Sąžiningi verslo santykiai Lietuvoje baigia išeiti iš mados. Būti skolingam už darbą, prekes ar paslaugas, nevykdyti sutartinių įsipareigojimų darosi ne gėda, bet įprastu kasdieniu reiškiniu ir net konkurenciniu pranašumu. Tam, kad išliktų rinkoje, kai kurie verslininkais save vadinantys asmenys imasi ekstremalių, kriminalinių metodų.
Bendrovės „Skolų išieškojimo biuras” vadovo Almanto Čelkono teigimu, prašančių padėti išgauti skolą srautas šiais metais, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 40 proc. Į skolų išieškotojus pagalbos kreipiasi ir verslininkai ir pavieniai žmonės.
Skolų išieškotojų teigimu, Lietuvoje suformuota itin palanki terpė aferistams. Skolų virusas plinta ne tik dėl sunkmečio, bet ir dėl visos teisinės sistemos. „Sąžiningo žmogaus, verslininko, niekas deramai negina. Nenorintis mokėti skolos labai gerai žino, kad gali metų metus nebaudžiamas gyventi, gavęs nemokamos naudos ar turto. Teismų procesai ilgi, antstolių autoritetas žemas, advokatų paslaugos brangios ir mažai efektyvios”, - vardino A. Čelkonas. Pasak jo, dažniausiai nesąžiningi verslininkai oficialiai neturi jokio turto, atsiskaitymams naudoja tik grynuosius pinigus.
Sunkmečiu tampa visuotinai įprasta dėl skolos teisintis pinigų stygiumi, pasakoti apie kitų skolas, kurias tuoj tuoj atgausi, žadėti ir vilkinti laiką. Specialistų teigimu, labai didelė dalis skolininkų paprasčiausiai piktnaudžiauja kitų pasitikėjimu ir nė neketina geruoju grąžinti skolos, net jei ir turi pinigų.
Verslą prižiūrinčios institucijos nesugeba užkirsti kelio fiktyvių įmonių veiklai. „Neseniai į mus kreipėsi nukentėję nuo transporto bendrovės „Raistra”. Pradėjus tyrimą paaiškėjo, jog jos direktoriumi paskirtas jokios įtakos jos veiklai nedarantis statytinis - vos 21 metų Egidijus Tamkus. Realusis vadovas - Ramūnas Siroveckis, šioje bendrovėje net nėra įdarbintas. Nesąžiningi, verslą imituojantys žmonės yra sukūrę ištisas schemas, kurios iš pirmo žvilgsnio sudaro legalios, įtarimų nesukeliančios veikos įspūdį. Realiai - tai sukčiavimo piramidės, kurių veikla sustabdoma tik tuomet, kai nuo jų nukenčia labai daug žmonių ”, - pasakojo A. Čelkonas.
Šiuo metu itin aktyviai ėmė veikti pavieniai aferistai, niekur nedirbantys fiziniai asmenys, kurie prisistatydami įmonių atstovais, perka prekes ar paslaugas ir už jas neatsiskaito. „Skolų išieškojimo biuras” perspėja pasisaugoti Povilo Minasiano, prisistatančio tarpininku, galinčiu padėti gauti kreditą iš banko, bei Vilmos Malakauskienės ir jos vyro Karolio. Jie prisistato kaip UAB „Iprida” atstovai. „Panašių sukčių yra ne vienas ir ne du. Tik dalindamiesi informacija ir perspėdami vieni kitus galime išvengti skaudžių apgaulių”, - sakė A. Čelkonas.
Skolų išieškojimo specialistai šiuo metu pataria labai atidžiai rinktis verslo partnerius, sudarant sandorius sutartyse numatyti, kas kompensuos skolos išieškojimo išlaidas, jei tektų kreiptis tokios paslaugos.
Įtarti pavojų, kad gręsia įsipareigojimų nevykdymas, gali tik specialistas. Į skolų išieškotojus dažniausiai žmonės kreipiasi praradę viltį ir daug laiko. Deja, skolų išieškojime laikas veikia skolininko, bet ne kreditoriaus naudai. „Kuo anksčiau imamės veikslų skolai grąžinti, tuo daugiau sėkmės šansų”, - teigė bendrovės „Skolų išieškojimo biuras” vadovas.
