Verslo konferencijoje „Antroji finansinės krizės banga?“ diskutuota, jog šios bangos Lietuva neišvengs.
„Krizės – tai vis nepadaryti namų darbai“, – sakė analitikas profesorius Rimantas Rudzkis. Verslo lyderiai prisiminė, jog valdžia į „pranašiškas“ jų prognozes neįsiklausė dar prieš pirmąją bangą.
Banga atsirita
R. Rudzkis vienareikšmiai sakė: „Krizė nepasibaigusi.“
Lietuva labai priklauso nuo to, kas darosi Europoje. Krizės nepavyks išvengti nei ten, nei Lietuvoje, tvirtino profesorius: „Europoje dar kelis metus matysime labai prastą būklę. Nepadaryti namų darbai, ir savaime nepavyks išplaukti, o politikai nenori daryti nepopuliarių reformų.“
Lietuvai nereikėtų ramintis gerais šių metų ūkio augimo rodikliais. Lietuva pagal juos – antra Europos Sąjungoje po Estijos.
Tačiau visur, ir Lietuvoje, vartotojų ir verslo lūkesčiai akivaizdžiai krenta. Tarp analitikų prasidėjo varžybos, kas labiau pablogins prognozes.
DNB banko prognozė – Lietuvos BVP kitais metais kils tik 2,5 procento. Eurozonoje prognozuojamas vos 0,3 procento augimas.
Kur pesimizmo šaltinis?
„Kai kalbama, kad bus blogai, tai ir tampa blogai“, – pajuokavo R. Rudzkis. Rimtai teigė, jog pesimizmą kelia „skolinimasis ir gyvenimas ateities sąskaita.“ Problema ne tiek skolos, kiek jų aptarnavimo kaštai, nes paskolos brangsta. “Mūsų valstybė dar sėkmingai skolinasi, bet „Snoro“ situacija Lietuvai reputacijos neprideda.“
Skolas užsiaugino ne tik Graikija, antra – Italija, net Vokietijos skolos sudaro 83 procentus nuo BVP.
Lietuvos skolos – 40 procentų BVP, Latvijos – 45 procentai.
„Maloni išimtis Estija – ji sukūrė stebuklą ir galėtų mokyti Europą“, – sakė profesorius.
R. Rudzkio nuomone, verslas turi daugiau išnaudoti Rusijos ir NVS šalių rinką. ES dalis Lietuvos eksporte jau menksta. Investicijos yra sėkmės šaltinis, bet investicijų pritraukimas – silpnoji Lietuvos pusė. Pagal šį rodiklį tarp ES šalių velkamės uodegoje. O pagal emigraciją, protų nutekėjimą pirmaujame. 2010 metais Lietuvą paliko 83 tūstančiai gyventojų, šiemet per 10 mėnesių jau beveik 50 tūkstančių.
„Kai pastatysime atominę elektrinę, Mikutavičiui teks keisti dainos žodžius, nes iš 3 milijonų mūsų bus tik pusė milijono,“ – prognozavo profesorius.
Jis kėlė klausimą, ar laikas pradėti tokius ambicingus projektus, kaip atominės elektrinės?
„Energetiką galima pertvarkyti per šilumos ūkio pertvarką, – teigė analitikas. – Šildytis biokuru, renovuoti namus, būtų ir darbo. Bet galime skolintis atominei, jeigu paaiškins, iš kur pinigų gauti?“
Buvo ir lieka aktualu
Rimantas Stankevičius, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas įvardijo siūlymus: „Jie buvo įteikti dar 2008 metų gruodį Andriui Kubiliui, Algirdui Šemetai ir Vitui Matuzui – po naktinės mokesčių reformos. Ar kas pasikeitė? Ne. Perspėjome ir dėl socialinės įtampos, ir žmonės atėjo daužyti langų. Prognozavome, kad ims plūsti į Lenkiją dėl mažesnių kainų, bet nekreipė dėmesio“.
Vyriausybei iš naujo siūloma iki minimumo mažinti verslo aplinkos biurokratizavimą. Kontroliuojančių institucijų kaip buvo apie pusanto šimto, taip liko.
„Jokio saulėlydžio“, – darė išvadą R. Stankevičius.
Verslas seniai ragina valdžią darbo santykius liberalizuoti – per krizes jie būtini lankstesni. Dėl nekilnojamojo turto mokesčio Vyriausybė niekaip negali apsispręsti, „ištraukia tą klausimą, ir vėl palieka, o verslui reikia aiškumo“.
„Išlaikyti konkurencingą verslą – tai taikyti tokius sprendimus dėl mokesčių, akcizų, kad jie būtų kaip kaimyninėse šalyse, – pabrėžė rūmų vadovas. – Dabar pas mus ir elektra, ir dujos – viskas brangiau.“
Estijoje reinvestuojamam kapitalui taikomas nulinis tarifas, Lietuvoje – ne. O norima didinti investicijas.
„Kaip verslininkas žinau, kad pelnas virsta dividendais arba iškeliauja į kitas šalis, kur mokesčiai mažesni, – teigė R. Stankevičius. – ES lėšas turime investuoti ne į betoną, o į gamybą. Turėsime gerus kelius, bet iš jų bus menka nauda.“
Valstybei jis siūlytų galvoti ir apie skolinimąsi vidaus rinkoje: „Dabar skolinimasis išorėje yra „superinis“ – už 6 procentus.“ Anot jo, reikėtų ieškoti atsvaros ir skandinaviškiems bankams: „Ar bus skandinaviška monopolija?“
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, atrėmė šią kritiką. Skandinaviški bankai esą pranašesni, nes neturi Pietų Europos valstybių obligacijų, savose šalyse jiems taikomi griežti reikalavimai.
Anot S. Kropo, bus sunku prisikviesti naujų kreditinių institucijų, nes jos išeinančios iš Europos valstybių „masiškai“. Kadangi Europa stiprina bankų reguliavimo priemones, reikalauja didinti kapitalą.
Skolos ir Lietuvos problema
Neseniai Lietuva pasiskolino 2 miljardus JAV dolerių. Anot S. Kropo, šis skolinimasis susijęs su „Snoro“ problemomis. Kitais metais dar teks skolintis 9,5 milijardo litų.
S. Kropas svarstė, jog Lietuvai reikia galvoti apie Tarptautinio valiutos fondo kreditinę prevencinę liniją. Juoba, kad reikalavimus atitinka, jau galėjo skolintis už 2,5– 2,8 procentus palūkanų, o ne už 6– 7. Kitais metais gali tekti skolintis jau ir už 9 procentus.
Gediminas Rainys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas, teigė: „Išspręsti skolos problemą – išspręsti krizę. Reikia ne tik stabilizuoti skolą, bet nusistatyti kryptį į nulį. Lietuvos skola – 40 milijardų, plius 2 miljardai – skolai aptarnauti, o Estijos – nulis. Ar Estijoje keliai neasfaltuoti, mokyklos be langų, vargšai gatvėse? “
„Kokia našta tenka valstybės skolą padalijus savivaldybėms: Šiaulių miestui ir rajonui kabo 800 milijonų litų, kada ir kaip juos atiduoti? – sakė G. Rainys. – Bet žinau, kad liksiu vienišas, ragindamas skolas mažinti iki nulio. Nes jos naudingos ir politikams, ir verslui.“
Rūta JANKUVIENĖ
