skolos

Kanuose dvi dienas vykęs Didžiojo dvidešimtuko  (G20) susitikimas nuveiktais dideliais darbais pasigirti negali. Papildyta 17.40 val. Pasaulio valstybių lyderiai sutarė, kad reikia didinti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) išteklius, tačiau, kaip tai padaryti, bendro sprendimo taip ir neprieita.

Padidėjus spaudimui iš finansų rinkų ir Europos šalių, Italija sutiko, kad jos pažangą, įgyvendinant ilgai delstas reformas dėl pensijų, darbo rinkos ir privatizacijos prižiūrėtų Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos Sąjunga (ES). „Turime būti tikri, kad Italija įvykdys planines užduotis.

Priklausomybės ligomis sergantieji susiduria su daugybe tarsi užburtame rate besisukančių kliūčių. Jauna panevėžietė daugiau kaip prieš metus sugrįžo į normalų gyvenimą visiškai atsisakiusi į patį dugną ją nutempusio įpročio. Ji vėl turi darbą, šeimą ir viliasi, jog baisioji patirtis nepasikartos. Dabar viskas priklauso tik nuo jos pačios. Tačiau savarankiškai išsivaduoti iš priklausomybės moteris negalėjo – jos jėgoms tai buvo nepakeliama užduotis.

Kinija suteiks euro zonai 100 mlrd. dolerių finansinę paramą, tačiau ES turi įvykdyti dvi sąlygas. Apie tai, kaip praneša AFP, Prancūzijos laikraščiui „Le Figaro“ pranešė Kinijos liaudies banko Monetarinės politikos komiteto narys Li Daokujas (Li Daokui). Pasak jo, visų pirma, Kinija nori turėti įrodymų, kad Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), kuriam skiriamos lėšos, efektyvus. Antra, Pekinui reikalingos investicijų garantijos tuo atveju, jeigu euro zonos gelbėjimo planas sužlugtų.

Graikijos ministras pirmininkas Georgijas Papandreu (Georgios Papandreou) atsisakė idėjos rengti referendumą dėl Europos plano gelbėti šalį nuo skolų krizės. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi šaltiniais, artimais Graikijos vyriausybės vadovui. Papildyta 17:33 val. Agentūros pašnekovų duomenimis, G. Papandreu stojo prieš referendumą per skubų vyriausybės posėdį, įvykusį ketvirtadienį.

Bankai, tarp jų - „BNP Paribas“ ir ING, - skuba išparduoti euro zonos obligacijas už milijardus eurų, taip siekdami sumažinti priklausomybę nuo valiutų bloko probleminių šalių. Tarptautinių finansų institutas, atstovaujantis 450 finansinių kompanijų, pusė kurių - iš Europos, parašė laiške Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderiams viršūnių susitikimo Kanuose išvakarėse, kad valstybinių obligacijų išpardavimą paskatino sugriežtinti reikalavimai dėl kapitalo ir bankų likvidumo.

Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus Didžiosios Britanijos teismo nutartį dėl Lietuvos pilietės bankroto, mūsų šalies piliečiams turėtų nebelikti abejonių dėl naudojimosi šia ES teisės aktuose įtvirtinta teise, sako advokatas Gediminas Žlioba. Užsienyje gyvenantiems lietuviams dažnai kildavo klausimas ar fizinio asmens bankroto paskelbimas užsienio valstybės teismo bus pripažintas Lietuvoje. Šias abejones išsklaidė Lietuvos apeliacinis teismas.

Briuselis priėmė sprendimą: Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikime patvirtintos priemonės – mažiau nei tikėtasi, bet daugiau nei nieko. Kas laukia euro? Euro gelbėjimo planas darosi vis aiškesnis, bet, pasak analitikų, jame vis dar trūksta kelių pagrindinių potėpių. Nurašys skolas Praėjusį trečiadienį ES viršūnių priimti sprendimai leido Graikijai lengviau atsikvėpti, bet nepralinksmino Europos bankų, kurie esą ,,savanoriškai“ sutiko nurašyti 50 proc. Graikijos skolos.

Vyriausybei prireikė pustrečių metų, kad pripažintų, jog pensijų fondai lupikauja – nesvarbu, ar uždirba būsimiems pensininkams, ar nuostolingai veikia, ima mokestį už darbą, rašo „Respublika“ . Tik dabar pasiūlyta Seimui pakeisti įstatymus, kad fondų valdytojų pajamos priklausytų ne nuo piliečio įmokų, o nuo žmogui uždirbtų pinigų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) sako, kad Europa neabejoja dėl savo naujojo pagalbos priemonių paketo Graikijai, tačiau jai reikia aiškumo iš Atėnų, praneša AP. A. Merkel su žurnalistai kalbėjosi prieš kelionę į Kanus (Prancūzija), kur vyks skubus pasitarimas su Graikijos ministru pirmininku Giorgu Papandrėjumi (Giorgos Papandreou), netikėtai nusprendusiu surengti referendumą dėl 130 mlrd. eurų vertės gelbėjimo plano.

Šių metų spalio mėnesį 601 įmonei įregistruota 700 turto areštų. (rugsėjį – 755 įmonėms įregistruota 870 turto areštų). Tai mažiausias turto areštų skaičius nuo 2007 metų spalio. Taip par per 2011 m. dešimt mėnesių areštų įregistruota mažiau nei prieškriziniais 2008 metais.

Ki­tų me­tų mies­to biu­dže­tas – var­ga­nas. Sko­lin­tis iš ban­kų ne­va­lia, nes sko­li­ni­mo­si li­mi­tas se­niai iš­nau­do­tas. Yra išei­tis – už­da­ry­ti ar su­jung­ti mo­kyk­las, at­leis­ti sar­gus ir va­ly­to­jas, cent­ra­li­zuo­ti bu­hal­te­ri­ją, su­ma­žin­ti ad­mi­nist­ra­ci­ją, pa­di­din­ti mo­kes­čius už lop­še­lius-dar­že­lius, ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo pa­slau­gas tei­kian­čias mu­zi­kos, dai­lės ir spor­to mo­kyk­las, pirk­ti pi­ges­nę elekt­ros ener­gi­ją.

Graikijos vyriausybė palaikė šalies premjero Giorgos Papandreou pasiūlymą rengti referendumą dėl naujojo Europos Sąjungos (ES) pagalbos priemonių paketo, skirto šalies skolų krizei išspręsti, praneša „Associated Press“, remdamasi vienu Graikijos vyriausybės atstovu.

Pokrizinis „Wall street“ bent jau vieną dalyka daro tinkamai, jis atlieka statymus pats prieš save, rašo marketwatch. „J. P. Morgan Chase & Co“ tapo paskutiniuoju mokesčių mokėtojų pinigais išgelbėtu banku, kuris nusprendė rizikos apsikeitimo sandorius panaudoti apdrausdamas savo paties skolas. Kitaip tariant bankas pasinaudodams šiuo išvestiniu finansiniu instumentu gali gauti pelno, jeigu jam nepavyks grąžinti savo paties skolų.

Penktadienį prekybos pradžioje JAV akcijų rinka smuko. Ketvirtadienį akcijų indeksai pakilo 3 proc., nes Europos lyderių susitarimas dėl kovos su euro zonos skolų krize kiek išsklaidė virš rinkų susitvenkusius debesis ir paskatino investuotojus sugrįžti prie rizikingesnių aktyvų.

Ketvirtadienį JAV akcijų rinka išaugo 3 proc., ją sustiprino Europos Sąjungos (ES) lyderių priimtas kovos su euro zonos skolų krize planas. Investuotojai teigiamai reagavo į naujienas iš ES lyderių susitikimo Briuselyje. Ketvirtadienį anksti rytą ES lyderiai pranešė, kad susitarė dėl plano, pagal kurį Graikijai bus skirta dar daugiau paskolų, privatūs investuotojai nurašys 50 proc. Graikijos skolų, o Europos finansinio stabilumo fondas bus padidintas iki 1 trln. eurų.

Didžiosios Britanijos spauda skelbia, kad Vladimirui Romanovui priklausančio Edinburgo „Hearts“ klubo žaidėjams vėluojami mokėti atlyginimai. Edinburgo ekipos skolos šiuo metu siekia apie 36 mln. svarų sterlingų. Žaidėjai iki šiol nėra sulaukę atlyginimo už rugsėjo mėnesį, nors paprastai su jais atsiskaitoma kiekvieno mėnesio 16 dieną už praėjusį mėnesį. Klubo savininkas Vladimiras Romanovas žadėjo, kad atlyginimai bus išmokėti trečiadienį, tačiau taip neįvyko.

Graikijos suverenumas dar labiau nukentėjo, kai ketvirtadienio rytą Vokietija išsireikalavo nuolatinės priežiūros, kaip šalyje įgyvendinama griežta taupymo politika pagal 130 milijardų eurų vertės gelbėjimo programą. Naujasis gelbėjimo planas numato, kad nurašoma 50 procentų Graikijos skolų privatiems skolintojams, jis apima laikotarpį iki 2020 metų. Tačiau, kaip pažymi „euobserver.

Rusijos kompanija sugalvojo būdą, kaip paraginti skolininkus sumokėti komunalinius mokesčius – jiems blokuojami vamzdžiai, tad nebegalima naudotis tualetais. Jekaterinburgo, ketvirto pagal dydį Rusijos miesto, valdžia teigia, kad tokia netradiciška kampanija jau buvo sėkmingai pritaikyta skolininkui, kuris per pastaruosius ketverius metus nesumokėjo beveik 18,6 tūkst. litų komunalinių mokesčių, praneša telegraph.co.uk.

Ketvirtadienį euro kursas JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo iki aukščiausio lygio per septynias savaites, nes Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitarė dėl skolų krizės įveikimo plano. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo 0,6 proc., iki 1,3995 JAV dolerio. Susitikimo Briuselyje metu ES lyderiai susitarė dėl bankų rekapitalizavimo ir Europos finansinio stabilumo fondo galių stiprinimo.

Euro zonos lyderiai priėmė susitarimą, kaip spręsti skolų krizę, praneša BBC. Praėjusią savaitę 27 Europos Sąjungos narių lyderiai dar kartą susitiko Briuselyje, kur po sunkių ir ilgų diskusijų buvo priimtas gyvybiškai Europai svarbus skolų krizės sprendimo planas. Buvo pritarta trims svarbiems punktams. Pirmas sprendimas Bankai sutiko nurašyti 50 proc. Graikijos skolų.

Trečiadienį įvyko vienas reikšmingiausių Europos Sąjungos istorijoje šalių lyderių susitikimas. Jo metu, Briuselyje 27  Europos valstybių vadovai trečią kartą susitiko aptarti euro zonos problemų, kad priimtų sprendimus, kurie padėtų šalims išvengti dar gilesnės krizės. (Papildyta 23:12 val.) Italijos, kurios situacija Europos Sąjungai pastaruoju metu kelia itin didelį nerimą, premjeras Silvio Berlusconis perskaitė ilgai lauktą pranešimą apie ES ir Italijos Biudžeto planus.

Europos centrinis bankas (ECB) pasirengęs toliau naudoti nestandartines priemones, kad rinkos deramai funkcionuotų, tačiau vyriausybės užduotis - kovoti su krizės priežastimis, pareiškė būsimas ECB vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi) trečiadienį dieną. ES šaltiniai antradienį pranešė, kad M. Dragis, minėdamas „nestandartines priemones“, turėjo galvoje ECB planus supirkinėti euro zonos probleminių šalių obligacijas antrinėje rinkoje.

Garsus Lietuvos dainininkas Kastytis Kerbedis papuolė į didelę bėdą. Iš pirmo žvilgsnio didžiulių honorarų ir gerbėjų nestokojantis dainininkas kaip reikiant prasiskolino. LNK laida „KK2“ užfiksavo, kaip antstoliai dainininką gaudo net koncertų salėje. Štai – Panevėžys, Bendruomenių rūmai, po valandos prasidės anšlaginis Kastyčio Kerbedžio koncertas. Renkasi šimtai gerbėjai su gėlėmis. Tačiau tarp jų šmirinėja antstolės padėjėjas Tomas Jasaitis.

