Pasaulio finansų krizė Ispanijai smogė gana skaudžiai – sprogusio NT kainų „burbulo“ sukelta grandininė reakcija pavertė šią šalį didžiausios bedarbystės Europos Sąjungoje valstybe (bendras nedarbo lygis didesnis nei 20 procentų, o jaunimo nedarbas viršija 35 proc.).
Ispanijos NT rinkos apimtys per mažiau nei dešimtmetį iki finansų krizės patrigubėjo. Dabar, NT kainoms drastiškai kritus, skaičiuojama, kad šalyje yra nebaigta statyti arba neparduota apie pusantro milijono būstų, rašoma „Danske Bank“ analitikų apžvalgoje.
Šie procesai atsiliepė ir valstybės biudžetui. Dar 2007-aisiais Ispanija galėjo džiaugtis poros procentų biudžeto perviršiu, tačiau vos per pora metų buvo smigta duobėn ir 2009-aisiais biudžeto deficitas jau viršijo dešimtadalį BVP.
Tiesa, pernai Ispanija „diržus susiveržė“ netgi daugiau nei buvo planavusi ir šiuo metu biudžeto deficitas yra sumažėjęs iki beveik 8 proc. Iš kitos pusės – spartėja valstybės skolos augimas, nors kol kas Ispanijos skola vis dar yra mažesnė nei ES vidurkis.
Didžiųjų Ispanijos bankų būklė yra pakankamai gera, tačiau nerimą kelia vadinamųjų Cajas (vietinių kredito unijų) būklė. Šios finansinės įstaigos NT rinkoje dalyvavo gana aktyviai, tad jų nuostoliai – jau patiriami ir galimai patirsiami – yra didesni nei didžiųjų šalies bankų. Dauguma ispaniškųjų Cajas prisijungė prie specialaus 99 mlrd. eurų pagalbos paketo FROB, kad, esant poreikiui, galėtų sustiprinti savo kapitalo bazę.
Dar vienas Ispanijos iššūkis yra rekordinis nedarbo lygis.
Pagrindine blogybe šioje srityje „Danske Bank“ analitikai įvardija nelanksčią darbo santykių rinką. Įstatymais įtvirtintas sudėtingas ir gana brangiai kainuojantis darbuotojų atleidimo procesas gąsdina darbdavius ir dauguma jų nesiryžta didinti savo darbuotojų skaičiaus, nors neretas tokį poreikį jau ima jausti. Dar viena problema, pažįstama ir Lietuvai - statybų sektoriuje dirbusių ispanų kvalifikacija yra gana siaura ir nepakankama užimti kitokių įgūdžių reikalaujančias darbo vietas.
