• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Savo naujojoje ataskaitoje „Fitch Ratings“ nagrinėja paraleles tarp Baltijos šalių patirties kelyje į ekonominį atsigavimą ir dabartinės situacijos euro zonos periferinėse šalyse.

REKLAMA
REKLAMA

„Estija, Lietuva ir Latvija 2008-2009 m. laikotarpiu išgyveno sunkią ekonominę krizę ir pademonstravo, kad nors ryškaus makroekonominio disbalanso koregavimas ir sugrįžimas prie augimo buvo skausmingas, ši užduotis nepasirodė neįmanoma, - sako „Fitch“ atstovė Mišelė Napolitano (Michelle Napolitano). - Tačiau čia pastebima paralelių, labiau artimų su Airija nei su Graikija ar Portugalija, dėl jos lankstesnės darbo rinkos, atviros ekonomikos ir patrauklios investicinės aplinkos“.

REKLAMA

Visose šešiose šalyse einamosios sąskaitos deficitas smarkiai šoktelėjo ikikriziniu laikotarpiu daugiausia dėl spartaus vidaus vartojimo augimo ir augančių darbo jėgos kaštų.

Baltijos šalims pavyko susilpninti savo makroekonominius neatitikimus ribojant vidaus vartojimą, mažinant infliaciją ir stabdant atlyginimų augimą. Šios vidinės pertvarkos buvo skausmingas procesas: šalyse per 2008-2009 m. laikotarpį bendrasis vidaus produktas nusmuko iki 18 proc. Tačiau 2011 metais jų ekonomikose pastebimas spartus BVP augimas, kurį skatina pagyvėjęs eksportas. Be to, susigrąžintas išorinis konkurencingumas ir pasitikėjimas šalių mokumu.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo tarpu periferinės euro zonos valstybės gali tikėtis padidinti konkurencingumą tik vidutinės trukmės perspektyvoje, jeigu jos leis kainoms ir atlyginimams mažėti. Iš tiesų Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Sąjungos programos palaiko tokį sprendimo kelią siekdamos padidinti konkurencingumą šiose šalyse. Tačiau, kaip jau anksčiau pastebėjo „Fitch“, šioms šalims toks kelias būtų rimtas iššūkis.

Kai kurios Baltijos šalių pamokos rodo, kad didesnė tikimybė įgyvendinti svarbius makroekonominius pokyčius tose ekonomikose, kurios yra atviros ir lanksčios, o valdžia taiko ryžtingas ir ankstyvas fiskalines griežto taupymo priemones (įskaitant viešojo sektoriaus algų karpymą), kur vyrauja stipri socialinė sanglauda ir tvirtas politinis susitarimas dėl taupymo politikos, kur, esant būtinybei, teikiama išorinė parama siekiant sustiprinti pasitikėjimą bankais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų