Rugpjūčio mėnesį prasidėjęs nerimas dėl pasaulio ekonomikos augimo perspektyvų nebuvo trumpalaikis pasitikėjimo susvyravimas. Euro zonos valstybių skolos problemos išlieka itin aktualios, o Europos institucijos dar nesugebėjo surasti adekvataus, greito ir įtikinančio jų sprendimo būdo. Nerimas dėl eksporto rinkų tvarumo neaplenkė ir Lietuvos gyventojų bei įmonių – pastaruoju metu pasitikėjimo rodikliai pastebimai sumažėjo.
Maža ir atvira Lietuvos ekonomika yra ne tik tiesiogiai pažeidžiama eksporto rinkų svyravimų, bet taip pat jautriai reaguoja ir į susvyravusį pasitikėjimą pasaulio ekonomikos augimo perspektyvomis. Atsižvdelgami į išorines problemas ir neigiamus lūkesčius sumažinome 2012 ir 2013 metų BVP augimo prognozes iki 4,2 procentų (anksčiau prognozuotas, atitinkamai, 4,7 ir 4,5 proc. augimas).
Pagrindinis augimo variklis išliks įmonių investicijos. Po spartaus augimo šiemet, kuris, tikėtina sieks 25 proc., investicijos kitais metais padidės 11 procentų. Nors plėtros planai bus atsargesni, tačiau dauguma įmonių neatsisakys investicijų, leisiančių padidinti veiklos efektyvumą. Paskutiniais metais įmonės efektyvumą didino mažesnių darbo sąnaudų dėka, tačiau šios galimybės jau yra visiškai išnaudotos. Siekdamos konkurencingumo didėjimo, įmonės turės investuoti į gamybos procesų modernizavimą bei tobulinti veiklos procesus.
Ateinančiais metais Lietuvos ekonomika vystysis lėčiau ne tik dėl mažėjančio eksporto, kurio realus augimas sulėtės nuo prognozuojamo 14 proc. šiemet iki 5 proc. 2012 metais. Didelę neigiamą įtaką BVP augimui turės ir lėtesnis namų ūkių vartojimas. Tikėtina, kad gyventojai sumažins savo vartojimą net nesumažėjus realioms pajamoms. Taupymą ir mažesnį vartojimą skatins nerimas dėl ateities pajamų. Prognozuojame, kad šiemet namų ūkių vartojimas augs 5,5 proc., o kitais metais augimas sulėtės iki 3,5 procento.
Gyventojų ir įmonių atmintyje dar gyvi 2009 metų prisiminimai, kuriuos geriausiai galėtų iliustruoti sparčiai mažėjanti Lietuvos įmonių produkcijos paklausa, mažinamas darbo vietų skaičius ir atlyginimai bei dėl to dar labiau mažėjantis vartojimas. Šių neigiamų atsiminimų ir lūkesčių kontekste sumažės dirbančiųjų derybinė galia ir spaudimas didinti atlyginimus. Įmonės taip pat daug atsargiau vertins paklausos augimo perspektyvas ir darbo užmokestį didins lėčiau. Dėl to nuo 5,5 proc. iki 3,5 proc. sumažinome 2012 m. vidutinio neto atlyginimo augimo prognozę. Realus darbo užmokesčio augimas (atsižvelgus į infliaciją) po trijų metų pertraukos bus teigiamas, tačiau sieks tik 1 procentą.
Prognozuojame, kad euro zonos ekonomika augs ir 2012, ir 2013 metais, tačiau augimas bus labai lėtas ir sieks, atitinkamai, tik 0,8 ir 1,2 procento. Augimo perspektyvas slopins neigiami lūkesčiai bei skolos mažinimo procesas. Tikėtina, kad ne tik valstybės, bet ir gyventojai mažiau skolinsis ir daugiau taupys. Apskritai, artimiausią penkmetį tokio greito euro zonos ir pasaulio ekonomikos augimo, kokį matėme praėjusį dešimtmetį, tikėtis nereikėtų.
Kai kurios šalys ar net visa euro zona vieną ar du ateinančių metų ketvirčius gali fiksuoti ekonomikos nuosmukį, tačiau mūsų manymu, Europai ir pasauliui pavyks išvengti didelės recesijos. Šiuo metu vyraujančios baimės, kad Graikijos bankrotą gali sekti kitų euro zonos valstybių nemokumas ir bankų bankrotai, nėra be pagrindo. Tačiau kita vertus, pastarųjų savaičių euro zonos lyderių ir centrinių bankų veiksmai rodo, jog sisteminės finansų krizės, kokią pasaulis patyrė 2008 metų pabaigoje, bus bandoma išvengti visomis galimomis priemonėmis. Todėl ir antros recesijos Lietuvoje tikimybė išlieka pakankamai maža.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis
