REKLAMA
REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
Briuselis priėmė sprendimą: Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikime patvirtintos priemonės – mažiau nei tikėtasi, bet daugiau nei nieko. Kas laukia euro?
Euro gelbėjimo planas darosi vis aiškesnis, bet, pasak analitikų, jame vis dar trūksta kelių pagrindinių potėpių.
Nurašys skolas
Praėjusį trečiadienį ES viršūnių priimti sprendimai leido Graikijai lengviau atsikvėpti, bet nepralinksmino Europos bankų, kurie esą ,,savanoriškai“ sutiko nurašyti 50 proc. Graikijos skolos.
Tokį ,,savanoriškumą“ sugalvojo ne jie patys, o, Liuksemburgo premjero Jeano Claude’o Junckerio žodžiais, Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel įspėjimai, kad nepriėmus tokio sprendimo ,,Graikija taptų visiškai nemoki, o tai vestų prie daugybės bankų griūčių.“
Taigi Europos bankai priėmė sprendimą, kurio negalėjo atsisakyti. Pasak ekspertų, 50 proc. Graikijos skolos nurašymo gali ir nepakakti: Vokietija reikalavo šį skaičių pakelti iki 60 proc., Tarptautinis valiutos fondas (TVF) kalbėjo net apie 75 proc. nurašymą, kad Graikija vėl taptų moki.
Svarbus ir kitas aspektas. Graikijai gelbėti jau buvo skirta 350 mlrd. JAV dolerių, bet tik 210 mln. iš jų šaliai paskolino bankai. Kiti kreditoriai – Europos centrinis bankas (ECB) ir TVF – skolų nenurašo. Tad priimtą 50 proc. skolų restruktūrizavimą turės prisiimti bankai.
Žada gelbėti bankus
Už bankų malonę Europa pažadėjo jiems 109 mlrd. eurų siekiančią rekapitalizaciją. Pasak pačių bankų, to nepakaks. Londono Sičio ekspertai nuogąstauja, kad tam prireiks ne mažiau kaip 200 mlrd. eurų, pranešė BBC.
Skaičiuojama, kad daugiausia lėšų pristigs graikų bankai – apie 30 mlrd. eurų, Ispanijos bankams prireiks 26 mlrd., Italijos – 15 mlrd., Prancūzijos – 9 mlrd., Vokietijos ir Portugalijos bankams – po 5 mlrd. eurų.
Priimtuose sprendimuose nenumatoma, iš kur bankai gaus minėtas lėšas. Greičiausiai jie bus raginami tuo pasirūpinti patys, o vyriausybių pagalbos prašyti tik blogiausiu atveju.
Pagalbos klystkeliai
Neaiškiausia plano dalis, pasak ekspertų, kol kas yra 440 mlrd. eurų pagalbos fondo didinimas.
Po Graikijos, Portugalijos, Airijos gelbėjimo jame telikę 250 mlrd. eurų, o planuojama jį padidinti net iki 1 trln. eurų ar daugiau.
Dar diskutuojama, ar eurui išgelbėti pakaks tokių lėšų, dauguma ekspertų norėtų matyti jį dvigubai didesnį su ECB priešakyje. Tačiau dėl galimų infliacinių pasekmių pagrindinio ECB vaidmens buvo atsisakyta.
Taigi euro zonos šalys nemobilizavo didžiausio galimo pajėgumo krizei spręsti, bet žengė svarbų žingsnį atsižvelgiant į dabartinį pagalbos fondą ir bent trumpam atrėmė kritikų strėles dėl menkų pastangų siekiant suvaldyti padėtį.
Kvies ir Kiniją
Planuojama fondo pinigais teikti garantijas Italijos ir Ispanijos vertybiniams popieriams. Tai turėtų sumažinti investuotojų nepasitikėjimą šių valstybių ateitimi.
Kita priemonė papildyti senkantį pagalbos mechanizmą – galimybė Kinijai ir kitoms kylančioms rinkoms pirkti Europos skolą. Kol kas šio mechanizmo taisyklės lieka neaiškios, tačiau Kinija iš karto pareiškė susidomėjimą.
Dviejų lygių Europa
Daugiausia prie sprendimų prisidėjusi Vokietija aiškiai leido suprasti, kad už pagalbą ji nori spartesnės fiskalinės sąjungos integracijos ir griežtesnio euro zonos ekonomikų kontroliavimo, įskaitant griežtesnę nacionalinių biudžetų priežiūrą, mokesčių sistemų integravimą ir net naują euro zonos valdžios aparato kūrimą.
Tai reiškia, kad 17 valstybių veiksmų reguliavimas persidengtų su dabartinių 27 ES narių valdžia.
JAV analitinis centras ,,Stratfor“ paviešino tris euro zonos ateities scenarijus. Panašu, kad praėjusią savaitę žengtas žingsnis veda pirmuoju keliu.
Telieka svarbiausia užduotis – suvaldyti padėtį taip, kad po Graikijos į eilę nusikratyti bent dalies skolų naštos nestotų Italija, Portugalija, Ispanija ir kitos Europos skolininkės.
Baigdamas ES viršūnių susitikimą Graikijos premjeras George’as Papandreousas užtikrino, kad ,,nauja diena išaušo ne tik Graikijai, bet ir visai Europai“. Reikia tikėtis, kad ji greitai neapsiniauks.
FAKTAI: Euro zonos krizė
Praėjusią savaitę vykęs ES viršūnių susitikimas buvo jau 14-asis per 21 mėnesį nuo problemų Graikijoje pradžios.
Nurašius skolas Graikijos skola iki 2020 turėtų neviršyti 120 proc. BVP. Seniau prognozuota, kad kitais metais ji pasieks 170 proc. BVP lygį.
Planuojama iš pagalbos fondo Graikijai skirti dar 130 mlrd. eurų.
Europos centrinis bankas jau yra supirkęs euro zonos valstybių vertybinių popierių už beveik 170 mlrd. eurų.
Briuselis priėmė sprendimą: Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikime patvirtintos priemonės – mažiau nei tikėtasi, bet daugiau nei nieko. Kas laukia euro?
Euro gelbėjimo planas darosi vis aiškesnis, bet, pasak analitikų, jame vis dar trūksta kelių pagrindinių potėpių.
Nurašys skolas
Praėjusį trečiadienį ES viršūnių priimti sprendimai leido Graikijai lengviau atsikvėpti, bet nepralinksmino Europos bankų, kurie esą ,,savanoriškai“ sutiko nurašyti 50 proc. Graikijos skolos.
Tokį ,,savanoriškumą“ sugalvojo ne jie patys, o, Liuksemburgo premjero Jeano Claude’o Junckerio žodžiais, Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel įspėjimai, kad nepriėmus tokio sprendimo ,,Graikija taptų visiškai nemoki, o tai vestų prie daugybės bankų griūčių.“
Taigi Europos bankai priėmė sprendimą, kurio negalėjo atsisakyti. Pasak ekspertų, 50 proc. Graikijos skolos nurašymo gali ir nepakakti: Vokietija reikalavo šį skaičių pakelti iki 60 proc., Tarptautinis valiutos fondas (TVF) kalbėjo net apie 75 proc. nurašymą, kad Graikija vėl taptų moki.
Svarbus ir kitas aspektas. Graikijai gelbėti jau buvo skirta 350 mlrd. JAV dolerių, bet tik 210 mln. iš jų šaliai paskolino bankai. Kiti kreditoriai – Europos centrinis bankas (ECB) ir TVF – skolų nenurašo. Tad priimtą 50 proc. skolų restruktūrizavimą turės prisiimti bankai.
Žada gelbėti bankus
Už bankų malonę Europa pažadėjo jiems 109 mlrd. eurų siekiančią rekapitalizaciją. Pasak pačių bankų, to nepakaks. Londono Sičio ekspertai nuogąstauja, kad tam prireiks ne mažiau kaip 200 mlrd. eurų, pranešė BBC.
Skaičiuojama, kad daugiausia lėšų pristigs graikų bankai – apie 30 mlrd. eurų, Ispanijos bankams prireiks 26 mlrd., Italijos – 15 mlrd., Prancūzijos – 9 mlrd., Vokietijos ir Portugalijos bankams – po 5 mlrd. eurų.
Priimtuose sprendimuose nenumatoma, iš kur bankai gaus minėtas lėšas. Greičiausiai jie bus raginami tuo pasirūpinti patys, o vyriausybių pagalbos prašyti tik blogiausiu atveju.
Pagalbos klystkeliai
Neaiškiausia plano dalis, pasak ekspertų, kol kas yra 440 mlrd. eurų pagalbos fondo didinimas.
Po Graikijos, Portugalijos, Airijos gelbėjimo jame telikę 250 mlrd. eurų, o planuojama jį padidinti net iki 1 trln. eurų ar daugiau.
Dar diskutuojama, ar eurui išgelbėti pakaks tokių lėšų, dauguma ekspertų norėtų matyti jį dvigubai didesnį su ECB priešakyje. Tačiau dėl galimų infliacinių pasekmių pagrindinio ECB vaidmens buvo atsisakyta.
Taigi euro zonos šalys nemobilizavo didžiausio galimo pajėgumo krizei spręsti, bet žengė svarbų žingsnį atsižvelgiant į dabartinį pagalbos fondą ir bent trumpam atrėmė kritikų strėles dėl menkų pastangų siekiant suvaldyti padėtį.
Kvies ir Kiniją
Planuojama fondo pinigais teikti garantijas Italijos ir Ispanijos vertybiniams popieriams. Tai turėtų sumažinti investuotojų nepasitikėjimą šių valstybių ateitimi.
Kita priemonė papildyti senkantį pagalbos mechanizmą – galimybė Kinijai ir kitoms kylančioms rinkoms pirkti Europos skolą. Kol kas šio mechanizmo taisyklės lieka neaiškios, tačiau Kinija iš karto pareiškė susidomėjimą.
Dviejų lygių Europa
Daugiausia prie sprendimų prisidėjusi Vokietija aiškiai leido suprasti, kad už pagalbą ji nori spartesnės fiskalinės sąjungos integracijos ir griežtesnio euro zonos ekonomikų kontroliavimo, įskaitant griežtesnę nacionalinių biudžetų priežiūrą, mokesčių sistemų integravimą ir net naują euro zonos valdžios aparato kūrimą.
Tai reiškia, kad 17 valstybių veiksmų reguliavimas persidengtų su dabartinių 27 ES narių valdžia.
JAV analitinis centras ,,Stratfor“ paviešino tris euro zonos ateities scenarijus. Panašu, kad praėjusią savaitę žengtas žingsnis veda pirmuoju keliu.
Telieka svarbiausia užduotis – suvaldyti padėtį taip, kad po Graikijos į eilę nusikratyti bent dalies skolų naštos nestotų Italija, Portugalija, Ispanija ir kitos Europos skolininkės.
Baigdamas ES viršūnių susitikimą Graikijos premjeras George’as Papandreousas užtikrino, kad ,,nauja diena išaušo ne tik Graikijai, bet ir visai Europai“. Reikia tikėtis, kad ji greitai neapsiniauks.
FAKTAI: Euro zonos krizė
Praėjusią savaitę vykęs ES viršūnių susitikimas buvo jau 14-asis per 21 mėnesį nuo problemų Graikijoje pradžios.
Nurašius skolas Graikijos skola iki 2020 turėtų neviršyti 120 proc. BVP. Seniau prognozuota, kad kitais metais ji pasieks 170 proc. BVP lygį.
Planuojama iš pagalbos fondo Graikijai skirti dar 130 mlrd. eurų.
Europos centrinis bankas jau yra supirkęs euro zonos valstybių vertybinių popierių už beveik 170 mlrd. eurų.
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
TOLIAU SKAITYKITE
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą