„Akistata“ ne kartą rašė, kokius vargus žmonėms tenka praeiti, kol pagaliau įrodo savo nekaltumą. Nuplėšti raištį nuo Temidės tarnų akių yra labai sunku...
Norėjo gražių būstų
Ši istorija prasidėjo 1999 metais. Tuo metu vilniečiai – Natalija Simionenko, Rimantas Žmuidzinavičius, Jurijus Čibirevas ir Raimundas Briedis įsigijo pamatus sublokuotiems namams statyti. Kadangi daug klausimų teko spręsti bendrai, jie įsteigė Individualių gyvenamųjų namų statybos bendriją (IGNSB). Jos pirmininku visuomeniniais pagrindais išrinko J. Čibirevą, o R. Briedžiui pavedė eiti buhalterio pareigas. Bendrijos nariai namų statybą nutarė tęsti iš bendrijos narių lėšų.
Vos tik įsigijęs pamatus, dar prieš bendrijos steigimą, R. Briedis paėmė kreditą ir įkeitė savo vos pradėtą statyti kotedžą poniai Redai D. V. Kaip papasakojo Jurijus Guselnikovas, vienas iš buvusių bendrijos narių įgaliotų žmonių, kol vyko kotedžų projektų korektūros, R. Briedis leidosi į kreditų paieškas. „Mes nežinojome, kad jis neturi pinigų kotedžo statybai ir ima kreditus iš žmonių, bendrijos vardu, – aiškina J. Guselnikovas. – Tik vėliau, kai prasidėjo ikiteisminiai tyrimai, paaiškėjo, jog jis skolingas bene 30 žmonių.“
Tas pats namas visiems kreditoriams
Kaip dabar sako nukentėjusieji, norinčius pasistatyti būstą žmones, įsukti į šią „kreditinę piramidę“ buvo lengva. „Manau, R. Briedis žmonėms nekėlė rimtų įtarimų, – tęsia pasakojimą J. Guselnikovas. – Jis kiekvienam kreditoriui pažadėdavo, jog už gautus pinigus, pastatys namą, ir dalį arba visą jį perleis, jei neturės iš ko gražinti skolų. Tokių, norinčių pagerinti savo gyvenamas sąlygas, atsirado nemažai. Apsidrausdamas, jis visiems tvirtino, kad garantas – bendrija. Jis išrašysiąs kasos pajamų orderį, jog pinigai įnešti į bendrijos kasą.“
R. Briedis, pasinaudojęs tuo, kad bendrijos pirmininkas J. Čibirevas atostogauja, kasos orderius išrašė kreditoriams: P. Vasilenko, V. Dainiui, D. Juršėnui, K. Novelskiui, J. Žemaičiui, A. L. Brazauskui, L. Šatkutei ir visems pažadėjo pastatyti tą patį savo kotedžą, esantį Salotės g. 53 Vilniuje, kuris jau buvo įkeistas, prieš įsteigiant bendriją. Vien tik iš P. Vasilenko per paties R. Briedžio vadovaujamą įmonę UAB „Kasna“ buvo paimta 54 000 litų, o iš viso bendrijos vardu – 1 137 680 litų neva tolimesnei kotedžo statybai.
Likusieji bendrijos nariai – J. Čibirevas, N. Semionenko, R. Žmuidzinavičius – tvirtina, jog nė neįtarė, kad jų buhalteris R. Briedis „stato kreditinę piramidę“, kadangi bendrijos narių susirinkimų nei bendrų sprendimų nebuvo, pinigai į bendrijos kasą nepatekdavo. Kitą vertus, jie tikina, jog jokių įgaliojimų daryti sandorius ar pasirašyti dokumentus bendrijos nariai nebuvo R. Briedžio įgalioję. „Kur jis (R. Briedis) dėjo tuos pinigus, mes nežinome, – sako J. Guselnikovas. – Bendrijos dokumentuose jie nebuvo pajamuoti ir niekas apie juos nežinojo.“
Po metų, pamatę, kad iš noro pasistatyti namus nieko gero neišeis, nes nebuvo sprendžiami komunikacijų ir kiti klausimai, J. Čibirevas, R. Žmuidzinavičius ir N. Semionenko iš bendrijos išstojo. Jie gavo pažymas, kad yra visiškai su bendrija atsiskaitę. „Jau vėliau, kai į mane kreipėsi keli R. Briedžio kreditoriai, neva naujieji bendrijos nariai, klausdami, kur gi jų pažadėtieji namai, ir tuomet nieko neįtarėme, – prisimena J. Guselnikovas. – Net ir tuomet, kai atsidūrėme teisme, nesuvokėme, kad sukčiaus pasigvelbtus pinigus, kreditoriams turėsime gražinti mes, niekuo dėti bendrijos nariai.“
Priteisiamos šimtatūkstantinės sumos
Afera išaiškėjo, kai kreditoriams nebetekus kantrybės, įsisuko teismų karuselė. Nesulaukę pažadėtų namų V. Dainys ir K. Novelskis kreipėsi į teismą, prašydami priteisti jų sumokėtus įnašus Bendrijai.
Tuomet R. Žmuidzinavičius, N. Semionenko, J. Čibirevas gavo kvietimus į teismą civilinėje byloje, kurią išnagrinėjus, jiems buvo priteista solidariai atlyginti kreditoriams, iš kurių pinigus paėmė R. Briedis. „Kadangi R. Briedis neturi jokio jo vardu registruoto turto, o kreditorių daugybė – ne tik tie du, buvo areštuotas kitų bendrijos narių turtas,“ – aiškina J. Guselnikovas.
Baudžiamoji byla nutraukiama
2004 metais R. Briedžiui iškeliama baudžiamoji byla dėl sukčiavimo. 2006 metais liepą ši byla, dėl sukčiavimo stambiu mastu bei kitų nusikalstamų veikų, nukeliauja į Vilniaus 1-ąjį apylinkės teismą. Tačiau rugsėjo mėnesį Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Antanas Gubista, kontroliavęs šią bylą ir pasiuntęs ją į teismą su kaltinamuoju aktu R. Briedžiui, staiga paprašo bylą gražinti, nes „reikia pašalinti kai kuriuos procesinius pažeidimus“. Anot jo, buvo pažeista įtariamojo R. Briedžio teisė į gynybą. Teisėja R. Gudienė priima nutartį, kurioje nurodyta pašalinti padarytus pažeidimus. Ikiteisminio tyrimo medžiagai papildyti nustatomas 2 mėnesių laikotarpis.
Tačiau, gavęs bylą prokuroras A. Gubista ją nutraukia, motyvuodamas, jog atsirado dokumentų, kurie įrodo, jog R. Briedis – nekaltas, nes neva kiti bendrijos steigėjai suklastojo valstybinės statybos inspekcijos pažymas apie gyvenamųjų namų statybos baigtumą. Tuo pačiu metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje atsiranda du gyvenamųjų namų bedrijos narių susirinkimo protokolai, patvirtinantys, jog R. Briedis turėjo teisę „ieškoti kreditavimo šaltinių“ ir „visus įgaliojimus atstovauti bendrijai“. Tačiau tai buvo padaryta slapta nuo nukentėjusių bendrijos steigėjų. Esą jie nėra proceso dalyviai, dėl protokoluose priimtų sprendimų net neapklausiami, kaip liudytojai. Kas gali paneigti, kad tai padaryta tyčia, siekiant suteikti R.Briedžiui ir jo kreditoriams tam tikrus pranašumus iškeltoje civilinėje byloje dėl paimtų pinigų grąžinimo?
Išimtinė prokuroro teisė
Nesutinkantys su tokia bylos baigtimi bendrijos nariai parašė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tačiau nieko nepešė – „...ar ikiteisminį tyrimą baigti kaltinamuoju aktu, ar jį nutraukti yra išimtinė prokuroro teisė...“ – rašoma nutartyje.
„Blogai tas, – sako nukentėjęs R. Žmuidzinavičius. – Kad iš pradžių mes, bendrijos nariai, net nežinojome, kad vyksta ikiteisminis tyrimas ir R. Briedžiui yra pareikšti įtarimai, – mūsų niekas neapklausė ir nesidomėjo. O rasti teisybę, pasirodo, sunku. Kur beeitum – tarsi į sieną atsimuši...“
Per didelius vargus, 2009 metais, padedant advokatei Svetlanai Naidenko, bylą pavyko atnaujinti. Kaip teisininkai sako – paaiškėjus naujoms aplinkybėms. 2009 metais, Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja Asta Mikulėnaitė atlikusi ikiteisminį tyrimą įteikė R. Briedžiui pranešimą apie įtarimą dėl sukčiavimo stambiu mastu.
„Gali būti pažeista teisė į gynybą“
„Tačiau atsidūrusi ant prokuroro A. Gubistos stalo, baudžiamoji byla vėl nutraukiama, – piktinasi nukentėjusiųjų advokatė Svetlana Naidenko. – Motyvas – nėra pagrindo pono Briedžio traukti baudžiamojon atsakomybėn, nes nukentėjusieji yra patys kalti. Mat ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra du labai „vertingi“ įrodymai – bendrijos narių susirinkimo protokolai, kuriuose juodu ant balto parašyta, jog bendrijos nariai „paveda R. Briedžiui tvarkyti visus bendrijos finansinius reikalus.“
Įdomiausia, jog šiuose dokumentuose nėra susirinkime dalyvavusių žmonių parašų, o įrašyti tie, kurie neturėjo teisės (ar įgaliojimo) spręsti su bendrija susijusius klausimus. Jie net nebuvo apklausti, taip pat neinformuoti, kad jų pavardės įrašytos tokiuose reikšminguose bylai dokumentuose.
Advokatė S. Naidenko tvirtina, jog nutarusi atstovauti nukentėjusiesiems, paprašė prokuroro A. Gubistos ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Anatolijaus Koržovo, leisti susipažinti su R. Briedžio ikiteisminio tyrimo medžiaga ir gauti protokolų kopijas, kuriuose tarp susirinkimų dalyvių yra jos klientų, tame tarpe ir R. Žmuidzinavičiaus pavardės. „Turiu tokią teisę, – sako advokatė. – Nukentėjusieji ar ne proceso dalyviai (šiuo atveju R. Žmuidzinavičius) taip pat turi teisę ne tik susipažinti su tais dokumentais, tačiau ir gauti dokumentų, kuriuose įrašytos jų pavardės ir kuriuose jie neva priėmė tam tikrus sprendimus, kopijas. Tačiau gaunu neigiamą atsakymą. Motyvas – „gali būti pažeista R. Briedžio teisė į gynybą“. O kaip apsiginti žmonėms, kurie įsitikinę esantys nekalti? Ar jų teisės nepažeistos?“ Kodėl jiems negali būti pateiktos tų dokumentų kopijos, kuriuose yra įrašytos jų pavardės?
Skundai atmetami
Nukentėjusieji sako atsidūrę beviltiškoje padėtyje – jų skundai atsimuša į ikiteisminio tyrimo teisėjus – nei vienas nesivargina pasigilinti į naujai atsiradusius faktus ir tai paaiškina tuo, kad tik prokuroras turi teisę priimti sprendimą – ar bylą nutraukti ar nusiųsti į teismą su kaltinamuoju aktu. Peršasi išvada, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas negali kontroliuoti prokuroro veiklos šiais svarbiais klausimais ir sudaro prielaidą prokurorui „numarinti bet kokią baudžiamąją bylą“, o nukentėjusieji lieka „už borto“. „Mes niekaip negalime išjudinti to biurokratinio teisininkų mechanizmo, kad pagaliau kas nors akyliau panagrinėtų R. Briedžio išduotų ir pasirašytų kasos pajamų orderių datas, bendrijos narių susirinkimų protokolus, – sako J. Guselnikovas. – Ir, galų gale, apklaustų tuose susirinkimuose neva dalyvavusius bendrijos narius. Kol kas visur atsimušame tarsi į mūro sieną. Nukentėjusiųjų negirdi ne tik prokurorai, kuriems rašome ir prašymus, ir skundus, bet ir teisėjai.“
Paskutinį kartą bendrijos narių skundas pateko į Vilniaus apygardos teismo teisėjos Daivos Pranytės Zalieckienės rankas. „Tačiau ir ši teisėja neatsižvelgė į mūsų pateiktus motyvus, dokumentus“, – piktinasi kitas nukentėjęs R. Žmuidzinavičius.
Nei Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Koržovo nei prokuroro A. Gubistos nuomonės nepavyko išgirsti, nes pareigūnai atostogauja. Tačiau jų kolegos iš Generalinės prokuratūros, paprašyti pakomentuoti situaciją, kraipė galvą: „Jei taip yra, kaip sakote, tai gal būt kolegos padarė klaidų, reikėtų skųsti aukštesnėms institucijoms“, – bandydami pateisinti Vilniaus apygardos prokurorus, tvirtino jie.
Tačiau užburtas ratas „prokuratūra-teismai“ tebesisuka.
Ne sykį teistas
Beje, R. Briedis finansinius dokumentus klastojo ne tik minėtoje individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijoje, bet ir aplaidžiai vadovavo uždarosioms akcinėms bendrovėms „Kasna“ ir „Statybų rojus“. 2008 metų birželio 17 dienos nuosprendžiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas Raimundą Briedį buvo pripažinęs kaltu nemokėjus mokesčių ir paskyręs jam 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę atidedant tokiam pačiam laikui. Jam taip pat buvo priteista iki 2009 pavasario atlyginti turtinę žalą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, o teisme įrodyta jog R. Briedis „Statybų rojui“ yra skolingas daugiau kaip 2 milijonus litų ir nesumokėjęs daugiau nei 350 tūkstančių litų mokesčių.
Tai jau antras R. Briedžio teistumas.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
