatenkinti“ šalies situacija ir 33 proc. - „nepatenkinti". Tik 26 proc. amerikiečių (vis dar) tiki, kad federalinė valdžia gali išspręsti ekonomines problemas - kas yra 21 proc. mažiau, nei buvo 2010 m. spalio mėn.
Vadinasi, amerikiečiai susirūpino. Tik ar ne per vėlai?
Arvydas Radžiūnas / Amerikos lietuvis
Apie tai, kokio dydžio yra JAV skola, vizualiai iliustruoja vaizdo įrašas:
Apie FED savo versiją išsako ir „telegraph.co.uk.“ blogerio Danielio Hannano vaizdo įrašas:
