Skolų prislėgta restruktūrizuojama bendrovė „Iglus“ padavė į teismą už Šiaulių „Akropolio“ statybas esą iki galo neatsiskaičiusią „Vilniaus prekybos“ įmonių grupei priklausantį „Aido turtą“. Prekybos ir pramogų centro valdytojas tvirtina panevėžiečiams neskolingas – atlygio už papildomus darbus raštu atsisakęs pats buvęs „Iglus“ vadovas.
Surėmė ginklus
Milijoninių skolų klampinama restruktūrizuojama Panevėžio statybų bendrovė „Iglus“ dėl finansinių sunkumų kaltina ne ekonominę krizę, o su ja neatsiskaičiusį Šiaulių „Akropolį“. Iš prekybos ir pramogų centro valdytojos bendrovės „Aido turtas“, priklausančios „Vilniaus prekybos“ įmonių grupei, panevėžiečiai per teismus siekia atgauti daugiau nei 15 mln. litų.
Pasak „Iglus“ generalinio direktoriaus Manto Leliuko, tiek „Akropolio“ valdytoja skolinga už papildomai atliktus statybos darbus.
Prekybos ir pramogų centro atstovai atsikerta neturintys už ką „Iglus“ mokėti, nes buvęs jos generalinis direktorius Arvydas Rudys pats pasirašęs sandorį – bendrovė atsisakė apmokėjimo už didelę dalį atliktų papildomų darbų.
Po sandorio praėjus vos porai mėnesių A.Rudys užleido „Iglus“ vadovo kėdę. Jis tvirtina, kad milžiniškus nuostolius bendrovei atnešusį parašą suraitė pasidavęs „Aido turto“ spaudimui.
Projektą koregavo ne kartą
Panevėžio apygardos teismui „Iglus“ spalio pabaigoje įteikė ieškinį – prašoma iš „Akropolio“ valdytojo priteisti 15,56 mln. litų.
„Prekybos ir pramogų centre dviejų iksų „Maximą“ pastatėme už dyką“, – nesumokėtos sumos dydį įvertino M.Leliukas.
Anot jo, per statybas „Akropolio“ bendras plotas padidėjo daugiau nei 7000 kv. metrų, tai yra 11,25 proc., o statybinis tūris išaugo net 59,11 proc.
M.Leliuko teigimu, statant prekybos ir pramogų centrą projektas buvo koreguojamas ne kartą. Pakeitimai buvo atliekami tiesiog objekte, statybininkams tai tapo kasdienybe. Tačiau apmokėjimo už papildomus darbus klausimą, pasak „Iglus“ direktoriaus, „Akropolio“ valdytojas pasiliko pabaigai.
M.Leliuko teigimu, Panevėžio statybų bendrovė buvusi priversta sutikti su jai rizikingomis verslo banginio diktuojamomis žaidimo taisyklėmis. Tik vieną dieną sustojusios statybos „Iglus“ būtų atsiėjusios pusė milijono litų.
„Jei būtume stabdę statybas ir vėlavę atlikti darbus pagal sutartyje numatytus terminus, bendrovei būtų grėsusi įspūdingo dydžio bauda. „Akropolio“ valdytojas turbūt buvo tą numatęs ir tuo naudojosi. Pastaraisiais metais užsakovai verslą darė ne tik iš nekilnojamojo turto, bet ir statybininkų sąskaita, ieškodami būdų, kaip teisiškai nemokėti pinigų“, – pažymi M.Leliukas.
Atgauti milijonus per teismus „Iglus“ ėmėsi praėjus maždaug pusantrų metų nuo Šiaulių „Akropolio“ atidarymo. Bendrovės generalinis direktorius tvirtina tiek laiko gražiuoju bandę susigrąžinti pinigus, tačiau „Aido turtas“ esą nė į kalbas nesileido.
Siekia atgauti, ko atsisakė
Dėl apmokėjimo už papildomus darbus su „Akropolio“ valdytojais, pasak M.Leliuko, ne kartą derėjosi ir jo pirmtakas, buvęs generalinis direktorius A.Rudys. Tačiau derybų rezultatas „Iglus“ bendrovę, užuot ištraukęs iš skolų liūno, jame galutinai paskandino.
2009-ųjų gegužę A.Rudys su „Aido turtu“ pasirašė vėliau į teismą abi bendroves atvedusį susitarimą. Juo „Akropolio“ valdytojas perėmė „Iglus“ skolinius įsipareigojimus rangovams – statomame prekybos ir pramogų centre dirbusioms kitoms pagrindinėms įmonėms, o panevėžiečių bendrovei priklausanti galutinė suma teliko 3,7 mln. litų. Tokiu būdu „Iglus“ raštu atsisakė teisės reikalauti atlygio už statant „Akropolį“ atliktus papildomus darbus.
M.Leliukas nemano, kad parašą suraitęs A.Rudys galėjo turėti kitų tikslų, nei išgelbėti įmonę nuo žlugimo. Tuo metu „Iglus“ jau stovėjo ant bankroto slenksčio.
„Tas susitarimas „Iglus“ bendrovei visiškai nenaudingas. Manau, kad ankstesnis vadovas buvo patekęs į tokią padėtį, kad nebeturėjo pasirinkimo. Tikėdamasis, kad rinkoje situacija nepasikeis ir darbas tęsis, A.Rudys ryžosi pasirašyti“, – „Sekundei“ teigė M.Leliukas.
Bėgo nuo bankroto
A.Rudys tvirtina pasirašyti skandalingąjį susitarimą buvo spaudžiamas ir ekonomiškai, ir psichologiškai. Jo teigimu, apie papildomus darbus statant „Akropolį“ su užsakovu buvo kalbėta dar 2007-aisiais, pasirašant generalinės rangos sutartį.
Buvęs bendrovės generalinis direktorius teisinasi su „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėmis „Iglus“ yra dirbęs ir anksčiau, tačiau dėl papildomų darbų tada pavykę susitarti. A.Rudys tikėjo, kad problemų nebus ir šįkart.
Buvęs generalinis direktorius pripažįsta, kad jo pasirašytas susitarimas su „Aido turtu“ bendrovei naudos neatnešė.
„Užsakovai sakė: pasirašykite arba bankrutuosite. Jei nebūtume pasirašę, aišku, „Iglus“ būtų bankrutavusi. Sutikome, kad pratęstume savo egzistavimą. O paskui kreiptis į teismą, kad šis išsiaiškintų, sąžiningai ar ne su mumis pasielgta. „Akropolis“ naudojasi mūsų statybininkų sukurtu turtu, o pinigai už jį nesumokėti“, – pažymi A.Rudys.
Anot jo, „Aido turto“ nesumokėtas atlygis už papildomus darbus buvo pagrindinė „Iglus“ finansinio nuosmukio priežastis.
„Iglus“ problemų turi ne dėl ekonominės krizės, o dėl „Akropolio“, – tikino A.Rudys.
Daugiau nei 15 mln. litų ieškinį teismui pateikusi „Iglus“ taip pat prašo, kad su „Aido turtu“ pasirašytas skandalingasis susitarimas būtų pripažintas neteisėtu.
Kova už būvį
Kol vyksta teisminiai procesai, Panevėžio apygardos teismas patenkino „Iglus“ prašymą ir areštavo „Aido turtui“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir banko sąskaitą. M.Leliukas prasitaria po tokio teismo sprendimo sulaukęs nemažai skambučių iš „Akropolio“ statyboms paskolą išdavusio banko.
„Labai keista, kad prekybos ir pramogų centro valdytojas su mumis net nediskutuoja, dėl turto arešto mums skambino ne „Akropolio“ valdytojas, o „Swedbankas“. Šiandien „Iglus“ – labai maža bendrovė, o tie, prieš kuriuose esame pateikę ieškinį, turi daug jėgos, daug pinigų ir galių“, – M.Leliukas spėja stojęs į nelygią kovą.
„Swedbanko lizingas“ yra ir pagrindinis „Iglus“ kreditorius. Jam statybų bendrovė skolinga 11,8 mln. litų.
„Aido turto“ sąskaita areštuota buvo vos dieną. Panevėžio apygardos teismo sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nekilnojamajam turtui „Akropolio“ valdytoja apskundusi aukštesnės instancijos teismui. Skunde bendrovė skelbia valdanti 209 mln. litų vertės turto, įmonės kapitalas siekia 94 mln. litų. Vos per devynis mėnesius „Aido turtas“ skelbiasi uždirbęs 6 mln. litų grynojo pelno.
Tačiau M.Leliukas paties „Aido turto“ skelbiamais skaičiais nelinkęs aklai patikėti. „Iglus“ vadovas siekia, kad „Akropolio“ valdytojų turtas būtų pervertintas.
„Norėčiau įsitikinti pats, kokia reali šito turto vertė. Parodykite man, kas šiandieną Lietuvoje nupirktų Šiaulių „Akropolį“. Manau, tokio pirkėjo net Europoje neatsirastų“, – abejoja „Iglus“ vadovas.
Pačios „Iglus“ skolos siekia per 14 mln. litų. Atgauti pinigus iš bendrovės laukia pustrečio šimto kreditorių. Pasak M.Leliuko, įmonės restruktūrizacijos plane numatyta su jais atsiskaityti per ketverius metus. Įmonėje dirba 150 žmonių.
Nors, anot generalinio direktoriaus, kol kas planas vykdomas, tačiau jei nepavyks atgauti milijonų iš „Akropolio“ valdytojo, statybų bendrovės perspektyvos labai miglotos. M.Leliuko teigimu, bylinėjimasis su „Aido turtu“ Panevėžio statybų bendrovei reiškia kovą už būvį.
„Net neabejoju, kad po Naujųjų metų pamatysime didelę bangą statybos įmonių bankrotų. Statybų sektoriuje situacija baisi – įmonės neturi darbų, kone kiekvienas viešųjų pirkimų konkursas skundžiamas, pinigai iš Europos Sąjungos fondų įmones pasiekia po objekto pridavimo praėjus pusmečiui. Nenoriu prognozuoti, kas mūsų lauks, jei Lietuvos ekonominė situacija nesikeis ir nepavyks laimėti prieš „Akropolį“, – „Sekundei“ teigė M.Leliukas.
Įžvelgia bandymą pasipelnyti
„Aktropolio“ valdytojai neigia neatsiskaitę su Panevėžio statybininkais ir skolų prispaustą „Iglus“ kaltina bandymu pasipelnyti jų sąskaita.
„Iglus“ pretenziją vertinu ne kitaip, kaip savotišką reketą ir bandymą pasipelnyti bei norą bent kuriam laikui apraminti savo kreditorius“, – teigė „Aido turto“ atstovė Sonata Nagienė.
Tokią poziciją bendrovė grindžia paties A.Rudžio pasirašyta sutartimi.
„Aido turtas“ su „Iglus“ 2009 m. gegužę galutinai suderino sąmatą ir pasirašė susitarimą, kuriame buvo užfiksuota, kas, kiek, kam ir už ką skolingas. Buvo sudaryti mokėjimo grafikai, kurių „Aido turtas“ laikosi. Paskutiniame susitarime aiškiai numatyta, kad nurodytos sumos yra galutinės ir abi pusės neturi ir neturės viena kitai pretenzijų. Tą patvirtino tuometis „Iglus“ vadovas ir akcininkas A.Rudys“, – aiškino S.Nagienė.
