Tikriausiai ne vienas esame susigundę kokiu nors patraukliu reklaminiu pasiūlymu dėl kurio vėliau tenka gailėtis, bet pasitaiko atvejų, kai patraukliai pasiūlytas produktas tampa ne tik galvos, bet ir piniginės skausmu. Į naujienų portalą Balsas.lt kreipėsi skaitytoja, kurios teigimu, prekybininkų įžūlumas jau peržengė visas toleruotinas ribas.
Nepageidaujami vyriški apatiniai
„Kartą sulaukėme skambučio iš vienos kompanijos, kuri tiesioginės rinkodaros būdu platina apatinį trikotažą. Klientų aptarnavimo specialistas pasiūlė įsigyti kokybiško vyriško apatinio trikotažo už labai patrauklią kainą. Pasiūlymas pasirodė įdomus ir sutikome tai padaryti, bet tuomet dar nenujautėme, kokiu tai virs košmaru“, – laiške rašė skaitytoja.
Moteris teigė, kad žadėto siuntinio sulaukė laiku, sąskaitą apmokėjo ir jau buvo bepamirštanti apie šį įvykį, bet netikėtai sulaukė ir antrojo siuntinio: „Tai buvo staigmena tikrąja to žodžio prasme. Juk su kompanija, platinančia apatinį trikotažą, nepasirašėme jokios sutarties ir jokių siuntinių daugiau nebelaukėme. Tiesa, atkeliavo ne tik siuntinys, bet ir sąskaita, o vėliau ir raginimai ją apmokėti.“
Skaitytojos teigimu, radusi nepageidaujamą siuntinį savo pašto dėžutėje, ji bandė skambinti siuntėjui ir atsisakyti tokios paslaugos, bet to padaryti nepavyko, nes nurodytu numeriu atsiliepdavo atsakiklis. Laiške skaitytoja piktinosi, kad nebuvo paaiškinta, kaip buvo gauti šeimos narių kontaktai bei tuo, kad raginimai apmokėti sąskaitą už neva užsakytas prekes jau virto tikrų tikriausiu teroru.
Prekių atsisakymo vingrybės
Naujienų portalas Balsas.lt susisiekė su į šveicarų įmonės „Provea“ klientų aptarnavimo specialistais Lietuvoje ir pasidomėjo, ar iš tiesų šios įmonės klientais tampama be jokių sutarčių ir ne visai savo noru. Kalbintas klientų aptarnavimo specialistas Raimundas (nesutikęs nurodyti savo pavardės) teigė, kad kompanija dviejuose „Lietuvos pašto“ skyriuose turi savo dėžutes, į kurias klientai gali grąžinti siuntinius. Tiesa, grąžinimo kaina – apie 4 Lt, be to, siuntinį į pašto skyrių turi pristatyti pats klientas.
Į klausimą, kaip „vienkartiniai“ klientai tampa nuolatiniais, pašnekovas atsakė: „Informaciją klientams suteikia telerinkodaros specialistai, kurie klientams siūlo prekes telefonu. Apie tai, kad kitos siuntos klientas turi pats atsisakyti, jam pranešama ir telefoninio pokalbio metu, ir jau gavus siuntinį. Atsisakyti siuntinių galima telefonu ar elektroniniu paštu.“
Pasiteiravus, kodėl savo duomenis dėl noro atsisakyti prekės įmonės skambučių atsakiklyje palikusi skaitytoja vis tiek sulaukė siuntinio, pašnekovas atsakė; „Palikus žinutę atsakiklyje galima atšaukti tik kitą siuntinį, tačiau visiškai paslaugos neatsisakoma.“
Prekės neatkeliauja, bet sąskaitas klientai gauna
Internete galima rasti gausybę skundų, susijusių su šios kompanijos veikla: „Po vieno siuntinio pradėjau gauti siuntinius kas mėnesį, nors aš jų neužsakiau, o ir senesnius grąžinau. Paskambinau į kompaniją norėdama siuntinių atsisakyti – vieno atsisakiau, o po mėnesio atėjo dar vienas. Kol atsisakiau siuntinių, į kompaniją teko skambinti net šešis kartus, galiausiai po dviejų mėnesių mane pasiekė sąskaita, kurioje nurodyta, kad turiu susimokėti už siuntinius, kurių pašte net nepaėmiau. Siuntėjai labai apdairūs – siunčia siuntinius paprastu laišku, o kai siuntinuko nepaimi, jis grįžta lygiai taip pat paprastu laišku, tad netyčia jis labai puikiai gali „pasimesti“, o paskui atkeliaus sąskaitėlė, neva jūs gavote prekes ir neapmokėjote sąskaitos“, – rašoma viename iš komentarų apie nepageidautinų siuntinių gavimą.
Į klausimą, ar tiesa, kad būna atvejų, kai prekės klientų nepasiekia, bet punktualiai atkeliauja sąskaitos, Balsas.lt kalbintas klientų aptarnavimo specialistas Raimundas sakė: „Kadangi siunčiama neregistruotu paštu, tokių atvejų pasitaiko, tad žmogui pranešus apie tai, kad jis negavo siuntinio, skola yra nurašoma.“
VVTAT: pardavėjas pirkėjui turi suteikti informaciją raštu
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vyriausiasis viešųjų ryšių specialistas Vitas Ūsas, paklaustas, ar daug sulaukiama skundų dėl tokiu būdu platinamo trikotažo, teigė, kad panašių pranešimų tarnyba nėra gavusi, bet dėl neteisėto asmens duomenų naudojimo reikėtų kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
Pasak specialisto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatose, reglamentuojančiose daiktų pardavimą pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones, nustatyta, kad iki sutarties sudarymo, o kai daiktai teikiami – iki daiktų pateikimo, pirkėjas turi gauti informaciją raštu apie siūlomo daikto pagrindines savybes bei pardavėjo buveinės adresą. Be to, pardavėjas privalo nurodyti, kur ir kam pirkėjas gali adresuoti bet kokį skundą. Pardavėjas taip pat privalo vartotojui raštu nurodyti sutarties atsisakymo sąlygas, jeigu sutartis neterminuota arba sudaryta ilgesniam nei vienerių metų terminui.
Nuolatinės siuntos – nesąžininga komercinė veikla
V. Ūso teigimu, Civiliniame kodekse nustatyta pirkėjo teisė atsisakyti pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos naudojant ryšio priemones, pranešus raštu apie tai pardavėjui per septynias darbo dienas nuo daikto pristatymo dienos. Jeigu aukščiau nurodyta informacija raštu pirkėjui nebuvo pateikta, jis turi teisę atsisakyti sutarties per tris mėnesius nuo jos sudarymo dienos.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informuoja, kad prekės vartotojams turėtų būti teikiamos tik esant aiškiai išreikštam vartotojo prašymui ar informacija paremtam sutikimui gauti nuolatines prekių siuntas, o ne vienkartinį siuntinį. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad nesąžininga komercine veikla laikomas reikalavimas sumokėti už komercinės veiklos subjekto pateiktus produktus arba reikalavimas tokius produktus grąžinti ar saugoti, kai vartotojas jų neužsakė. Atsižvelgiant į tai, vartotojai neturėtų skubėti apmokėti sąskaitų už siuntas, kurių jie neužsakė, taip pat sąskaitų, kurių pagrįstumo jas pateikusi bendrovė nėra įrodžiusi. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pirmiausia siūlo vartotojams kreiptis į bendrovę ir bandyti išspręsti kilusį ginčą taikiu būdu, o nepavykus išsiaiškinti su bendrove, kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
