Kol Graikijos problemos ir toliau diskutuojamos nesibaigiančiuose euro zonos finansų ministrų susitikimuose „už uždarų durų“, Lietuvos politikos ir finansų atstovai teigia, kad nepriklausomai nuo to, kokie sprendimai bus priimti, jie turės įtakos ir Lietuvai.
„Mes visi priklausome nuo to, kas vyksta, bet negalime pasakyti, kad labai jaučiame tai, kas vyksta, ar kad tai suprantame. Visiškai suvokiama ir suprantama, kad situacija euro zonoje yra sudėtinga“, - Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) surengtoje diskusijoje sakė Finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Anot jos, euro zoną ištikusi krizė buvo nulemta daugelio dalykų: pamatinių problemų konstruojant ar įsvaizduojant euro zoną kaip projektą, atskirų valstybių elgsenos, tam tikrų valstybių reikalavimų viena kitai.
„Akivaizdu, kad susiklosčiusi situacija yra tokia, kad nebelabai suprantame, kokio pobūdžio tai krizė – ar tikrai tik atskirų valstybių narių skolų krizė, ar konkurencingumo problema, ar jau globali problema, ar tik euro zonos problema“, - svarstė finansų ministrė.
Jos teigimu, sunku pasakyti, kaip viskas klostysis ateityje, o tam, kuris galėtų tai nuspėti, neabejotinai galėtų priklausyti Nobelio premija.
„Kas bebus, tai turės įtakos mums. Turime daug prekybinių interesų su daug euro zonos šalių. Bendras sentimentas tarptautiniame finansų pasaulyje turi mums įtakos įvairiais būdais, per kredito kanalus, per valstybę kaip skolininkę ir dėl to, kad esame tvirtai prisirišę prie euro kaip valiutos inkaro. Mes turime pareigą anksčiau ar vėliau įstoti į euro zoną. Kaip rodo Švedijos pavyzdys, ta pareiga atskirais atvejais gali būti suprantama kūrybiškai, bet vis dėlto Lietuva tokią pareigą sutartyje turi ir tai, kad mes neatitinkame Mastrichto kriterijų yra veikiau išimtis negu taisyklė“,- sakė I. Šimonytė.
Sukurta bendra valiutų sąjunga, anot ministrės, buvo pagrįsta tam tikrų taisyklių laikymusi, tačiau kaip rodo ES patirtis, buvo toks laikotarpis, kai taisyklės buvo interpretuojamos, kas sukėlė problemų ir didžiosioms ES narėms.
„Jos dabar savo mokesčių mokėtojams turi paaiškinti, kodėl iš tikrųjų reikia dalyvauti įvairiuose projektuose, priemonėse, kurie neatrodo malonūs ir politiškai labai patrauklūs“, - aiškino I. Šimonytė.
„Krizė parodė tai, kad Graikija taip ir neįsijungė į bendrąją Europos Sąjungos (ES) rinką. Jei neklystu, Tarptautinis valiutos fonas (TVF) savo pagalbos pakete suskaičiavo 70 sričių, kur galioja apribojimai konkurencijai ateiti į Graikiją ne iš Kinijos, ar Rusijos, bet iš kitų ES šalių. Tai reiškia, kad graikai nesilaiko esminių ES sutarties principų. Klausimas, kiek gali ir kiek pasikeis tos sąlygos“, - svarstė TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Tuo tarpu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikino, kad Lietuvos bankai dėl dalies Graikijos skolų nurašymo nuostolių beveik nepatirs, nes, laimei, dauguma jų yra skandinaviškos kilmės ir Graikijos vertybinių popierių, jei ir įsigijo, tai labai mažai.
„Kalbant apie euro zoną, savaime suprantama poveikis realiai ekonomikai bus, recesijos rizika išlieka pakankamai didelė. Jeigu bus recesija mūsų eksporto rinkose, natūraliai tai atsilieps mūsų ekonomikos augimui“, – sakė jis.
Diskusijos dalyviai pritarė, kad iš esmės dabartines euro zonos problemas nulėmė kai kurių ES narių švaistūniškas gyvenimo būdas, o pagaliau ir pati ES padarė klaidų, atmestinai įvertindama kai kurių pretendenčių ekonominius rodiklius, priimant į euro zoną (geras pavyzdys – Graikijos atvejis, kai šalis neatitiko Mastrichto kriterijų, bet jai vis tiek buvo leista įsivesti eurą – aut. past.)
I.Šimonytė neskubėjo teisti išlaidžiai gyvenusių graikų, nes, anot jos, noras gyventi už lengvus pinigus – žmogiškas. Lietuva „ant šios banano žievės“ irgi galėjusi paslysti, jei tik būtų turėjusi tiek laiko, kiek Graikija.
„Ko gero, jei mums būtų buvę skirta laiko, tai mes būtume panašiai prisigrybavę, kaip prisigrybavo kai kurios pietų valstybės. Nemanau, kad latviai būtų buvę labai skirtingi. Mano supratimu, pagunda gyventi už lengvus pinigus ir staiga užčiuopti tai, ko niekada neturėjai, yra visiškai žmogiškas dalykas“, - sakė Finansų ministrė.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Eksportuotojai sako galintys apsieiti be euro
Vokietija ir Prancūzija patyliukais vykdo ekonominę Europos kolonizaciją
