skolos

Lapkričio mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai padidėjo 106 mln. litų ir siekė 4,2 mlrd. litų. Įmonių pradelstos skolos daugiausiai didėjo finansų įstaigoms, o nežymiai sumažėjo komunalinių paslaugų bendrovėms. Skolininkų skaičius per mėnesį pasipildė 265 įmonėmis ir siekė 33 tūkst. – rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. Per lapkritį įmonės padengė 115 mln. litų pradelstų skolų, t. y. 10 mln. litų mažiau nei vienuolikos šių metų mėnesių vidurkis.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompey mano, kad griežtesnes taisykles, sprendžiant euro zonos skolų krizę, galima įvesti nekeičiant Europos Sąjungos (ES) sutarčių, informuoja BBC. Nutekintame ketvirtadienį prasidėsiančio ES viršūnių susitikimo pranešime jis siūlo „biudžetinį susitarimą“, kuriam nereikalingas parlamentų pritarimas ar gyventojų pritarimas rengiant nacionalinius referendumus.

Kakavos kainos pasaulio rinkose smuko, ir viena to priežasčių –  skolų krizė euro zonos šalyse, rašo laikraštis „The Financial Times“. Europa, stambiausia kakavos pupelių vartotoja, baimindamasi recesijos regione, smarkiai sumažino žaliavų, būtinų šokolado gamyboje, supirkimus. Anot laikraščio, gruodžio 5 d. ateities sandorių kakavos kaina siekė 1 tūkst. 414 svarų sterlingų už toną. Tai žemiausia kavos pupelių kaina nuo 2008 m. gruodžio ir 42 proc.

Vis daugiau europiečių savo sutaupytus eurus siekia investuoti į, jų nuomone, saugesnes sritis, baimindamiesi, kad bendroji valiuta neatlaikys euro zonos krizės. Neįvardintas pasaulinei grupei priklausantis investicijų brokeris, dirbantis bent su 5 mln. JAV dolerių dydžio investicijomis, sako, kad vis daugiau jo klientų siekia atsikratyti euro.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pranešė, kad perves Graikijai dar vieną - 2,2 mlrd. eurų paskolos dalį, informuoja „RIA Novosti“. Anksčiau Graikijos valdžios atstovai sakė, kad, norint išvengti gresiančio bankroto, pinigus šalis turi gauti dar iki Kalėdų. „TVF valdančioji taryba baigė Graikijos ekonomikos analizę, todėl dabar šaliai gali būti pervesta 2,2 mlrd. eurų“, - teigiama TVF pranešime spaudai. Tai bus šeštoji 110 mlrd.

Tikriausiai ne vienas esame susigundę kokiu nors patraukliu reklaminiu pasiūlymu dėl kurio vėliau tenka gailėtis, bet pasitaiko atvejų, kai patraukliai pasiūlytas produktas tampa ne tik galvos, bet ir piniginės skausmu. Į naujienų portalą Balsas.lt kreipėsi skaitytoja, kurios teigimu, prekybininkų įžūlumas jau peržengė visas toleruotinas ribas. Nepageidaujami vyriški apatiniai „Kartą sulaukėme skambučio iš vienos kompanijos, kuri tiesioginės rinkodaros būdu platina apatinį trikotažą.

Pensinis amžius Italijoje bus pailgintas iki 66-erių metų. Pirmadienį Italijos ministras pirmininkas Mario Monti parlamentui pristatė 30 mlrd. eurų vertės taupymo priemonių paketą, skirtą sutvirtinti ekonomiką ir padėti įveikti skolų krizę. Moterims pensinis amžius bus pailgintas laipsniškai (nuo 2012 m. iki 62 metų, o nuo 2018 - iki 66-erių), o vyrams - iškart iki 66-erių. Iki tol šalies piliečiai pasitraukdavo į pensiją 60-ies metų amžiaus.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį susitiks aptarti kovos su skolų krize priemonių, informuoja BBC. Savo mintis jie išsakys penktadienį vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime. Praėjusią savaitę N. Sarkozy pažymėjo, kad Prancūzija ir Vokietija turi vaidinti pagrindinį vaidmenį, užtikrinant „zonos stabilumą“. „Kas liks iš Europos, jeigu žlugs euras? Nieko“, – praėjusią savaitę kalbėjo Prancūzijos prezidentas.

