Prieš Kalėdas įtakingas ekonomikos leidinys „Financial Times“ pranešė apie Kinijos ketinimus suteikti finansinę paramą kai kurioms euro zonos valstybėms.
Apie tai kalbėta Pekine surengtame aukščiausio lygio Kinijos ir ES prekybos ir ekonomikos tarybos susitikime. Kinijos vicepremjeras Van Cišanas viešai pareiškė palaikantis ES numatytas antikrizines priemones, kurios turėtų stabilizuoti Bendrijos finansines rinkas.
Tačiau tuoj po Naujųjų metų jau tiesiai paviešinta, kad milijardinį užsienio valiutos perteklių valdantis Pekinas pradėjo supirkinėti sunkmečio kamuojamos Ispanijos valstybės skolas.
Kinijos vicepremjeras Li Kecianas tiesiai pareiškė, kad taip ši šalis „palaiko euro zonos narės ekonomiką“. Atvykęs net trijų dienų vizito į Madridą aukštas Kinijos pareigūnas kalbėjo apie ilgalaikius savo šalies interesus ES.
„Kinija bus atsakinga ir ilgalaikė investuotoja Europos finansų rinkose, o ypač – Ispanijoje. Mes pasitikime šios šalies finansų rinka, tad ispanų vyriausybinių obligacijų supirkimas yra dalis to, ką mes tęsime ateityje“, - kalbėjo vicepremjeras.
Kol kas vyriausybiniu lygiu Kinija nepatvirtino tik savo piniginės injekcijos Portugalijoje, kur esą 2010 metų pabaigoje ji supirko šios krizės apimtos valstybės skolų, kurių vertė 4-5 mlrd. eurų (apie 13,8-17,2 mlrd. litų).
Kinai aplenkė vokiečius
Apie Kinijos strateginių interesų įsiveržimą į ES vakar „Respublika“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėju, prof. habil. dr. Povilu Gyliu.
- Ką manote apie tai, kad Kinija pradėjo ES valstybių supirkimo procedūrą – kinai jau investuoja į Ispanijos vyriausybinius vertybinius popierius ir taip įsigyja šios euro zonos šalies skolų dalį?
- Jau prieš penkerius metus buvo girdėti aiškios kalbos apie Kinijos vektoriaus dominavimą pasaulyje. Ir šios kalbos turėjo tvirtą pagrindą, nes kinų ekonomika, o tiksliau – bendrasis vidaus produktas – kasmet auga apie 80 proc.
Kinija nuolat turi teigiamą einamosios sąskaitos balansą ir šalis jau sukaupė apie 2 trilijonus JAV dolerių valiutos atsargą.
Pradėję nuo masinio Amerikos valstybinių obligacijų supirkimo kinai jau siūlosi Europai. Kinija domėjosi Graikijos, dabar – Ispanijos vertybiniais popieriais. Tai jau yra aiškus posūkis.
Vienas toks aiškus posūkis jau įvyko – Kinija prieš kurį laiką pradėjo labai rimtą ekspansiją į Afriką. Ir pirmiausiai ten, kur yra naftos - Sudane, kiek mažiau Nigerijoje.
Tai neramūs kraštai, tačiau nuoseklia ir tvirta politika kinai po truputį užsitikrina vietinio Afrikos elito paramą. Kinija kartais prisideda prie vietos infrastruktūros plėtros ir gana smarkiai veržiasi į Afriką.
Kinų posūkis į Europą yra naujausias šios šalies žingsnis. Tai rodo aiškų pasaulio galių balanso pasikeitimą, nors kol kas vienam Kinijos piliečiui šalyje sukuriama tris kartus mažesnis bendrasis vidaus produktas nei lietuviui.
Tačiau Kinija, būdama antra ekonomika pasaulyje po JAV, pagal eksportą iš pirmos vietos jau prieš kokį pusmetį išstūmė Vokietiją. Manau, kad tai taip pat daug ką sako.