Trečiadienį 19 val. Lietuvos laiku Europos laukia bene svarbiausias ES istorijoje šalių lyderių susitikimas. Jo metu, Briuselyje 27  Europos valstybių vadovai trečią kartą susitiks aptarti euro zonos problemas ir tikimasi, kad  priims sprendimus, kurie padėtų šalims išvengti dar gilesnės krizės. Kaip praneša BBC,  labiausiai nesutariama, kaip padidinti Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF)  finansavimą tam, kad būtų padedama labiausiai nukentėjusioms euro zonos narėms.

Nors Europoje daugiausiai problemų keliančia šalimi vienbalsiai būtų išrinkta Graikija,  tokių „nuodėmingai švaistūniškų“  sąjungos narių yra kur kas daugiau.   Remdamiesi 2010 metų šalies skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykiu, pateikiame jums Europos Sąjungos (ES) šalis - skolų rekordininkes. 1 vieta. Graikija Šalies skolos ir BVP santykis 2010 metais viršijo 140 proc. (144,9 proc.) Tai buvo aukščiausias rodiklis visoje ES. 2 vieta.

Nors Graikija pastaruoju metu linksniuojama kaip bene kalčiausia šalis dėl visų euro zonos bėdų, Europos šalių lyderiai sukandę dantis nepaliauja kurti planų, kaip ją išgelbėti. Šaliai lapkritį planuojama skirti jau šeštoji euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) išmoka – 8 mlrd. eurų. Graikijos bankai kreditoriai sutinka nurašyti iki 40 proc. valstybės skolų.

Euro zonos šalių strategija „gyvenk šia diena“ priėjo liepto galą. Graikijos bėdos nėra opiausia problema, didesnė bėda ta, kad šalys į euro zoną stojo jau turėdamos dideles skolas arba, kitaip tariant, Europą purtanti skolų krizė buvo tarsi užprogramuota. Jungdamosios į euro zoną šalys neteko galimybės pačios spausdinti pinigus, tačiau joms buvo suteikta proga pigiau skolintis.

Antradienį aukso kaina stabili, nes investuotojai laukia Europos lyderių plano, padėsiančio įveikti euro zonos skolų krizę. Kainą taip pat palaiko fizinio aukso paklausa iš Azijos. Investuotojų optimizmas išaugo po savaitgalį vykusių Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimų. Jų metu Europos lyderiai aptarė priemones, padėsiančias kovoti su regiono krize, tačiau galutinį sprendimą jie paskelbs po trečiadienį vyksiančio posėdžio. Aukso kaina antradienį buvo mažai pakitusi ir siekė 1 tūkst.

Valstybės skoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti Lietuva jau nuo kitų metų privalės skirti maždaug po 5 milijardus litų. Pasak Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus, skolos tvarkymo išlaidos taip žaibiškai neaugtų, jeigu valdančioji dauguma turėtų skolinimosi strategiją.

Praėjusią savaitę raktinė frazė pasaulio finansų rinkose buvo „euro zonos gelbėjimo planas“. Europos lyderiams toliau bandant rasti galimą sprendimo būdą Graikijos skolos problemoms bei bankinės sistemos stabilumo užtikrinimui, rinkos atrodė labai neramios. To galima tikėtis ir šią savaitę, bent jau iki trečiadienio. Iki tos dienos, pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, turi būti pasiekti konkretūs sprendimai, kaip toliau bus sprendžiama euro zonos krizė.

Europos Sąjungos lyderiams nepavyko pasiekti didesnės pažangos rengiant kovos su vis gilėjančia skolų krize strategiją, nors finansų rinkos tikėjosi išgirsti apie ryžtingas priemones. Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) pripažino, kad Paryžiaus pasiūlymas dėl Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) pertransformavimo į banką, kas leistų jam skolintis iš Europos centrinio banko (ECB), pasmerktas žlugti, nes nei Vokietija, nei ECB su šiuo pasiūlymu nesutiks.

Graikijos bankai kreditoriai sutiko sumažinti skolų krizės drebinamos šalies įsiskolinimą ir nurašyti iki 40 proc. skolų. Tuo tarpu ES valdžia reikalauja nurašyti mažiausiai 50 proc. Graikijos skolų. Euro zonos politikai ir bankininkai iki šiol niekaip negali prieiti bendros nuomonės dėl Graikijos skolos dydžio peržiūrėjimo. Savaitgalį Belgijos sostinėje prasidėjo ES viršūnių susitikimas.

Apie sunkiai besiverčiančius ir skurdą bei nepriteklių kenčiančius žmones spauda rašo beveik kasdien, bet dažnai šios istorijos ištirpsta optimizmu nenuteikiančioje statistikoje. Tokie žmonės sulaukia įvairių visuomenės vertinimų: nuo atjautos iki atviro pasmerkimo, bet norim, ar nenorim, jie gyvena šalia mūsų. Būdas „uždirbti“ – pinigų kaulijimas gatvėje Į naujienų portalo „Balsas.

Pasaulio rinkos dalyviai vis garsiau kalba, jog netikrumas dėl JAV ūkio, Europos valstybių skolos stabdo ekonomikų augimą, galima recesija. Nervingas fonas pasaulyje, tikėtina, turės įtakos ir Lietuvos ekonomikai – ji arba augs nedaug, arba taip pat pateks į recesijos gniaužtus. Daugėja ženklų, kad pasaulio ūkio recesijos baimės, panašu, virs tikrove – Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino viso pasaulio ekonomikos augimo prognozę nuo 4,3 proc. iki 4 proc. šiais metais.

Vokietija ir Prancūzija sutaria dėl pagrindinių klausimų, susijusių su euro zonos skolų krizės sprendimu, teigia Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel), informuoja AP. Ketvirtadienį rinkas prislėgė naujiena, kad Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) šalies politikams pareiškė, jog derybos dėl euro zonos skolų krizės sprendimo atsidūrė aklavietėje, nes Paryžius ir Berlynas nesusitaria dėl Europos finansinio stabilumo fondo galių didinimo.

Penktadienį euras nusilpo prieš Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą, nes mažėja viltys, kad Senojo žemyno lyderiai sekmadienį pajėgs išspręsti euro zonos skolų krizę. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjo 0,2 proc., iki 1,3742 JAV dolerio, jenos atžvilgiu - 0,2 proc., iki 105,41 jenos, o Šveicarijos franko atžvilgiu - 0,7 proc., iki 1,2235 franko.

Rugpjūčio mėnesį prasidėjęs nerimas dėl pasaulio ekonomikos augimo perspektyvų nebuvo trumpalaikis pasitikėjimo susvyravimas. Euro zonos valstybių skolos problemos išlieka itin aktualios, o Europos institucijos dar nesugebėjo surasti adekvataus, greito ir įtikinančio jų sprendimo būdo. Nerimas dėl eksporto rinkų tvarumo neaplenkė ir Lietuvos gyventojų bei įmonių – pastaruoju metu pasitikėjimo rodikliai pastebimai sumažėjo.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šalies politikams pareiškė, kad derybos dėl euro zonos skolų krizės sprendimo atsidūrė aklavietėje, nes Paryžius ir Berlynas nesusitaria dėl Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) galių didinimo. Trečiadienį vakare N. Sarkozy Frankfurte susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir bandė rasti išeitį prieš sekmadienį vyksiantį Europos lyderių susitikimą. Po susitikimo N. Sarkozy ir A. Merkel atsisakė bendrauti su žurnalistais.

Prancūzija ir Vokietija nutarė padidinti euro zonos gebėjimo fondą iki 2 trilijonų eurų (6,9 trln. Lt), antradienį pranešė britų laikraštis „The Guardian“. Šis pranešimas paskatino JAV akcijų rinkos ir euro kurso augimą, nors rinkose ir abejojama tokio susitarimo realumu. Kiek anksčiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad bloko lyderiai neišspręs krizės problemos per vieną viršūnių sutikimą.

Georges'as Sorosas ir 95 įtakingi „sunerimę europiečiai“ ragina Europos Sąjungos valdžią neleisti sugriūti pasaulio finansų sistemai. Išgelbėti euro zoną gali tik neatidėliotini ir suderinti Europos valdžios veiksmai, kitu atveju jos problemos sukels pasaulinės finansinės sistemos griūtį. Su tokiu įspėjimu į Europos Sąjungos (ES) valdžią kreipėsi Amerikos milijardierius G. Sorosas ir 95 įtakingi Europos politiniai veikėjai, ekonomistai ir verslininkai.