Euras netrukus švęs dešimtmetį, tačiau jubiliejaus išvakarės – nelinksmos. Vadovai nori gelbėti, visuomenė  –  atsisakyti 2002 metai – data, kai euras tapo kūnu, t.y. į apyvartą buvo išleisti euro banknotai ir monetos. Šia valiuta iš pradžių dalijosi 12 valstybių, kiek vėliau į bendrą „pinigų sąjungą“ buvo priimtos dar penkios šalys. 2012 metais sukaks lygiai 10 metų, kai buvo išleista pirmoji euro moneta.

Kasmet skundų dėl antstolių veiklos daugėja, nes pastarieji, manipuliuodami įstatymais, kelių litų baudą geba išauginti iki šimtų ar net tūkstančio litų skolos. Kone kiekvienas Lietuvos gyventojas, susidūręs su antstoliais, galėtų papasakoti apie jų godumą. Tad nieko keista, kad, neapsikentę jų savivalės, piliečiai vis dažniau juos skundžia Seimo kontrolieriams ir net teismuose geba įrodyti, jog kai kurie antstoliai verti belangės.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) greičiausiai sumažins 2012 m. pasaulio ekonomikos augimo prognozę, palyginti su skelbtąja šių metų spalį. Apie tai per spaudos konferenciją pranešė TVF atstovas Vašingtone Džeris Raisas (Gerry Rice). „Greičiausiai savo prognozę sumažinsime“, - pareiškė Dž. Raisas, bet nedetalizavo.

Graikijos Vyriausybei, tam, kad šalis išsikapanotų iš skolų pelkės, euro zonos nariai 2010 metų gegužę susitarė per trejus metus paskolinti 80 mlrd. eurų. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pasirašė susitarimą, pažadėdamas skirti dar 30 mlrd. eurų. Iš viso euro zonos šalių ir TVF pagalbos paketas Graikijai sudaro 110 mlrd. eurų.

Dėl euro zonos skolų krizės kitų metų Lietuvos biudžetas bus peržiūrėtas, bet įsipareigojimai atkurti pensijas, nepriklausomai nuo situacijos, neturėtų keistis, teigia Premjeras Andrius Kubilius. „Mes turėsime keisti kitų metų biudžeto prognozes, mažinti pajamas dėl euro zonos problemų, kurios neišsisprendžia, kurios darosi tik gilesnės.

Pirmadienį Baltuosiuose rūmuose rengiamas JAV ir Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas, tačiau dėl skolų krizės jį temdo tamsūs debesys, informuoja BBC. Pirmadienį Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama Baltuosiuose rūmuose priims Europos Vadovų Tarybos pirmininką Hermaną Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininką Jose Manuelį Barroso. Manoma, kad pagrindinė susitikimo tema bus euro zonos skolų krizė. Pastaruoju metu išaugo nerimas dėl recesijos.

Pasaulinis ekonomikos atsigavimas baigia išsikvėpti, palikdamas euro zoną nedidelėje recesijoje, o JAV netrukus gali ištikti toks pat likimas, pirmadienį sumažinusi savo prognozes pranešė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurią cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Dar didesnis ekonominio nuosmukio pavojus gresia, jei euro zona nesugebės pažaboti skolų krizės ir JAV politikams nepavyks susitarti dėl išlaidų mažinimo plano, perspėja EBPO.

Pirmadienį pagrindiniai JAV akcijų rinkos indeksai išaugo maždaug 3 proc. Rinką sustiprino viltys, kad naujos kovos su krize priemonės padės Europai įveikti skolų krizę. Optimizmo įpūtė ir naujiena, kad JAV per „juodąjį penktadienį“ ir savaitgalį amerikiečiai išleido 52,4 mlrd. dolerių. „Dow Jones“ indeksas padidėjo 2,87 proc. ir siekė 11553,74 punkto, „S&P 500“ išaugo 3,26 proc., iki 1196,49 punkto, o „Nasdaq Composite“ padidėjo 3,61 proc. ir sudarė 2529,58 punkto.

Agentūra „Moody's“ pirmadienį įspėjo, kad spartus euro zonos skolų ir bankų krizės gilėjimas kelia grėsmę visų Europos paskolos gavėjų reitingams. „Nors “Moody's„ tiki, kad euro zonai pavyks išvengti didžiulių bankrotų, net šis “pozityvus„ scenarijus neatsiejamas nuo reitingų mažinimo rizikos pereinamuoju laikotarpiu“, - teigiama agentūros pareiškime.

Vokietijos ekonomikos ministras ir vicekancleris Filipas Resleris (Philipp Resler) Europos Komisijos planą kurti bendrąsias euro zonos obligacijas pavadino „neatsakingu“ ir patvirtino, kad Vokietija ir toliau pasisakys prieš jį. Jo nuomone, Europos Komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) buvo neteisus, vėl pradėdamas diskusiją dėl Europos obligacijų kūrimo tikslingumo.

Karen Flook, dar neseniai turėjusi namą ir du „Mercedes“ markės automobilius, šiuo metu kartu su dukra glaudžiasi nuomojamame bute. Dvi transporto priemonės, „Gucci“ rankinės, penkių žvaigždučių atostogos pietų Prancūzijoje, 400 svarų sterlingų vertės batai ir galybė plastinių operacijų. Visam tam Karen skyrė savo loterijos laimėjimą, kuris ištirpo vos per vienerius metus. Negana to, britės įsiskolinimai siekia 60 tūkstančių svarų sterlingų, o jos namą jau nusavino bankas.

Verslo konferencijoje „Antroji finansinės krizės banga?“ diskutuota, jog šios bangos Lietuva neišvengs. „Krizės – tai vis nepadaryti namų darbai“, – sakė analitikas profesorius Rimantas Rudzkis. Verslo lyderiai prisiminė, jog valdžia į „pranašiškas“ jų prognozes neįsiklausė dar prieš pirmąją bangą. Banga atsirita R. Rudzkis vienareikšmiai sakė: „Krizė nepasibaigusi.“ Lietuva labai priklauso nuo to, kas darosi Europoje.

Šiaulių miesto savivaldybės duomenimis, jos įstaigos per šiuos metus už paslaugas prisidurs beveik 10 mln. Lt. Didždvario gimnazija su 700 tūkst. Lt įplaukų – rekordininkė. Mokyklų vadovai tvirtina, jog rodomas „uždarbis“ – fikcija. Buhalteriai priduria: Savivaldybė manipuliuoja pinigais, kad galėtų daugiau skolintis.

Augimas besivystančiose Rytų Azijos ekonomikose lėtėja dėl silpnėjančios išorinės paklausos, savo ataskaitoje teigia Pasaulio bankas. Bankas prognozuoja, kad šiemet Azijos ekonomikų prieaugis sieks stiprius 8,2 proc., o kitąmet - 7,8 proc. Nepaisant to, bankas įspėja, kad skolų problemos Europoje ir sulėtėjęs pasaulio ūkio augimas pakenks Rytų Azijos ekonomikoms. Jos turi padidinti vidaus paklausą ir našumą.

Tyrimų bendrovės „Ramboll“ surengta apklausa atskleidė, kad jeigu šiandien Danijoje vyktų referendumas dėl euro įvedimo, dauguma – 63,2 proc. – danų balsuotų prieš, informuoja „EUobserver“. Ankstesnių „Ramboll“ apklausų rezultatai rodė pusiausvyrą tarp „taip“ ir „ne“ balsų. Pastaruoju metu euro zoną slegia sunki skolų krizės našta, todėl mažėja ir pasitikėjimas bendra bloko valiuta.

Keletas aukštų Rusijos pareigūnų pastarojo meto pareiškimų leidžia teigti, kad Maskva yra pasiryžusi įnešti savo indėlį gelbstint euro zoną nuo krizės.

Išaugęs investuotojų nerimas dėl Italijos valstybės skolos Europą įstūmė į naują skolų krizės etapą. Kuris scenarijus pildosi? Kol padėtis Graikijoje bent jau kol kas atrodo kontroliuojama, pasaulis sužiuro į Italiją. Tai, kas šiandien ten vyksta, parodys visiems, ar pastaruosius pusantrų metų stebėjome tragediją, ar kai ką mažiau rimta. Politinė suirutė Sutriko ir Italijos politinė sistema, negalinti suteikti ateities garantijų.

