Praėjusią savaitę raktinė frazė pasaulio finansų rinkose buvo „euro zonos gelbėjimo planas“. Europos lyderiams toliau bandant rasti galimą sprendimo būdą Graikijos skolos problemoms bei bankinės sistemos stabilumo užtikrinimui, rinkos atrodė labai neramios. To galima tikėtis ir šią savaitę, bent jau iki trečiadienio. Iki tos dienos, pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, turi būti pasiekti konkretūs sprendimai, kaip toliau bus sprendžiama euro zonos krizė.
Akcijų rinka – JAV ir Europoje nuosaikus augimas tęsiasi
Nepaisant tvyrančio neaiškumo dėl euro zonos problemų, dauguma akcijų rinkų JAV ir Europoje tęsė kilimą, investuotojams tikintis, kad gelbėjimo planas bus parengtas. S&P 500 savaitę baigė +1,1%, DJIA +1,4%.
Žiūrint iš techninės pusės, S&P ir DJIA indeksai penktadienį pralaužė konsolidacijos, kuri prasidėjo po rugpjūčio pradžios kritimo, zoną. Tad kitą savaitę bus įdomu stebėti, ar S&P išsilaikys virš 1200 lygio ir ar DJIA sugebės įveikti 12 000 ribą. NASDAQ per savaitę prarado 1.1%. Šį NASDAQ akcijų biržos, kurioje yra kotiruojamos pagrindinės technologijų kompanijos, kritimą iš dalies galima paaiškinti didžiuliu potvyniu Tailande, kuris gali sutrikdyti asmeninių kompiuterių detalių tiekimo grandinę.
Praėjusią savaitę JAV taip pat prasidėjo 3 ketvirčio finansinių duomenų skelbimas. Sulaukta tiek gerų (McDonald's, Honeywell), tiek ne tokių gerų (Goldman Sachs, JPMorgan Chase, Polycom) rezultatų. Tačiau bendra investuotojų nuotaika buvo teigiama, ir tai leido DJIA ketvirtą, o S&P 500 – trečią iš eilės savaitę baigti augimu. Bendra tendencija, kurią pastebi analitikai – pajamų augimas praėjusį ketvirtį buvo generuotas Azijos ir besivystančių šalių rinkose, ne JAV ar Europoje, kas neturėtų labai džiuginti.
Europos akcijų pagrindiniai indeksai per šią savaitę paaugo minimaliai – FTSE 100 išaugo 0,4%, DAX 0,1%. Prekyba per savaitę vyko banguotai, atspindėdama investuotojų neužtikrintumą dėl euro zonos gelbėjimo plano. Vis dėlto, penktadienį, prieš dar vieną Europos sąjungos lyderių susitikimą, investuotojus dar kartą apėmė optimizmo banga, leidusi savaitę užbaigti teigiamai (pvz., DAX penktadienį pakilo 3,55%).
Azijos rinkos praėjusią savaitę buvo kitokia istorija – ten pagrindiniai akcijų indeksai smuko. Nikkei 225 per savaitę prarado 0,8%, Hang Seng – 2,6% (tai iš dalies sąlygojo Kinijos trečio ketvirčio BVP augimo duomenys, kurie parodė, kad Kinijos ūkis augo lėčiausiai nuo 2009 metų).
Žaliavų rinka – naftos kaina vėl artėja prie 90 dolerių ribos
Londono metalo biržos indeksas (London Metal Exchange Index), apimantis 6 pagrindinius pramoninius metalus (aliuminis, varis, švinas, nikelis, alavas ir cinkas), per savaitę nukrito 3,7%. Tuo tarpu nafta (WTI) gruodžio pristatymui per savaitę pabrango 0,7% iki 87,40 JAV dolerių už barelį. Šią savaitę, jei investuotojai teigiamai priims naujienas iš Europos, galime matyti dar vieną bandymą pralaužti 90 JAV dolerių už barelį ribą. Be to, Energijos Departamentas trečiadienį pranešė, kad JAV naftos atsargos sumažėjo iki 332,9 mln. barelių – žemiausio lygio nuo 2010 metų vasario.
Valiutų rinka – be aiškios krypties
Tarp investuotojų tvyranti nežinia ir laukimas, kaip toliau vystysis euro zonos problemų sprendimas atsispindėjo ir valiutų rinkose. Dauguma pagrindinių porų nerado aiškios krypties. Ne išimtis buvo ir EUR/USD – pora savaitę praleido šokinėdama aukštyn ir žemyn. Savaitės pabaigoje euras sustiprėjo dolerio atžvilgiu rinkoms tikintis, kad tinkami sprendimai euro zonos problemoms spręsti bus rasti.
Penktadieninę prekybą EUR/USD pora baigė ties 1.39 lygiu. Investuotojų optimizmas teigiamai veikė ir svarą, kuris taip pat stiprėjo (GBP/USD penktadienį priartėjo prie psichologiškai svarbaus 1.60 lygio, todėl tikėtina tam tikra reakcija). Tačiau praėjusią savaitę Jungtinėje Karalystėje paskelbtas rugsėjo mėnesio vartotojų kainų indeksas išaugo labiau nei prognozuota (5,6% padidėjimas palyginus su praėjusių metų rugsėju). Augančią infliaciją sąlygoja Anglijos centrinio banko vykdoma ekspansinė monetarinė politika, siekiant stimuliuoti šalies ūkį (paskutinis Anglijos banko bandymas tai daryti įvyko visai neseniai– spalio pabaigoje bankas pranešė papildomai nupirksiantis 75 mlrd. svarų sterlingų vertės Vyriausybės obligacijų). Tai galėtų uždėti spaudimą svaro kursui leistis žemyn ilgesniu laikotarpiu. Japonijos jena praėjusią savaitę JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo iki lygio, nematyto nuo Antrojo pasaulinio karo (75.82). Tačiau jenos pirkėjai sulaukė pasipriešinimo, ir savaitę USD/JPY pora baigė virš 76.00 lygio.
Pagrindiniai šios savaitės įvykiai
Šią savaitę svarbiausias įvykis bus besitęsiantys Europos lyderių bandymai surasti sprendimą euro zonos krizei. Galima išskirti 3 pagrindinius punktus, dėl kurių politikai turės rasti sutarimą. Visų pirma, kokiu būdu ir kiek išplėsti Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF). Antra, kokia suma turėtų būti sustiprinta Europos bankų kapitalo bazė. Austrijos finansų ministrė Maria Fekter ketvirtadienį pareiškė, kad ši suma galėtų būti apie 100 mlrd. eurų. Trečia, kokio masto nuostolius siekiant restruktūrizuoti Graikijos skolą turėtų prisiimti šios šalies obligacijų savininkai. Kalbama apie galimą 50-60% obligacijų nominalios vertės nurašymą. Taip pat šią savaitę bus skelbiami JAV trečiojo ketvirčio BVP duomenys bei JAV naujų namų pardavimo rugsėjį duomenys.
Lukas Vaičiulis
