Šiaulių miesto savivaldybės duomenimis, jos įstaigos per šiuos metus už paslaugas prisidurs beveik 10 mln. Lt. Didždvario gimnazija su 700 tūkst. Lt įplaukų – rekordininkė. Mokyklų vadovai tvirtina, jog rodomas „uždarbis“ – fikcija. Buhalteriai priduria: Savivaldybė manipuliuoja pinigais, kad galėtų daugiau skolintis.
Rekordą užaugino projektas
Didždvario gimnazijos direktorius Vitalis Balsevičius „Šiaulių kraštui“ sakė, jog didžiąją dalį už atsitiktines paslaugas gaunamų pajamų sudaro projektinės lėšos.
400 tūkst. Lt gimnazija yra laimėjusi, kad įgyvendintų keliose Šiaulių apskrities savivaldybėse ir Panevėžyje suaugusiųjų kompetencijos tobulinimo projektą. Mokykla dar organizuoja užsienio kalbų kursus.
„Reikia daug ir sunkiai dirbti, kad tiek lėšų pritrauktume, rengti projektus, tam turime veiklos stebėsenos poskyrį, bet pelno mes neuždirbame“, – sakė V. Balsevičius.
Naudos gauna gimnazijos darbuotojai ir mokytojai – projektas suteikia galimybių papildomai užsidirbti. Gimnazija įgyvendina ir 8 europinius projektus, susijusius su moksleivių ugdymu.
„Gudri apskaita“
Kitų miesto mokyklų didžiausios pajamos viršija 150 tūkst. Lt, kai kurios siekia 200 tūkst. Lt, mažiausios – 2,5 tūkst. Lt.
Viena iš daugiausiai tokias pajamas gaunančių Jovaro progimnazija „uždirba“ 164 tūkst. Lt per metus.
„Neteisybė, kad čia mūsų pajamos, tai tik Savivaldybės gudri apskaita, – atskleidžia „Jovaro“ progimnazijos direktorius Arvydas Kukanauza. – 130 tūkst. Lt – tai tėvų pinigai už mokamus vaikų pietus. Tai apyvartos lėšos – paėmei ir atidavei tiekėjams už produktus.“
Direktoriaus tvirtinimu, per metus „grynųjų“ pajamų uždirbama 15-20 tūkst. Lt– už trumpalaikę patalpų nuomą, kopijavimo paslaugas. Projektų lėšų pritraukta, bet iš jų nubyra tik „kanceliarijos“ priemonėms, kelionėms.
Savivaldybė „pasigražina“ sąskaitą
Dar aiškiau pasakė vienos mokyklos buhalterė, nenorėjusi įsivardinti: „Mums lieka tik apie 1,5 tūkst. Lt – iš antkainio, kiti pinigai – tiekėjams už vaikų maistą. Savivaldybei turime pervesti visus pinigus. Po to juos mums grąžina, kad atsiskaitytume su tiekėjais.“
Buhalterė svarsto, jog toks ratas sukamas tam, kad miesto biudžetas atrodytų pilnesnis ir Savivaldybė turėtų didesnius skolinimosi limitus.
Kitos mokyklos buhalterė teigė, jog dėl tokio pinigų judėjimo sąskaitose „pirmyn-atgal“, neretai vėluojama atsiskaityti su maisto produktų tiekėjais. Ypač problemiškas dėl atsiskaitymų paskutinis metų mėnuo.
„Atsiskaityti reikia iki paskutinės gruodžio dienos, tačiau nei pernai, nei užpernai to padaryti negalėjome, nes Savivaldybė pinigų laiku nepervedė, – sakė buhalterė. – Tik dalį lėšų už praėjusių metų gruodį grąžino šiemet, skola velkasi ir nežinia, kaip bus šį gruodį.“
Pinigai sukasi
Šiaulių miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos pavaduotoja Irmina Volskienė „Šiaulių kraštui“ teigė, jog lėšų apskaitos tvarka – ne Savivaldybės sugalvota. Visų biudžetinių įstaigų pajamos Savivaldybės biudžete privalo būti apskaitomos pagal Biudžeto sandaros įstatymą.
I. Volskienė patvirtino, jog didžioji mokyklų pajamų dalis – pajamos už valgyklų paslaugas. Patalpų nuomos (sporto salių ir kt.) ilgalaikių sutarčių turi vos viena kita. Dažniausiai sudarinėjamos tik trumpalaikės patalpų nuomos sutartys.
Lopšeliams-darželiams pajamos plaukia tik iš tėvų įmokų. Didžiausios – 190 tūkst. Lt– lopšelio-darželio „Trys nykštukai“, mažiausios – 60 tūkst. Lt – lopšelio-darželio „Pušelė“.
Neformalaus ugdymo įstaigos (sporto, dailės, muzikos mokyklos ir kitos įstaigos) gauna pajamas iš įmokų už ugdymą ir iš kitų paslaugų. Daugiausiai iš pastarųjų uždirba plaukimo mokykla „Delfinas“ (148 tūkst. Lt) ir Teniso mokykla (177 tūkst. Lt) bei Jaunųjų turistų centras (beveik 250 tūkst. Lt).
Visų miesto biudžetinių įstaigų (švietimo, kultūros, socialinių) šiųmetinės pajamos sudaro 9,7 mln. Lt. Iš jų – įmokos už išlaikymą ar ugdymą – 5 mln. Lt, už atsitiktines paslaugas – 4,6 mln. Lt, nuomą – 88 tūkst. Lt.
Gaunama ir kitokių pajamų
Švietimo įstaigos sulaukia nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų paramos iš 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio. Valstybinė mokesčių inspekcija jas perveda tiesiai į įstaigų sąskaitas ir šie pinigai miesto biuždete nesisuka.
Daugiausia rėmėjų lėšų šiemet Šiaulių apskrityje sulaukė Šiaulių „Romuvos“ gimnazija (daugiau negu 28 tūkst. Lt) ir Šiaulių „Romuvos“ progimnazija (daugiau nei 26 tūkst. Lt). Iš miesto biuždetinių įstaigų trečia pagal paramos sumą – Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija (daugiau negu 18 tūkst. Lt).
Rūta JANKUVIENĖ