Euro zoną drebina sisteminė krizė, kurią įveikti pavyktų tik tuomet, jeigu dėl to tai rimtai susirūpintų visos šalys, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso). „Mes susidūrėme su tikra sistemine krize, kuriai įveikti būtinas visų šalių dalyvavimas ir svarbios papildomos priemonės“, - sakė Ž. M. Barozas, kalbėdamas Europos Parlamente.

Dėl Graikijos ir Italijos problemų aukso kaina iki metų pabaigos pakils iki 1 tūkst. 850 JAV dolerių už unciją, o 2012 metais viršys 2 tūkst. dolerių už unciją ribą, prognozuoja investicinis bankas ANZ. Banko analitikai atmetė pesimistines kai kurių rinkos dalyvių prognozes - jų nuomone, aukso kaina turėtų sumažėti iki 1 tūkst.-1,2 tūkst. dolerių už unciją.

Antradienį Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad ketina leisti investuotojams paduoti reitingų agentūras į teismą ir reikalauti kompensacijų, jeigu jos „sąmoningai arba dėl aplaidumo“ pažeis ES nuostatus, praneša AP. Toks Europos Komisijos siūlymas yra dalis naujų taisyklių skolinimo reitingų agentūroms, kurios buvo užsipultos 2008 metais ir dabar, vyraujant euro zonos skolų krizei.

Žmonės dažnai teiraujasi, kokia valiuta jiems verčiau taupyti ir laikyti savo santaupas – litais, eurais, doleriais, o gal svarais sterlingų. Užduodami šį klausimą, žmonės greičiausiai galvoja, kad valiutų kursas yra objektyvus dydis, nulemtas rinkos, ir kad būtent rinkos veikimą aiškinantys ekonomistai gali į jį atsakyti. Ir iš tikro, juk pinigai yra rinkos produktas, pinigus žmonės atrado mainydamiesi.

Vėl padažnėjo kalbos, kad Lietuvai gali tekti skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Tokią galimybę daugiau nei prieš dvejus metus išpeikė Dalia Grybauskaitė, kai dar tik žvalgėsi į šalies prezidentės postą. Ji pareiškė, kad TVF pagalbos prašančių šalių vadovai demonstruoja politinę impotenciją. Tiesa, už kelių mėnesių D. Grybauskaitė prakalbo švelniau: atseit Lietuva gali būti priversta skolintis iš TVF, jeigu tarptautinėse rinkose nepasiskolins pigiau.

Man vadovaujant Seimo NSGK ir atliekant garsųjį parlamentinį tyrimą buvau gavęs pakankami informacijos, jog su manimi norima fiziškai susidoroti. Tačiau vėliau vis dėlto buvo nuspręsta pradėti plačią šmeižto kampaniją. Apie tai mums komitete liudijo saugumo karininkai, ištikimai tarnavę ne „valstybininkų“ klanui, o Lietuvos valstybei. Pagal tuo metu ir dabar turimus VSD duomenis, juodinimo tikslams suinteresuotos struktūros žiniasklaidai skyrė milžiniškus pinigus.

Kinija, ilgą laiką neapsisprendžianti dėl paramos Europos Sąjungai jos kovoje su krize, dabar nurodė tokios paramos teikimo sąlygas. Tuo tikslu Europa turi sutikti su viena iš trijų sąlygų: suteikti šaliai daugiau įtakos Tarptautiniame valiutos fonde, pakelti jos ekonominį statusą Pasaulio prekybos organizacijoje arba atšaukti embargą Europos ginklų tiekimui į Pekiną.

Kaip ir buvo prognozuota, Estijos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo iki 7,9 proc. Nors į eksportą orientuotos pramonės indėlis į BVP pyragą sumažėjo, jos įtaka ir toliau išlieka didžiausia. Tačiau akivaizdu, kad Estijos pramonė jau pajuto neigiamų išorinių ekonomikos tendencijų įtaką. Rugsėjo mėn. parduotos pramonės rezultatai buvo rekordiškai maži - metinis augimo tempas sudarė vos 6 proc., o elektronikos pardavimai per mėnesį smuko apie 48 proc.

