Keletas aukštų Rusijos pareigūnų pastarojo meto pareiškimų leidžia teigti, kad Maskva yra pasiryžusi įnešti savo indėlį gelbstint euro zoną nuo krizės.
Lapkričio 3–4 d. Kanuose vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime prezidentas Dmitrijus Medvedevas užsiminė, kad Rusija yra pasiryžusi padėti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) pinigais skolų krizės apimtai euro zonai remti, nereikalaudama už tai ES nuolaidų ginče dėl energetikos, bet tikėdamasi išaugusio Rusijos svorio tarptautinėse finansų organizacijose, įskaitant ir TVF, pripažinimo.
Lapkričio 7 d., po Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos šalių vyriausybių vadovų susitikimo Sankt Peterburge surengtoje spaudos konferencijoje šią Kremliaus nuostatą pakartojo ir Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas. Kiek anksčiau tą pačią dieną Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pranešė, kad neformalaus tarptautinio susivienijimo BRICS šalys – Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika – yra pasiryžusios dalyvauti bendrose pastangose, kad būtų galima padėti į skolas įklimpusioms euro zonos šalims.
Pareigūnas taip pat pridūrė, kad šios valstybės yra pasirengusios skirti paskolų vadovaudamosi TVF patvirtintomis taisyklėmis ir t. t.Tokie Rusijos pasiūlymai – ne iš piršto laužti. Anot naujienų agentūros „Bloomberg“ apžvalgininkų, Rusijos vyriausybė kol kas yra pažadėjusi skirti 10 mlrd. JAV dolerių kaip investicijas į TVF obligacijas.
Iš tiesų Rusijos galimybės kredituoti euro zoną – kur kas didesnės. Remiantis šaltiniu, Rusija už Vakarams parduotus energetinius išteklius yra sukaupusi apie 580 mlrd. JAV dolerių rezervą ir turi dar apie 600 mlrd. JAV dolerių įvairiuose juodai dienai kaupiamuose fonduose. Todėl paprašyta ji galėtų euro zonai suteikti gerokai didesnę finansinę paramą, nei šiuo metu yra numatyta, be rizikos paskatinti savo ekonomikos traukimąsi.
Pažymėtina, kad prielaidų Europai prašyti gerokai didesnės Rusijos paramos esama jau dabar. Pavyzdžiui, šių metų spalio pradžioje TVF vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad Europos finansinio stabilumo fonde (EFSF) turimų 440 mlrd. eurų gali neužtekti, jeigu krizė Europoje toliau gilės. Įvairių ekspertų išvados rodo, kad blogiausio scenarijaus atveju TVF gali prireikti 840 mlrd. eurų ir daugiau. Šį klausimą TVF vadovė su Rusijos prezidentu aptarė lapkričio 6–7 d. vizito Maskvoje metu.
Svarbiausiu šio TVF vadovės vizito į Maskvą tikslu, anot naujienų portalo www.EUobserver.com apžvalgininkų, galima laikyti TVF pasiūlymą Rusijos valdžiai pasidalyti „naftos doleriais“ įklimpusioms į skolas euro zonos šalims gelbėti. Taip pat neatmestina ir tiesioginės Rusijos finansinės paramos euro zonos valstybėms galimybė. Pavyzdžiui, šių metų spalio 5 d. Kipro vyriausybės atstovas Stefanos Stefanou pareiškė, kad Kipras tikisi gauti iš Rusijos 2,5 mlrd. eurų paskolą, būtiną šios valstybės mokumui užtikrinti. Padėčiai euro zonoje ir toliau blogėjant, gali būti, kad šiuo Kipro pavyzdžiu paseks ir kai kurios kitos ES valstybės.
Toks kontekstas leidžia teigti, kad Rusija turi tiek reikiamų finansinių išteklių, tiek politinės valios, būtinų paramai euro zonai teikti. Vis dėlto svarbiausias klausimas – kokių tikslų Maskva siekia gelbėdama Europą ir kaip ji tai ketina daryti.
Atsakant į šį klausimą, pirmiausia būtina įvardyti Rusijos vidaus interesus. Pasak JAV analitikų agentūros „Stratfor“ ekspertų, aukštus Rusijos pareigūnus neramina galimas prastos ekonominės padėties Europoje rezonansas Rusijoje. Remiantis šaltiniu, atsižvelgdamas į ekonominius pokyčius Europoje Kremlius jau buvo priverstas keisti šalies ekonomikos augimo prognozes kitiems metams. Ėmus įsibėgėti naujai krizės bangai Europoje, Rusijos finansiniai aktyvai gali dar labiau sumažėti.
Pavyzdžiui, sumažėjus energetinių išteklių kainoms, kaip tai nutiko per 2008–2009 m. pasaulinės ekonominės krizės bangą, šios šalies pajamos gerokai kristų. Didelės naftos ir kitų energetinių išteklių kainos šiuo metu leidžia Rusijai surinkti milžiniškas lėšas, padedančias šiai valstybei kompensuoti neigiamą skolose skęstančios Europos ekonomikos įtaką. Praradusi šį ekonominį skydą, Rusija, įvairių ekspertų nuomone, taip pat greičiausiai patirtų nemažą ekonominį sukrėtimą.
Toks rezultatas Maskvai būtų nepalankus dėl keleto priežasčių. Remiantis naujienų tinklalapiu rbth.ru, Rusija jau dabar priversta peržiūrėti įvairius kartu su ES valstybėmis įgyvendinamus energetikos ir kitų objektų plėtros projektus, kurių finansavimą Vakarų partneriai dėl lėšų stygiaus gerokai mažina. Jei per Europą nusiristų nauja stipri ekonominio nuosmukio banga, Rusijos strateginiai interesai neabejotinai nukentėtų dar labiau. To šios valstybės valdantysis elitas leisti sau tikrai negali. 2012 m. turinčių įvykti Rusijos prezidento rinkimų akivaizdoje Kremliui svarbu parodyti kuo daugiau strateginės reikšmės pergalių užsienyje, o ne pralaimėjimų.
Žvelgiant plačiau, Maskva jau keletą metų įvairiais būdais siekia užkirsti kelią Vakarų valstybių pastangoms mažinti ES priklausomybę nuo Rusijos ekonominių ir energetinių išteklių kaip Maskvos politinio spaudimo ES valstybėms priemonių. O Kremlius stengiasi vykdyti šiai ES iniciatyvai priešingą politiką. Pavyzdžiui, per Maskvai lojalias kompanijas ir kitas finansines institucijas siekiama supirkti Europos valstybių energetinių išteklių transportavimo infrastruktūros objektus, naftos perdirbimo įmones, bankus, kitus strateginės reikšmės objektus arba dalyvauti tokių objektų plėtros projektuose.
Tokia kryptinga Rusijos politika įvairių apžvalgininkų įvardijamos „chaoso kampanijos“ Europoje fone, atrodo, dabar įgyja naują atspalvį. Po Rusijos finansine parama skęstančiai Europos ekonomikai neabejotinai slėpsis ne kas kita, o Maskvos strateginiai interesai. Kontroliuoti tokios Rusijos politikos įgyvendinimą gerokai įsiskolinti šiai rytų kaimynei ketinančiai Europai bus vis sunkiau.
Galiausiai paramos euro zonai korta – nebloga priemonė Rusijai užsidirbti ir pelnyti įvairių politinių dividendų. Kaip minėta, Rusija (kaip, beje, ir Kinija) už paramą euro zonos valstybėms tikisi ne tik gauti finansinės naudos, o ir įgyti didesnį politinį svorį tarptautinėse finansų organizacijose, pirmiausia TVF. Tinkamai sužaidus šia korta, šie tikslai Maskvai taptų pasiekiami jau artimiausiais mėnesiais.
Maskvos sprendimas prisidėti prie euro zonos gelbėjimo būtų neabejotinai naudingas Rusijai strateginiu požiūriu, todėl Kremlius vargu ar ryšis nusišalinti nuo šio proceso. Veikiau priešingai – ilgainiui bandys plėsti savo paramos euro zonai apimtį ir mastą. Pasak „Stratfor“ ekspertų, tikėtiną Rusijos paramos euro zonai planą galima skirstyti į kelis tarpusavyje susijusius etapus.
Pirmasis apima visas Kremliaus pastangas įtikinti euro zonos valstybes, kad Rusija tebėra ekonominiu ir politiniu požiūriu stabili, didelius finansinių išteklių rezervus turinti valstybė, pajėgi skirti nemažas pinigų sumas TVF ir kitoms finansinėms institucijoms ir t. t. Toks Rusijos įvaizdis turėtų leisti Maskvai dar labiau suartėti su savo rėmėjais tarp ES valstybių ir sustiprinti skeptiškai į Rusijos vaidmenį Europoje žvelgiančių ES šalių nuogąstavimus. Todėl jau greitu metu turėtų atsirasti dar didesnis ES valstybių susiskaldymas dėl tolesnio Rusijos vaidmens Europoje. Žengdama antrą žingsnį, remiantis šaltiniu, Rusija turėtų pradėti per Maskvai lojalias kompanijas sparčiai supirkinėti dėl finansinių euro zonos sunkumų atpigusių strateginės reikšmės objektų Europoje (naftos, dujų verslovių, jūrų bei oro uostų, bankų ir t. t.) akcijas.
Taip Rusija dar stipriau įsitvirtintų Europos ekonominėje ir energetinėje erdvėje ir ilgainiui padarytų neveiksnų 2009 m. balandžio 22 d. patvirtintą Trečiąjį energetikos paketą. Kaip žinome, iki šiol ši priemonė, be kitų tikslų, naudota ir Rusijos energetinei ekspansijai Europoje riboti. Trečiuoju Kremliaus žingsniu turėtų tapti kvietimas nuo krizės Europoje nukentėjusioms energetikos, telekomunikacijų, transporto ir kai kurioms kitoms kompanijoms ateiti dirbti į Rusijos rinką, taip joms ilgainiui tampant priklausomomis nuo Maskvos.
Paskutine priemone Rusijos rankose turėtų tapti itin didelių paskolų teikimas tarptautinėms finansų organizacijoms, įskaitant TVF, ir atskiroms euro zonos valstybėms, taip šiuos tarptautinės politikos veikėjus ilgainiui padarant vis labiau priklausomus nuo Maskvos politinės valios. Įvertinant neblėstančias Maskvos ambicijas aktyviai stiprinti Rusijos ekonomines, energetines ir politines pozicijas Europoje, toks įvykių eigos scenarijus tikrai galimas.
Taigi akivaizdu, kad euro zonos krizė ir vis dar atviras Rusijos finansinės paramos jai gelbėti klausimas – palankus kontekstas Rusijai siekti savo strateginių tikslų. Šios progos Kremlius tikrai nepraleis. ES, sutikdama priimti Rusijos finansinę paramą, rizikuoja jau greitu metu įsitraukti į rusiškos ruletės žaidimą su šia rytų kaimyne, o skuboti ir iki galo nepasverti ES ekonominiai ir politiniai sprendimai gali jau netrukus Europos valstybėms atsukti nugarą.
Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