ES „kiaulių“ grupė
- Kaip vertinti Kinijos atėjimą į mūsų žemyną superkant vyriausybių skolas, kurios surašytos į gana pašiepiamą „kiaulių“ grupę (Portugalijos, Airijos, Graikijos ir Ispanijos valstybių pavadinimų anglų kalba pirmųjų raidžių santrauka PIGS – kiaulės – red. past.), kokia dėl to grėsmė kyla Lietuvai?
- Tikrai tai nėra labai gražus apibūdinimas, bet toms šalims ekonominė krizė tikrai iškrėtė kiaulystę.
Tačiau, žvelgiant iš Lietuvos, reikėtų patikslinti, kad esame tokioje didelėje bėdoje, kad graikams ar airiams galime tik pavydėti. Tokio nuosmukio kaip pas mus, latvius ar estus nebuvo niekur ES.
Bet mes, užuot žiūrėję į visumą, gąsdinamės savo skolomis ar valstybės biudžeto skylėmis. O visuma yra labai prasta: tragiška emigracija, bendrasis vidaus produktas ir tik didėjantis nedarbas. Tai yra banginiai, į kuriuos būtina orientuotis formuojant savo makroekonomikos politiką.
Tačiau Lietuva nieko kita nemato, išskyrus savo biudžeto deficitą. Rimtos problemos dar net nepradėtos spręsti. Gaila, tačiau ir iš Vakarų į Lietuvą jau ateina netikslūs signalai. Grįžo naujojo liberalizmo laikai, nors atrodė, kad po finansų krizės tai pasitrauks.
Pas mus sugrįžta biudžeto vanagų judėjimas – kovosime tik su biudžeto deficitu ir kaposime viešąsias išlaidas. Dėl to Lietuvoje dar atsitiks du blogi dalykai – mažės užsakymų verslui ir baigsime privatizuoti viešąjį sektorių, kas jau sparčiai vyksta sveikatos apsaugos srityje.
Privatizuoti negalima ten, kur yra viešasis interesas, tačiau per 20 metų Lietuvos laisvosios rinkos institutas mūsų galvas pakankamai praplovė.
Jeigu Vakarai vėl neatkris į ekonominę krizę, kaip būna sergant gripu, Lietuva gal pradės pamažu atsitiesti. Bet jei tai ir prasidėtų, šis procesas užtruks labai ilgai.
Rinktiniai idiotai
- Kaip Lietuvai reikėtų elgtis Kinijos atveju, mat ši šalis jau atsidūrė prie pravirų ES durų?
- Sunku ką nors sugalvoti, nes juk Kinijoje kapitalizmą sukūrė komunistai! Kinijos galia ir tarptautinis svoris didėja labai aiškiai ir tolygiai.
Toks stabilumas labai susijęs ir su protingų žmonių kaita šalies vadovybėje, nes, kaip gerai žinome, per rinkimus į valdžią gali prilįsti visokių kvailių.
Šiuolaikinės Kinijos nereikia painioti su brežnevine nomenklatūra, kai šis masinis idiotizmas gyvavo ir Lietuvoje. Šiandien mūsų vaidinama demokratija lemia tai, kad į aukštus ir atsakingus postus ateina rinktiniai idiotai.
Žinoma, nereikia taip išaukštinti Kinijos, kai Amerika vis dar yra nepalyginti stipresnė. Kita vertus, JAV turi rimtų silpnybių, nes yra labai prasiskolinusios. Tai šalis, kurios užsienio skola jau beveik susilygino su nacionaliniu produktu.
Tiesa, amerikiečius kol kas gelbsti tik tai, kad doleris išlieka pagrindinė pasaulio valiuta, o jos spausdinimo mašinos priklauso JAV. Eurui iki dolerio dar labai toli, o štai kinų juanis tikriausiai išstums japonų jeną ir taps Azijos regionine valiuta.
Julius GIRDVAINIS