Švedijos bankų gelbėjimo modelis apsaugojo mokesčių mokėtojus, davė pelno ir leido sumažinti valstybės skolą pasaulinės krizės metu, rašo „Bloomberg“. Visiškai priešingą vaizdą regime kitose valstybėse. Jungtinėje Karalystė per pastaruosius keturis metus valstybės skolos našta padvigubėjo, o mokesčių mokėtojams teko pareiga išpirkti ant bedugnės krašto atsidūrusius bankus.

Nuo kitų metų pradžios apmokestinamasis asmuo turės teisę pateikti prašymą grąžinti jam sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM), kai negaunamas atlygis už parduotą daiktą ar atliktą paslaugą. Už tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą ketvirtadienį balsavo 79 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 2 parlamentarai.

Pastaruoju metu šalies politikai vis dažniau kalba, kad pasaulyje tvyrant ekonominiam ir finansiniams sąstingiui Lietuvai gali tekti skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos finansų dėstytojas profesoriaus Arvydas Paškevičius pastebi, kad iki krizės į TVF dažniausiai kreipdavosi taip vadinamojo trečiojo pasaulio šalys, o pastaraisiais finansiniais metais daugiausiai paskolų suteikta Europos šalims.

Italijos ekonomika laikoma per didelė, tam, kad ją būtų galima išgelbėti, rašo „Business Insider“. Dėl teisinių priežačsių Europos Centrinis Bankas negali būti paskutinės vilties skolintojas, tad, anot Norielio Roubini, Italijos skolą teks restruktūrizuoti. Kilus sumaiščiai Italijoje Airijai tampa vis sunkiau įtikinti investuotojus, kad jai pavyks tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tuo tarpu graikai vis dar laukia naujos valdžios.

Kol Graikijos problemos ir toliau diskutuojamos nesibaigiančiuose euro zonos finansų ministrų susitikimuose „už uždarų durų“, Lietuvos politikos ir finansų atstovai teigia, kad nepriklausomai nuo to, kokie sprendimai bus priimti, jie turės įtakos ir Lietuvai. „Mes visi priklausome nuo to, kas vyksta, bet negalime pasakyti, kad labai jaučiame tai, kas vyksta, ar kad tai suprantame.

Graikija, Indija, Kinija ir Tailandas – silpniausias pensijų sistemas turinčios šalys. Taip parodė „Allianz Global Investors“ sudarytas „Pensijų tvarumo indeksas“. Pasauliniu mastu sudaromame indekse palygintos 44 valstybių pensijų sistemos, rašo naujienų agentūra „Reuters“. Graikija, Indija, Kinija ir Tailandas sąrašo gale atsidūrė dėl milžiniškų valstybių skolų, jauno pensinio amžiaus bei didelio pensininkų skaičius lyginant su dirbančiais žmonėmis.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde įspėjo, kad pasaulio ekonomika gali nugrimzti į „prarastą dešimtmetį“, informuoja BBC. Anot jos, besitęsianti euro zonos skolų krizė lėmė neaiškią pasaulio ekonomikos perspektyvą. „Akivaizdu, kad dangus apsiniaukęs“, - sakė ji ir pridūrė, kad, nors skolų krizę bandoma spręsti teisingomis priemonėmis, norint atkurti pasitikėjimą reikia pasiekti kur kas daugiau.

Rusijos sprendimas padėti euro zonos valstybėms įveikti skolų krizę nėra susijęs su energetika, teigia Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, informuoja „RIA Novosti“. „Savaime suprantama, kad nesiesime pagalbos su energetika. Mes tikimės, kad jeigu tokios valstybės kaip Rusija ir Kinija aktyviai dalyvaus viso pasaulio bandymuose pagerinti situaciją, tai turės įtakos mūsų padėčiai Tarptautiniame valiutos fonde (TVF)“, – sakė V. Putinas.

Japonijos finansų ministerija patvirtino, kad įsigijo 10 proc. naujausios Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) obligacijų emisijos, informuoja BBC. Ministerija teigia, kad įsigijo obligacijų už 300 mln. eurų. Anksčiau Japonija jau tris kartus pirko EFSF obligacijų, iš viso už 2,975 mlrd. eurų. Euro zonos lyderiai jau kuris laikas siekia padidinti investicijas į EFSF ir taip suteikti finansinę pagalbą skolų slegiamoms valstybėms. Praėjusį mėnesį jie susitarė padidinti EFSF iki 1 trln.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas viešai išreiškė nepasitenkinimą Vokietijos bandymais gelbėti eurą, rašo „telegraph.co.uk“. Anot D. Camerono, „sunku suprasti“, kodėl Europos centrinis bankas (ECB), kuris yra smarkiai priklausomas nuo Vokietijos finansavimo, „nedaro daugiau“, kad padėtų skolų slegiamoms valstybėms. Sekmadienį Graikijos politikai susitarė suformuoti koalicinę vyriausybę, todėl sustiprėjo viltys, kad tarptautiniai skolintojai išmokės šaliai naują paskolos dalį.

Nors Italijos premjeras Silvio Berlusconi sutiko, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prižiūrėtų šalies progresą bandant išsivaduoti iš skolų pančių, trečia pagal dydį euro zonos ekonomika vis dar neramina ekonomistus. Šalies ekonomikos dydis, bankroto atveju, sukeltų daug didesnes ir skaudesnes pasekmes nei Graikijos bankrotas. ,,Italija yra per didelė, kad griūtų, bet ir per didelė, kad būtų išgelbėta”, - CNBC teigė ,,BofA Merrill Lynch Global Research” atstovas Thanos Vamvakidis.

Italijos verslininkas Džulianas Melanis (Giuliano Melani) paragino šalies gyventojus padengti valstybės skolą savo lėšomis. „Tuscan financial services“ vadybininkas apmokėjo tokią reklamos skiltį laikraštyje „Corriere Della Sera“, kur išdėstė savo siūlymus, kaip šalis galėtų išsikapstyti iš skolų krizės, rašo „The Guardian“. Valstybės skolos aptarnavimas kasmet Italijos biudžetui kainuoja 260-270 mlrd. eurų.

Vokietijos vyriausybės sutiko 6 mlrd. eurų sumažinti mokesčius gyventojams su mažomis ir vidutinėmis pajamomis. Taip valdžia nutarė išreikšti savo padėką gyventojams už nesibaigiančios skolų krizės Europoje naštą, praneša „Associated Press“. Apie šį vyriausybės žingsnį sekmadienį pranešė Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel). Mokesčiai bus mažinami dviem etapais. Pirmasis prasidės 2013 m. sausį, mokesčiai bus sumažinti 2 mlrd. eurų.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino Kirpo skolinimosi reitingą nuo Baa1 iki Baa2 su neigiama perspektyva. Reitingas sumažintas, nes baiminamasi, kad šalies bankų sektoriuje dėl Graikijos skolų nurašymo gali kilti nestabilumas, praneša AFP. Kiek anksčiau agentūra „Standard & Poor's“ taip pat sumažino Kipro ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo BBB+ iki BBB su neigiama perspektyva.

Europa turi būti pasirengusi tam, kad Graikija gali pasitraukti iš euro zonos, per interviu „Reuters“ pareiškė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas. Praėjusią savaitę euro zonos lyderiai pagrasino, kad Graikija gali atsidurti už valiutų sąjungos ribų, jeigu nesilaikys spalio 26 d. su ES pasiekto susitarimo. Pagal šį susitarimą numatyta nurašyti apie 100 mlrd. Graikijos skolos mainais į daugiametę griežto taupymo programą.

Italai dabar gyvena skurdžiau nei prieš įsivesdami eurą, pareiškė Italijos premjeras Silvio Berlusconi, penktadienį dalyvaudamas Kanuose vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderių susitikime. „Anksčiau šeimai išsiversti mėnesiui užtekdavo dviejų milijonų lyrų, tačiau dabar išgyventi su tūkstančiu eurų – sudėtinga. Aš nekaltinu dėl to euro, aš kaltinu valiutos keitimų kursą“, - euobserver.com sakė Italijos premjeras.