Investicijų veteranas Jimas Rogersas mano, kad finansinė parama bankams neišspręs skolų krizės ir euro zonos vadovai turėtų leisti su sunkumais susiduriantiems bankams žlugti. Televizijai CNBC J. Rogersas sakė, kad tikisi, jog Europos centrinis bankas (ECB) seks JAV Federalinio rezervų banko pėdomis ir imsis kiekybinio palengvinimo politikos. „Tai, ką jie daro Europoje, yra bandymas išspręsti vienadienes problemas, o ne išspręsti sisteminius trūkumus, – mano investuotojas.

Lietuvoje sparčiai mažėja įmonių bankrotų. Bet kitąmet vis tiek ketinama padvigubinti mokesčius, skirtus padengti žlugusių įmonių skolas darbuotojams, rašo ,,Lietuvos rytas”. Mūsų šalies darbdaviai 2012 metais greičiausiai mokės dvigubai didesnes įmokas į Garantinį fondą. Jis yra skirtas atsiskaityti su bankrutavusių bendrovių darbuotojais, jeigu jiems darbdaviai liko skolingi. Praėjusią savaitę Ūkio ministerija įregistravo įstatymo pataisą, kuri didina darbdavių įmokas nuo 0,1 proc.

Klaipėdos savivaldybė dar nėra iki galo atsiskaičiusi su „Švyturio“ areną pastačiusia bendrove „Vėtrūna“. Skola jai siekia net 17 mln. litų. Pasak „Vėtrūnos“ valdybos pirmininko Vytauto Banio, už naują areną liko skolinga ir Kauno savivaldybė. Tiesa, pastarosios skola gerokai mažesnė – maždaug 8 mln. Lt. „Tikimės, kad atsiskaitys kuo greičiau. Savivaldybės mums sako, kad stengiasi spręsti šiuos klausimus, mes laukiame“, – sakė V. Banys.

Kad gautų paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Baltarusija turi laikytis įsipareigojimo įgyvendinti reformas ir imtis konkrečių veiksmų, teigia TVF delegacijos Baltarusijoje vadovas Christopheris Jarvis, informuoja „RIA Novosti“. Baltarusija TVF pagalbos paprašė birželį po to, kai jai teko devalvuoti rublį dėl didelio prekybos deficito, atlyginimų didinimo ir vyriausybės išduotų paskolų prieš gruodį vykusius prezidento rinkimus.

Šiais metais Lietuva yra tarp sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje (ES), ją lenkia tik Estija, Latvija yra trečioje vietoje, skelbiama apžvalgoje „Ernst & Young“ euro zonos ekonomikos prognozė“. Antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP didėjo 6,3 proc., kai Estijos ir Latvijos atitinkamai – 8,4 ir 5,7 procento. Prognozuojama, kad, palankiai susiklosčius aplinkybėms, 2011 m. Lietuvos BVP augs iki 5,5 proc. ir toliau išlaikys stabilų tempą: 2012 m. – 4,2 proc., 2013 m. – 6,2 proc.

Stambiausios pasaulio ekonomikos paragino Europą atsisakyti neryžtingumo ir per savaitę suderinti skolų krizės, keliančios grėsmę pasaulio ekonomikai, įveikimo planą.

(Papildyta 16:03 val.) G20 finansų ministrai susitarė paremti TVF ir vykdyti fiskalinio konsolidavimo politiką. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) turi turėti reikalingų lėšų būtinoms funkcijoms, o pasaulinės ekonomikos šalys lyderės – vykdyti fiskalinio konsolidavimo politiką. Tokias pagrindines išvadas paskelbė šeštadienį Paryžiuje Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių ministrai.

Mažiausiai 50 iš 91 Europos bankų gali neišlaikyti eilinių streso testų, daug griežtesnių nei analogiški patikrinimai, atlikti šių metų liepą. Bendras būtino bankų kapitalo deficitas gali siekti 139 mlrd. eurų. Tokią prognozę penktadienį paskelbė JAV bankas „Goldman Sachs“. Analitikai pažymi, kad bankų rekapitalizacija nepadės įveikti nei bankų, nei skolų krizės tol, kol euro zonos šalių ekonominė politika nebus perorientuota į valstybės skolos lygio stabilizavimą.