Apie sunkiai besiverčiančius ir skurdą bei nepriteklių kenčiančius žmones spauda rašo beveik kasdien, bet dažnai šios istorijos ištirpsta optimizmu nenuteikiančioje statistikoje. Tokie žmonės sulaukia įvairių visuomenės vertinimų: nuo atjautos iki atviro pasmerkimo, bet norim, ar nenorim, jie gyvena šalia mūsų.
Būdas „uždirbti“ – pinigų kaulijimas gatvėje
Į naujienų portalo „Balsas.lt“ redakciją kreipėsi skaitytoja, kurios laiške papasakota istorija buvo šiek tiek gluminanti: „Vieną vakarą vieno iš sostinėje esančių prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėje prie manęs priėjo mergina ir, nudelbusi akis, tyliai paparašė poros litų, kurių neva trūko degalams. Matydama, kad dvejoju išsitraukti piniginę, megina dar „patikslino“, kad vakaras šaltas, o jos automobilyje laukia mažametis vaikas. Pasiklausus, kuris automobilis jai priklauso, prašytoja pastebimai sutriko ir tesugebėjo pasakyti, kad tai „Audi“ markės automobilis, kuris stovi prie daugiabučio gretimoje gatvėje.“
Pasak skaitytojos, buvo akivaizdu, kad istorija turėjo loginių spragų, bet kitas jos posūkis buvo šiek tiek netikėtas: „Pasiteiravau merginos, ar toks „uždarbiavimo“ būdas jai pačiai priimtinas ir kodėl, jei jai reikia pagalbos, ji jos nesikreipia į valstybines institucijas, ši ėmė verkti ir nuolat užsikirsdama aiškino, kad jau kuris laikas nesiseka susirasti darbą, darbo biržoje ji registruota jau keletą mėnesių, o kur daugiau galėtų kreiptis pagalbos, teigė nežinanti.“ Skaitojos teigimu, paklausus, ar mergina sutinkanti palikti savo kontaktus, kad būtų galima su ja susisiekti, ši sutiko, bet iš karto paaiškino, kad mobilusis telefonas įjungtas ne visuomet, nes dažnai nėra už ką pildyti sąskaitos, bet ji galinti padiktuoti laidinio močiutės telefono numerį.
Darbo rasti nesiseka
Susisiekus su pačia mergina telefonu, ji papasakojo daugiau šios situacijos aplinkybių: „Šiuo metu man yra 24 metai, turiu manikiūrininkės specialybę, bet pagal specialybę dirbaus trumpai, nes salonas, kuris mane įdarbino, vertėsi sunkiai, trūko klientų. Nuo šių metų gegužės mėnesio esu registruota darbo biržoje, bet visi darbdaviai, į kuriuos man rekomendavo kreiptis konsultantai, jau buvo suradę darbuotojų. Šiuo metu iš darbo biržos negaunu jokių išmokų, nes nepakanka turimo darbo stažo. Gyvenu su seneliais jų bute, bet registruota esu Vilniaus savivaldybėje, nes laukiu eilėje gauti soscialinį būstą, tiesa, tai labai ilgai truks, nes eilėje esu 347-ta.“
Paklausta, ar jai patiko manikiūrininkės darbas, mergina sakė: „Patiko, tik daug dirbti reikia, kol atsiranda nuolatinių klientų. Esu išbandžiusi ir kitus darbus – kasininkės bei perdavėjos konsultantės.“
Mergina teigė šiuo metu neturinti jokių pajamų – nei pašalpos, nei paramos maistu iš savivaldybės negaunanti.
Po skyrybų – tūkstantinės skolos
Pokalbio metu paaiškėjo ir dar viena aplinkybė - iš beveik dvejus metus trukusios santuokos liko tik 9 tūkst. litų skola: „Gyvenant kartu, kadangi aš dirbau oficialiai, o vyro darbas nebuvo legalus, mano vardu įsigijome keletą daiktų. Po skyrybų šie įsiskolinimai nebuvo apmokėti ir šiuo metu antstolių išieškoma suma siekia beveik 9 tūkst. litų.“
Į klausimą, kodėl skyrybų metu su buvusiu sutuoktiniu nepasidalijo ir atsakomybės už bendrus pirkinius, mergina atsakė: „Jis nieko apie tai nenorėjo girdėti, be to, jo giminaitė – teisininkė, tad vargu ar būčiau ką nors pasiekusi.“
Paklausta, ar pati stengiasi aktyviai ieškoti darbo, pašnekovė pasakojo: „Kreipiuosi į darbdavius, kuriuos rekomenduoja darbo biržos konsultantai, kartais pati ieškau skelbimų“. Po klausimo, ar turi savo gyvenimo aprašymą, telefono ragelyje tyla, o paskui prisipažinimas: „Žinau, kad jei tokį turėčiau, man tai labai padėtų, bet nežinau, kaip jį paruošti.“
Parama maistu ir pašalpa
Vilniaus miesto savivaldybės socialinės paramos centro direktorė Solveiga Jankauskaitė, paklausta, kokios paramos iš savivaldybės galėtų tikėtis jokių socialinių išmokų negaunanti ir nedirbanti mergina, sakė: „Ši mergina gali kreiptis dėl socialinės pašalpos, nes jei žmogus neturi jokių pajamų, kas mėnesį jam bus skiriama 315 litų pašalpa. Šios pašalpos reiktų kreiptis į socialinių išmokų skyrių, kuris įsikūręs Kauno g. 3.“
Pašnekovės teigimu, merginos seneliai gali pasinaudoti kompensacijų už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį lengvata. „Tokiu atveju, į socialinių išmokų skyrių turi kreiptis tie žmonės, kuriems priklauso nuosavybės teisė į būstą“, – sakė specialistė.
Anot S. Jankauskaitės, mergina taip pat galėtų tikėtis paramos maisto produktais: „Šios paramos taip pat reikia kreiptis į socialinių išmokų skyrių, atvykus būtina užpildyti prašymą ir vietoje suteikiama visa kita informacija. Kreipiantis į socialinių išmokų skyrių reikia turėti asmens dokumentą, o visus kitus duomenis skyriaus specialistai gauna iš elektroninių duomenų bazių, nes buvo minėta, kad darbo biržoje mergina yra registruota.“
Specialistės teigimu, sprendimas dėl pašalpos ir kompensacijų skyrimo priimamas per mėnesį, tad jei dokumentai būtų pateikti nedelsiant, sprendimas dėl šios paramos suteikimo turėtų būti priimtas iki lapkričio pabaigos, o paramos mergina sulauktų gruodžio mėnesį.
„Jei žmogus neturi jokių pajamų, taip pat galima pildyti prašymą dėl vienkartinės pašalpos, kurios dydis yra iki 260 litų ir ši pašalpa išmokama gana greitai – per savaitę“, – kalbėjo specialistė.
Darbo biržos specialistas: galimybių įsidarbinti yra
Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Valeika, komentuodamas situaciją, sakė: „Kadangi ši mergina paminėjo, kad turi pardavėjos darbo patirties, noriu patikinti, kad šios profesijos darbuotojai darbo rinkoje šiuo metu yra paklausūs. Jei ši mergina norėtų dirbti pardavėja – įsidarbinti galimybės tikrai realios. Manikiūrininkės darbą šiuo metu surasti yra truputį sudėtingiau, bet jei yra noro dirbti būtent šį darbą, turime galimybę padėti žmonėms, kurie imasi darbo su verslo liudijimu. Jei žmogus verlo liudijimą ima pirmąjį kartą, jam jį išsiėmus Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, darbo birža kas mėnesį kompensuoja iki 200 litų išlaidų, susijusių su verslo liudijimo administravimu bei socialinio ir sveikatos draudimų įmokas.“
Specialisto teigimu, konsultacijas apie darbą su verslo liudijimu galima gauti apsilankius pas aptarnaujantį specialistą ar poskyrio vedėją.
Kalbėdamas apie jaunimui skiriamus motyvacinius užsiėmimus, pašnekovas patikino, kad jie rengiami nuolat – darbo biržos patalpose, adresu S. Žukausko g. 22 – Kubiliaus g. 2, ir Jaunimo darbo centre, kuris įsikūręs adresu Aguonų g. 10.
„Darbo biržos specialistai veda individualius ir grupinius užsiėmimus. Padedama ne tik suaktyvinti darbinę motovaciją, bet ir pasiruošti gyvenimo aprašymą, mokomąsi, kaip save pristatyti. Išankstinės registracijos nereikia, konsultacijos nemokamos. Specialistai atsako į praktinius klausimus ir teikia visokeriopą pagalbą, tad labai rekomenduoju juose apsilankyti, “ – kalbėjo E.Valeika.
Antstolė: skolos niekur nedingsta
Naujienų portalo „Balsas.lt“ kalbinta antstolė Brigita Palavinskienė, komentuodama situaciją, kai dėl pradelstų atsiskaitymų atsirado 9 tūkst. litų skola, sakė: „Labai sudėtinga komentuoti bylą, nežinant visų aplinkybių, bet žmogus turi suprasti, kad skola niekur nedings, o vengimas pripažinti skolą ir bendradarbiauti su antstoliu problemų išspręsti nepadeda. Būtina kontaktuoti su antstoliu, kuris vykdo išieškojimą, jam reikia pristatyti visus dokumnetus, įrodančius finansinę situaciją ir kitas skolos mokėjimui nepalankias aplinkybes. Antstolis, išnagrinėjęs dokumentus ir atsižvelgdamas į bylos medžiagą, turi priimti tam tikrą sprendimą – žmogus turi teisę prašyti išdėstyti skolos mokėjimą dalimis. Svarbiausia, kad žmogus neignoruotų pačios skolos.“
„Laiško iš anstolio nepriėmimas prilyginamas jo įteikimui, taip pat žmogus kenkia sau, nes nežino realios situacijos. Visuomet gavus laišką reikia nebijoti ateiti į antstolio kontorą ir pasiklausti, pasikonsultuoti“, – teigė specialistė.
Skolininkas turi būti aktyvus
Specialistės teigimu, dažnai būna taip, kad vengdami priimti turimus finansinius įsipareigojimus ir nepriimdami laiškų bei nepranešdami antstoliui apie pasikeitusią darbo vietą ir pan., žmonės savo skolą didina, nes auga bylos administravimo išlaidos – antstolis reikiamą informaciją gauna iš savų šaltinių, bet skolos suma ir jos administravimo išlaidos auga.
„Jei žmogus kreipiasi dėl skolos išdėstymo dalimis, nustoja augusios jos administravimo išlaidos. Jei žmogus moka tvarkingai pagal nustatyta grafiką, skolos administravimo išlaidos nedidėja, o pasikeitus kurioms nors aplinkybėms – pamiršus sumokėti, pradelsus ar netekus darbo, pats žmogus turėtų būti suinteresuotas apie tai informuoti antstolį“, – kalbėjo B. Palavinskienė.
Į klausimą, kokią sumą kas mėnesį turi sumokėti dengdamas savo įsiskolinimus, kai uždirbamas tik minimalus atlyginimas, pašnekovė sakė: „Ši suma – 20 proc. nuo gaunamo atlyginimo. Būna atvejų, kai žmogus įsidarbina, bet antstoliui apie tai nepranešama, tuomet informacija apie išieškojimą siunčiama į jo darbovietę ir įmonės buhalteris nuo atlyginimo atskaito minėtą sumą. Būna atvejų, kai žmogus nenori gadinti savo reputacijos darbe ir pageidauja nesiųsti šios informacijos į darbą, tuomet privalu antstoliui pristatyti pažymą apie savo darbo užmokestį ir suderinama, kad tokia pat suma, kurią nuskaičiuotų buhalteris, būtų mokama savarankiškai kiekvieną mėnesį.“
Taip pat skaitykite:
