Planuojamos kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis – 27 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. – europinės lėšos. Nacionalinio biudžeto asignavimai planuojami 29 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. – europinės lėšos. Tokius skaičius po Vyriausybės pasitarimo trečiadienį pristatė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Biudžetą ketinama Vyriausybėje tvirtinti ketvirtadienį. Trečiadienį planuojamas dar vienas Vyriausybės pasitarimas.
Pasak ministrės, kitų metų valstybės biudžeto planuojamos pajamos bus 24 mlrd. litų su ES lėšomis, be jų – 17 mlrd., planuojami asignavimai – 26 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. litų yra ES lėšos.
„Jeigu mes norime pasiekti konvergencijos programoje numatytą tikslą – 5,8 proc. deficitą, įvertinus Socialinio draudimo fondo deficitą, pervedimus į pensijų fondų antrąją pakopą, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondą, valstybės biudžetui liekantis rezervas deficitui yra ne didesnis negu 2,4 proc.“, – sakė I. Šimonytė.
Biudžeto skylei kamšyti planuojama gauti lėšų kovojant su šešėline ekonomika ir nelegalia veikla. Finansų ministerijos skaičiavimais, iš to be ypatingos įtampos būtų galima gauti 0,5 mlrd. litų, tačiau to nepakanka, taigi į planą ketinama įrašyti 1 mlrd. litų sumą.
„Nereikia įsivaizduoti, kad bus žiaurios akcijos ar smulkių verslininkų „šienavimai“. Tam yra labai daug kompleksinių priemonių ir socialinės paramos sistemoje, skatinant žmones dirbti legaliai, ir administracinių priemonių“, – sakė I. Šimonytė.
Kad tai neatrodytų tik tušti pažadai, kurie neįtikintų tarptautinių kreditorių, iš kurių skolinamasi deficitui finansuoti, Finansų ministerija siūlo numatyti ir sąlyginį finansavimą. Tai yra riboti asignavimų valdytojų galimybę prisiimti įsipareigojimus dėl išlaidų tam atvejui, jeigu nepasisektų įgyvendinti planų.
„Tokiu atveju būtų numatyta pareiga Vyriausybei pateikti Seimui biudžeto įstatymo patikslinimus ir sumažinti išlaidas iki reikiamo lygio arba padidinti pajamas kitais būdais“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak finansų ministrės, kitąmet išlaidos bus beveik 700 mln. litų didesnės nei šiemet, neskaitant specialiųjų lėšų.
„Tas didėjimas nulemtas ne to, kad institucijos norėtų papildomai išleisti, bet todėl, kad yra objektyvių priežasčių“, – sakė I. Šimonytė.
Skolos aptarnavimui ir įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą papildomai reikės 400 mln. litų. Savivaldybėms, kurioms dėl apskričių reorganizavimo deleguotos valstybės funkcijos – socialinės paramos teikimas, mokinio krepšelis, tikslinė dotacija didėja 670 mln. litų. Bendro finansavimo poreikis didėja maždaug 150 mln. litų.
„Kai kurio išlaidos mažėja, kadangi išnyksta apskritys ir asignavimai kitiems metams nebeplanuojami, jie perplanuoti institucijoms, dėl to tų institucijų biudžetai didėja, bet bendros išlaidos nedidėja“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak ministrės, mažinami pervedimai į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF), nes šiemet valstybė numatė 300 mln. litų papildomų pervedimų į PSDF, kad būtų išlaikytas finansavimo lygis maždaug ties 4 mlrd. litų.
„Kadangi kitais metais yra tikimasi darbo užmokesčio fondo didėjimo ir atitinkamai dėl to biudžeto pajamos didės, tiesiog „Sodra“ perves didesnę sumą į ligonių kasas. (...) Visai sveikatos priežiūros sistemai teks prisitaikyti prie biudžeto, kuris yra šiek tiek didesnis nei šių metų numatomas vykdymas“, – sakė I. Šimonytė.
Mokesčių pakeitimai siejami su Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimu – tas galioja akcizams gazoliui ir tabakui. Planuojama pratęsti mokesčių lengvatas vaistams ir šildymui.
„Yra teikiami Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kurie susiję su 5 proc. tarifo nustatymu individuliai veiklai ir taip pat pelno mokesčio 5 proc. tarifo nustatymu žemės ūkio veiklą vykdantiems juridiniams asmenims, kaip sutarta koaliciniame susitarime su valstiečių liaudininkų partija“, – sakė I. Šimonytė.
Nekilnojamojo turto ar vadinamieji „žalieji“ mokesčiai nėra teikiami.
„Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimas susijęs su tuo, kad nuo kitų metų įsigalios naujos nekilnojamojo turto vertės, nustatytos pagal naują masinį vertinimą.
Bus daug tokių, kurie manys, kad individualus vertinimas yra tinkamesnis įvertinimo būdas jų turimam turtui. Yra siūloma supaprastinti procedūras dėl apeliacijų ir taip pat dėl individualių vertinimų pakeitimų mokesčiams skaičiuoti“, – sakė I. Šimonytė.
