Beveik penkis metus dosniai teikę paskolas, bankai išmokė Lietuvos žmones gausiai skolintis. Agresyvios skolinimo politikos pasėkmė – ekonomikos krizė.
„Ekonomikos prasiskolinimas sparčiai didėja ir tai kelia nerimą“, - teigė ekonomistas Vladimiras Trukšinas. Jam pritarė ir finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, sakydamas, kad krizę Lietuvoje lėmė švediškos „družbos“ efektas.
Permokėta per 1 mlrd. litų
2008 m. per tris mėnesius paskolų palūkanos padidintos 30 proc., indėlių palūkanos – pusantro karto. Pagrindinė priežastis – padidėjęs bankinis nepasitikėjimas. Anot V. Trukšino, statistika šio teiginio niekaip nepagrindžia. Pašnekovo teigimu, bankai iki šiol nepateikė įtikinamo paaiškinimo, kodėl palūkanos šitaip buvo padidintos.
„Po tokio drastiško indėlių palūkanų padidinimo jos buvo mažinamos visus 2009 metus. Palūkanos paskoloms buvo mažinamos saikingiau, ypač tai išryškėjo šių metų pradžioje, kai padidėjo bankų skolinimo marža“, - tvirtino ekonomistas.
Anot pašnekovo, dėl prieš pat krizę 50 proc. padidintų palūkanų litais žmonės bankams permokėjo per 1 mlrd. litų. 2008 m. palūkanos jau esantiems ir būsimiems kreditams verslui ir žmonėms padidintos trečdaliu. Tuomet ir prasidėjo masiniai bankrotai.
„Dabar 70 proc. paskolų suteikta eurais ar kita valiuta ir tik 30 proc. litais. Iš skolinimosi rinkos nacionalinė valiuta beveik išstumta., - pastebėjo V. Trukšinas. – O štai indėliuose – viskas atvirkščiai. Taigi skolinimas vyksta užsienio valiuta, o taupymas nacionaline. Bankams tai naudinga: vien per šių metų pusmetį iš šių operacijų jie gavo 104, 8 mln. litų pelno“.
Pinigai iškeliavo į Skandinaviją
Finansų analitiko Stasio Jakeliūno pastebėjimu, dėl Lietuvą ištikusios krizės didžiąja dalimi kalti skandinaviški bankai ir jiems pataikaujanti valdžia.
„Per 22 krizės mėnesius iš Lietuvos į motininius bankus Skandinavijos šalyse iškeliavo per 10-12 mlrd. litų“, - skaičiavo finansų analitikas.
S. Jakeliūnas taip pat pateikė skaičius, kad paskolos Lietuvoje per penkis metus išaugo šešis kartus, o paskolų augimo portfelis 2007 m. buvo rekordinis. Pašnekovo teigimu, jau tada reikėjo stabdyti paskolų augimą, bet tai nebuvo daroma.
„Kuo didesnis buvo ekonomikų augimas 2007 m., tuo didesnis nuosmukis jų laukė 2009 m.“, - tvirtino finansų analitikas.
Būtina mokytis gyventi iš savų pinigų
„Per šešerius metus mūsų šalies ekonomika (metų BVP) išaugo vos 17 proc., o valdžios skola padidėjo 3,2 karto, - pastebėjo V. Trukšinas. – Dėl pinigų pertekliaus ir neefektyvaus jų panaudojimo pinga patys pinigai“.
Susirūpinimą augančia valstybės skola išreiškė ir S. Jakeliūnas. Jo teigimu, nerimą kelia ne tiek pati skola, kiek didelės palūkanos, kurias už ją mokame.
Išeitį iš šios padėties siūlė ekonomistas V. Trukšinas, sakydamas, kad išbristi iš susidarusios situacijos būtina grąžinant skolas, pritariant bankų skolinomo griežtinimui, efektyviau naudojant importuotus Europos Sąjungos pinigus bei mokantis gyventi iš savų pinigų.
„Komercinių bankų ir valdžios institucijų veiksmai lėmė esminius krizės reiškinius. Verslas ir gyventojai nėra už tai atsakingi“, - situaciją aiškino S. Jakeliūnas. Jo nuomone, bankai ir valdžios institucijos turėtų prisiimti už tai atsakomybę bei siekti sistemiškai spręsti santykių su bankų klientais problemas.
„Vienas iš paprastų principų, kuris galėtų būti naudojamas, yra tai, kad turto nuvertėjimas arba atlyginimų tam tikruose sektoriuose mažėjimas negalėtų būti pagrindu bankui peržiūrėti paskolos sutartį ir taikyti vienašališkas sankcijas“, - siūlė S. Jakeliūnas.