šildymas

Šildymas daugeliui vis dar yra brangus malonumas. Vieni nuo šalčio ir aukštų kainų vis dar ginasi šiltais drabužiais, o kiti bando pasitelkti gamtos jėgas. Tradicines šildymo rūšis – malkas, anglis, elektrą  ir dujas – išstumia saulės, oro ir vandens energiją pažabojančios šildymo sistemos. Ieško pigių alternatyvų Daugelis gyventojų ieško pigesnių būdų, kad būstuose būtų šilta.

Idėja durpes naudoti šilumos gamybai sėkmingai skinasi kelią. Brangios dujos ir kylanti biokuro kaina verčia ieškoti pigiausių šilumos šaltinių, rašo „Lietuvos rytas“. Sovietmečiu plačiai naudotos durpės vėl gali būti reikalingos šilumos ūkyje. Tuo kandidatą į premjerus Algirdą Butkevičių susitikime bandė įtikinti durpių pramonės atstovai. Pasitelkę mokslininkus, karjerų valdytojai sako, kad šiandien galima šildytis deginant durpes. Ir netgi tai atsieitų gerokai pigiau.

Vieni mažiausiai Lietuvoje už šildymą mokantys Ignalinos rajono gyventojai ir toliau gali būti ramūs – katilines modernizuojanti vietinė valdžia branginti šildymo, bent jau kol kas, nežada. Pirmąkart Lietuvoje ant katilinės įdiegta ir saulės kolektorių sistema, gaminanti karštą vandenį, praneša LRT televizijos laida „Panorama“. Nuo šiol Dūkšto katilinės kūrikams teks mažiau mosuoti kirviu. Užuot kapojus malkas, į krosnį pakaks sumesti medžio atliekas.

Lietuvoje vėl aktyviai perkamas nekilnojamasis turtas. Vien pajūryje naujų butų trečiąjį šių metų ketvirtį įsigyta beveik pustrečio karto daugiau nei prieš metus, ir pirko juos ne užsieniečiai, o lietuviai. Registrų centro duomenimis, į nekilnojamąjį turtą šiemet investuojama visoje Lietuvoje – bendras sandorių skaičius jau prilygo prieškriziniam 2008-ųjų balandžiui.

Netrukus paaiškės, ar niūrios sąskaitų už šildymą prognozės išsipildys. Pagrindo nerimauti esama, tačiau specialistai pataria, kad pirmiausia reikia patikrinti tam tikrus dalykus namuose, kad po to netektų atsidurti nepavydėtinoje situacijoje, kai sumoki už šildymą stambią pinigų sumą, bet vis tiek gyveni šaltyje. Reikalingos investicijos Bendrovės „Prekursorius“ projektų vadovas Liutauras Gencevičius Balsas.

Didelės šildymo kainos ir maži atlyginimai - prasidėjęs šildymo sezonas skaudžiausiai smogs ne sostinės, o mažesnių Lietuvos miestų gyventojams. Vilniuje šilumos kaina yra 10 proc. mažesnė nei pavyzdžiui, Kaune. Modernizuojant šilumos ūkį sostinėje kainos ir toliau mažės. Vilniuje ženkliai pigiau Jau praėjusį šildymo sezoną, kuris buvo brangiausias visoje Lietuvoje, prie Energetikos ministerijos vyko protestai.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“  - žurnalisto Gedimino Stanišausko  straipsnis „Narkotikai už 5 milijardus litų“. Prieš pat Seimo rinkimus Vyriausybė kreipėsi į Stokholmo arbitražą ir reikalavo, kad Rusijos koncernas „Gazprom“ grąžintų 5 mlrd. litų permoką už dujas, tiektas Lietuvai nuo 2004 iki 2012 metų. Užuot peržiūrėjusi dujų vartojimo politiką, Vyriausybė elgiasi lyg narkomanas, reikalaujantis pigesnės dozės.

ES valstybės aktyviai skatina ir įgyvendina centrinio šildymo sistemų plėtrą, o Lietuvoje norima sugriauti tai, ką jau turime Neseniai įvykusioje tarptautinėje energetikos konferencijoje „Kita centrinio šildymo ir vėsinimo karta“ Briuselyje dar kartą buvo patvirtinta, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės aktyviai įsitraukia į centrinio šildymo sistemų plėtrą.

40 metų vyriškis išvežtas gydymui į Kauno klinikas, jam sužalota galva. Nelaimė įvyko Jonavoje, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, kur daugiabutyje remontuojamo buto darbininkai nutarė atsikratyti nupjautais ketaus radiatoriais juos išmesdami pro langą. Iš trečio aukšto krentantis ketaus gabalas nukrito ant 40 metų praeivio. Vyriškiui sužalota galva. Jis gydomas Neurochirurginės reanimacijos skyriuje. Policija sulaikė darbininkus, vienam jų pateikti įtarimai dėl netyčinio kūno sužalojimo.

Siūloma metams – iki 2013 m. gruodžio 31 d. – pratęsti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo taikymą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą) ir lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymą vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Vartotojai skundžiasi didelėmis sąskaitomis už elektros energiją, kita vertus jiems trūksta žinių, kaip efektyviau naudoti elektros prietaisus ir taupyti. Atkreipus dėmesį į elektros prietaisų energetinio efektyvumo ženklinimą bei sumaniai juos naudojant, galima ženkliai sutaupyti.

Vyriausybė pritaria siūlymui nepriklausomiems gamintojams lengviau tiekti šilumą. Ar mažės šildymo sąskaitos, greičiausiai priklausys jau nuo naujojo Seimo. Šių metų vasarį apsilankiusi Grigiškių popieriaus fabrike, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pastebėjo, kad šioje įmonėje pagaminamos energijos užtenka ne tik gamybai, bet ir viso miestelio namams apšildyti. Fabriko vadovai tada sakė, kad dalį šilumos galima būtų tiekti ir Vilniui.  Ji būtų 5 proc. pigesnė.

Energetinius gluosnius jau būtų galima tiekti biokuro katilinėms, tačiau ir toliau visas derlius lieka laukuose, nes jam sudoroti kol kas nėra tinkamos technikos. Biokurą katilinėms tiekiančios UAB „Bionovus“ gamybos direktorius Nerijus Narbutas sakė, kad gluosnių augintojai nei pernai, nei šiais metais nepareiškė noro atvežti užaugintos produkcijos. Neturi paklausos Kelmės rajone, Girnikų kaime, gyvenantys Adomas ir Gintaras Baškiai augina kelis hektarus energetinių gluosnių.

Kaip žinia, vakar vilniečius namuose užklupo šildymo sezonas. Šildymas jau yra įjungtas ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose - Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Vieni džiaugiasi, o kiti burnoja, kad šildymas buvo įjungtas per anksti, namuose per karšta ir kai kuriems netgi tenka prasidaryti langus ir išleisti šilumą į orą. Mažiau uždirbančius gąsdina mintis, kad didžiąją pajamų dalį teks skirti apmokėti sąskaitoms už šildymą. Tačiau naujienų portalo Balsas.

Lietuvoje prasidėjus šildymo sezonui didelė dalis gyventojų su baime laukia sąskaitų už šilumą. Tačiau didžioji dauguma miestų gyventojų (82 proc.) praėjusią žiemą nesiėmė jokių šilumos taupymo veiksmų. Iniciatyvą „Taupykime šilumą" įgyvendinanti Nacionalinė pastatų administratorių asociacija (NPAA) pažymi, kad daug šilumos gyventojai iššvaisto dėl neapdairumo ar paprasčiausio nežinojimo.

Vilniaus daugiabučiuose, kurių gyventojai patys dar nepradėjo šildymo, nuo spalio 23-iosios įjungiamas šildymas. Šildymas sostinės darželiuose ir ligoninėse jau yra įjungtas. Taip pat šildomi daugiabučiai, kurių gyventojai patys pagal poreikį ar pasitarę su administratoriais, bendrijų pirmininkais, nusprendė 2012-2013 metų šildymo sezoną pradėti anksčiau. Šiuo metu Vilniuje jau šildomi apie 30 proc. daugiabučių.

Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius informuoja, kad Vilniaus daugiabučiuose, kurių gyventojai patys dar nepradėjo šildymo, nuo rytojaus, spalio 23 dienos, įjungiamas šildymas. Šildymas sostinės darželiuose ir ligoninėse jau yra įjungtas. Taip pat šildomi daugiabučiai, kurių gyventojai patys pagal poreikį ar pasitarę su administratoriais ar bendrijų pirmininkais, nusprendė 2012-2013 metų šildymo sezoną pradėti anksčiau. Šiuo metu Vilniuje jau šildomi apie 30 proc. daugiabučių.

Padedant administruojančioms įmonėms gyventojai savo namuose toliau sėkmingai diegia šilumos taupymo priemones - prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“ šiemet prisijungė dar apie 400 daugiabučių namų. Iš viso tokių namų Lietuvoje jau yra per 800. Aktyviausiai prie programos šiemet jungėsi didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – daugiabučiai. Vilniuje ir Kaune dažniausiai buvo keičiami laiptinių ir rūsių langai bei durys, uostamiestyje aktyviai modernizuojami šilumos punktai.

Šiųmetis spalis pastoviais orais nepasižymi: ką tik buvo atšalę, o dabar vėl lepina rudeniška šiluma. Tačiau net ir užklupus darganai kai kurių Panevėžio daugiabučių gyventojai neskubėjo kreiptis į energetikus. Oficialusis šildymo sezonas jau prasidėjo, tačiau nemažai namų mieste vis dar nešildomi – pačių gyventojų noru. Trečdalis radiatorių vis dar šąla Šiemet šildymo sezonas Panevėžyje pradėtas spalio 10–11 dienomis, tai yra maždaug savaite vėliau nei pernai.

Neregėtai pakilusios gamtinių dujų kainos žmones privertė vėl šildyti namus malkomis. Spalio 6 d. prasiautęs uraganas valstybiniuose miškuose paliko per 200 tūkst. kietmetrių vėjavartų, malkų po vėtros pagausėjo ir privačiuose miškuose. Vėjas daugiausia medžių privertė Panevėžio miškų urėdijoje - per 30 tūkst. kietmetrių. Perpus mažiau bus kertama Radviliškio rajone. Anykščių miškų urėdijoje prilaužyta 7 tūkst. kietmetrių, Zarasų - 6 tūkst.

Prasidėjęs šildymo sezonas neramina šilumininkus. Juk šiluma ateina ir į kiekvieno namus, nors už praėjusį sezoną dar ne visi užsimokėję. Tarp jų – ir miestų savivaldybių įmonės, praneša LRT Televizijos naujienų laida „Šiandien“. Kai kurie panevėžiečiai sako skolų už šildymą bijantys kaip didžiausio uragano, todėl pirmiausiai sumokantys už būstą. „Šiaip taip susimokame. Kaip skelbia per radiją, pensininkai pirmieji susimoka.

Nuo pirmadienio Kaune pradėtos šildyti ikimokyklinio mokymo įstaigų ir ligoninių patalpos. Tačiau oficialiai šildymo sezonas visame mieste prasidės šeštadienį. „Kol kas sinoptikai prognozuoja rudeniškai šiltus orus, tad kol kas šildymo sezono dar nepradedame. Žmonės puikiai supranta, kad šildymo kainos šią žiemą bus didelės, todėl nesistebime, jog pastarosiomis dienomis esame gavę tik pavienių gyventojų prašymų pradėti šildyti būstus.

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas pirmadienį patvirtino, kad šildymas visiems vartotojams bus įjungtas šios savaitės pabaigoje. Ikimokyklinio ugdymo ir gydymo įstaigose šildyti pradėta praėjusios savaitės trečiadienį. „Gauname daug skirtingų gyventojų nuomonių, vieni sako, kad jau reikia jungti šildymą, kiti – kad dar reikia palaukti“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Zuokas. Jo teigimu, gyventojai šildymo pradžios datą gali pasirinkti patys.

Šiemet šildymo sezono pradžia Panevėžio mieste paskelbta gerokai anksčiau nei pernai. Beveik visuose darželiuose ir mokyklose, ligoninėse ir kitose įstaigose jau šyla radiatoriai, o daugiabučių gyventojai prašo dar nejungti šildymo. Kasmet atsiranda tokių namų, kurie šildymą įsijungia tik prieš Vėlines, tačiau, specialistų teigimu, sutaupyti vargu ar pavyks, nes įšalusiam namui prireiks daug daugiau energijos.

Keliomis dienomis vėliau nei praėjusiais metais šį rudenį Kaune prasidės centralizuoto šildymo sezonas. Nuo kitos savaitės pradžios bus pradėtos šildyti ikimokyklinio mokymo įstaigų ir ligoninių patalpos. Baigiantis šiai darbo savaitei, sprendimas dėl oficialios šildymo sezono pradžios visame mieste kol kas Kauno miesto savivaldybėje nėra priimtas. Praėjusiais metais, primena ELTA, šildymo sezonas Kaune prasidėjo spalio 14 dieną.

Nors ateinantys Seimo rinkimai Lietuvoje lems kur kas daugiau negu kai kurie ekonominiai veiksniai, finansų rinkos visiškai nereaguoja į parlamento rinkimus, tai rodo, kad verslas netiki Seimo rinkėjų pažadais, tokią nuomonė „Versli Lietuva“ konferencijoje sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Finansų rinkos visiškai nereaguoja į parlamento rinkimus, tai rodo, kad jiems visiškai nusispjauti, ką siūlo visos šitos partijos ir kuo jos maitina rinkėjus.

Perėjus nuo brangių importuojamų dujų prie vietinio biokuro ir kitų alternatyvių energijos šaltinių šilumos kaina Vilniuje mažės. Sostinės gyventojai jau netrukus tuo įsitikins patys. Jau pradėti gyvendinti projektai, kurie ženkliai sumažins šilumos kainą vilniečiams. Kitą rudenį mokėsime mažiau Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas žada, kad jau kitą žiemą vilniečiai už šildymą mokės dešimtadaliu mažiau.

Palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis, šių metų spalį gyventojams šildymas brangsta vidutiniškai 8,5 proc. Tačiau ne visuose Lietuvos miestuose šildymas kainuos vienodai – kai kur kainos skiriasi net du kartus. Atpigus gamtinėms dujoms ir biokurui, vidutinė mėnesinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sumažėjo 2,73 proc. Centralizuotai tiekiama šiluma spalį, palyginti su rugsėjo mėnesiu, pigo beveik visoje Lietuvoje (2–4 proc.

Atpigus gamtinėms dujoms ir biokurui vidutinė mėnesinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina spalį, palyginus su rugsėju, sumažėjo 2,73 proc. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, centralizuotai tiekiama šiluma spalį, palyginus su rugsėju, pigo beveik visoje Lietuvoje (2-4 proc. ribose). Pradėjus eksploatuoti termofikacines elektrines, kūrenamas biokuru, šilumos kaina Šiauliuose mažėja 16,6 proc., Alytuje - 11,3 proc., Panevėžyje - 5,2 proc.

Aktyviai į Seimo rinkimų kampaniją įsitraukusi Energetikos ministerija surado stebuklingą žodį, kuris esą išspęs visas šilumos ūkio problemas Lietuvoje. Kas tai? Konkurencija. Tačiau energetikos ekspertams šis stebuklas kelia šypseną. Dirbtinė ir chaotiška konkurencija šilumos ūkyje bus tik dar vienas mokestis, kuris guls ant gyventojų pečių.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad 2012–2013 metų šildymo sezonas sostinėje pradedamas nuo spalio 10 d., trečiadienio, įjungiant šildymą ikimokyklinio ugdymo ir gydymo įstaigose. Šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra siekia mažiau nei 10 laipsnių šilumos. Gyvenamiesiems namams, kitoms ugdymo įstaigoms šildymą įjungti bus svarstoma kitą savaitę.

Importuojamos gamtinės dujos Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms rugsėjo mėnesį kainavo 1948 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. Tai – 2,84 proc. mažesnė kaina nei rugpjūtį, kuomet šilumininkai dujas pirko už 2005 litus. Mažesnė dujų kaina nuo lapkričio 1 dienos lems 1,5-2 proc. pigesnę šilumą miestuose, kuriuose  pagrindinis kuras šilumos gamyboje yra gamtinės dujos. Prieš metus, 2011-ųjų rugsėjo mėnesį, šilumos tiekėjai už dujas mokėjo 1873 Lt/tne su transportavimo mokesčiu.

„Eesti Energia“ įmonių grupė šiandien Latvijoje pradėjo eksploatuoti naujausią savo kogeneracinę elektrinę. Netoli Valkos miesto pastatyta jėgainė gamins šilumos ir elektros energiją. Ši elektrinė yra pirmoji bendrovės investicija į energijos gamybą kitoje Baltijos valstybėje. „Vertiname plėtros ar investicijų galimybes ne tik Latvijoje, bet ir Lietuvoje, kurioje matome didelį neišnaudotą potencialą biomase kūrenamų termofikacinių elektrinių plėtrai.

Rugsėjį gamtinių dujų kaina mažėjo 2,84 proc., bet laukiama brangiausio istorijoje šildymo sezono. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, importuojamos gamtinės dujos Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms rugsėjį kainavo 1948 Lt/tne su transportavimo mokesčiu, kas yra 2,84 proc. mažiau nei rugpjūtį, kai šilumininkai dujas pirko už 2005 litus. Anot šilumininkų, mažesnė dujų kaina nuo lapkričio 1 dienos lems 1,5–2 proc.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad šil­dy­mo se­zo­nas pra­si­dės jau po po­ros sa­vai­čių. Nau­jas se­zo­nas – nau­jos ir są­skai­tos. Tei­gia­ma, kad Šiaulių mies­te šil­dy­mas pigs la­biau­siai ša­ly­je – net 16,6 pro­c. Gy­ven­to­jų tai vis tiek ne­džiu­gi­na, nes yra ir to­kių, ku­rie dar neat­sis­kai­tė už praė­ju­sio se­zo­no šil­dy­mą. At­ro­dy­tų žmo­nės tu­rė­tų dai­ry­tis pi­ges­nių šil­dy­mo bū­dų, bet šie­met nė vie­nas na­mas neat­si­jun­gė nuo cent­ra­li­zuo­tos šil­dy­mo sis­te­mos.

Ruduo, iki šiol lepinantis gana švelniais orais, leidžia panevėžiečiams lengviau atsikvėpti. Įprastai apie spalio vidurį pradedamas šildymo sezonas Panevėžyje dar nenumatomas, nors būta metų, kai radiatoriai miestiečių butuose jau kaito spalio 6-ąją. Šilčiau gyventi kol kas nenori Šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra siekia mažiau nei 10 laipsnių šilumos.

Druskininkuose baigiami biokuro katilinės projektavimo ir pradėti biokuro katilo statybos darbai. Šiluma, naudojant biokurą, kurorto gyventojams bus pradėta gaminti po metų. Į naujos biokuro katilinės įrengimą kurorte bus investuota beveik 12 mln. litų. Beveik 6 mln.

Sostinės Fabijoniškių ir Kariotiškių sąvartynuose susikaupusios dujos būtų tikusios sostinėms butams šildyti, tačiau galimybe, kuria nepasinaudojo Vilnius, pasinaudos 30 kilometrų nutolęs Vievis, rašo „Lietuvos rytas“. Vievyje naudojant sąvartyne besikaupiančias dujas penktadaliu atpigs šildymas. Šalia šio miesto esančiame Kariotiškių sąvartyne - 75 proc. šiukšlių iš Vilniaus. Vievis laukia, kol bus nutiestas vamzdis iki sąvartyno ir bus paleista veikti kogeneracinė jėgainė.

Permainos „Kauno energijos“ valdyme. Neeiliniame  akcininkų susirinkime pakeista stebėtojų taryba, kuri išrinko ir naują valdybą. Kauno meras Andrius Kupčinskas eis dar vienas pareigas – neeiliniame akcininkų susirinkime jis tapo „Kauno energijos“ stebėtojų tarybos pirmininku. Ankstesnei tarybai vadovavo opozicijoje esantis Rytis Šatkauskas.

Artėjantis, kaip teigiama, iki šiol pats brangiausias Lietuvoje šildymo sezonas – viena didžiausių daugelio šalies gyventojų nerimo priežasčių pastaruoju metu. Anot buvusio Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko Vyganto Sidzikausko, žmogui svarbiau ne šilumos kaina, o sąskaita. „Manau, kad artėjantis sezonas labai nesiskirs nuo ankstesnių, nes kuro kainos nemažės. Gamtinių dujų kaina priklauso nuo Europos rinkoje esančių kuro kainų.

Lietuvos pramogų pasaulį krečia nauja aktualija - žvaigždėms kelia siaubą artėjantis šildymo sezonas!  Visi jau girdėjo baisius pranešimus, kad ir taip jau rekordinės būstų išlaikymo  kainos netrukus dar augs. Taigi, ką daryti? Kur pasidėti? Kuo šildytis?! Malkomis, angliais, dujomis  ar elektra?! O gal... grūdais?„“ Šio antradienio vakarą 20.55 val. laidoje „Karamelinės naujienos“ pusbroliai Aliukai ir sesutė Silvija žiūrovams atskleis neįtikėtiną receptą.

Premjero Andriaus Kubiliaus kalbos apie tai, kad Lietuva, padedama Europos Komisijos (EK), baigia įveikti Rusijos dujų monopolininkę GAZPROM, yra valdančiųjų triukšmai prieš rinkimus, o prezidentė Dalia Grybauskaitė turi geras galimybes regioninėms iniciatyvoms, – mano ekonomistas Eugenijus Maldeikis.

Lie­tu­vo­je bran­giau­sia ši­lu­ma yra Pak­ruo­jy­je – 37,30 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę. Kai­nos re­kor­das „Pak­ruo­jo ši­lu­mo­je“ su­muš­tas, nes per va­sa­rą su­var­to­jus ma­žiau gam­ti­nių du­jų ši­lu­mai ga­min­ti, išau­go du­jų tie­ki­mo mo­kes­tis. Gy­ven­to­jams teks ap­mo­kė­ti ir ši­lu­mos tie­kė­jų sko­las. Lau­kia pri­bloš­kian­čios są­skai­tos Dau­ge­lį pa­kruo­jie­čių są­skai­tos už šil­dy­mą rug­sė­jo mė­ne­sį ga­li pri­blokš­ti.

Vienuose miestuose šiluma pastaruoju metu kiek pinga, o kituose – tik brangsta. Šildymo kainų skirtumas per pastaruosius metus skirtingose Lietuvos vietovėse dar labiau padidėjo, rašo „Lietuvos rytas“. Šilumininkai įspėja, jog artėja brangiausias šildymo sezonas. Tačiau skųstis juo galės tikrai ne visi Lietuvos žmonės. Kai kurių miestų gyventojai šią žiemą mokės net mažiau nei pernai ar užpernai. Užtat kitur kainos įkopė į rekordines aukštumas. „Tai tikras fenomenas.

Ūkio ministrui Vilniaus šilumos ūkį valdančią bendrovę apkaltinus gaunant per didelį pelną, „Vilniaus energijos“ pusėn stojo kainų ir energetikos kontrolės komisija. Esą bendrovei mesti kaltinimai – politikavimas. Energetikos ministro teigimu, kainų komisija ir Vilniaus savivaldybė per mažai kontroliuoja „Vilniaus energiją“. Tyrimo žada imtis Seimo Audito komitetas.

Po Vilniaus šilumos ūkio modernizacijos šildymo kaina sostinėje bus viena mažiausių Lietuvoje Vilniečiai už šilumą moka 10 proc. mažiau nei Kauno bei dalies kitų miestų gyventojai. Ateinantį šildymo sezoną padėtis nesikeis, o po sostinės šilumos ūkio modernizacijos Vilniuje šiluma bus gaminama aplinkai draugišku būdu ir bus vienas pigiausių Lietuvoje.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ žurnalisto Lino Sėlio straipsnis „Į politiką – daryti verslo“. Skandalingasis ūkio eksministras su etikos sargų akmeniu ant kaklo bandys atgimti spalio 14 dieną. Triukšmingai iš ministro kėdės išlėkęs Dainius Kreivys savo tinklaraštyje dalijasi mintimis apie artėjančius Seimo rinkimus. Tos mintys dėstomos taip, tarsi eksministras bandytų skalbti savo mundurą.

Penktadienį susitikusi su žurnalistais prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė abejojanti, ar baigiantis kadenciją Seimas sugebės atlikti esminius šilumos ūkio pertvarkos darbus. „Šis Seimas kelis žingsnelius yra padaręs šilumos ūkio pertvarkos link, bet pagrindinė ir esminė šilumos ūkio pertvarka nėra inicijuota ir pradėta. Ir aš abejoju, ar šis Seimas sugebės tai atlikti“, – pareiškė žurnalistams D. Grybauskaitė.

Sąžiningai už šildymą mokėję klaipėdiečiai netikėtai sužinojo, jog yra skolingi šilumą tiekiančiai bendrovei. Paaiškėjo, bendrija šilumininkams nepervesdavo pinigų. Tokios žinios šokiruoti žmonės turės mokėti antrą kartą, nes atrasti iššvaistytus pinigus beveik nebėra galimybių, mat bendrijos pirmininkas mirė. Aiktelėjo iš netikėtumo Bendrijai, kurios nariai pateko į nepavydėtiną padėtį, priklauso du uostamiesčio devynaukščiai namai – daugiau nei šimtas butų.