A. Zuokas griauna mitus apie šilumos ūkį

Perėjus nuo brangių importuojamų dujų prie vietinio biokuro ir kitų alternatyvių energijos šaltinių šilumos kaina Vilniuje mažės. Sostinės gyventojai jau netrukus tuo įsitikins patys. Jau pradėti gyvendinti projektai, kurie ženkliai sumažins šilumos kainą vilniečiams.

Kitą rudenį mokėsime mažiau

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas žada, kad jau kitą žiemą vilniečiai už šildymą mokės dešimtadaliu mažiau.

„Šilumos kaina Vilniaus mieste 2013 m. rudenį sieks 25,45 ct/kWh su PVM ir bus 11 proc. mažesnė negu dabar“, – praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje Lietuvos energetikos konferencijoje „Nepriklausoma energetika – stipri ekonomika“ pažadėjo A. Zuokas.

Jo teigimu, tokių rezultatų bus pasiekta rekonstravus vieną iš Vilniaus termofikacinės elektrinės katilų, kuris bus pritaikytas kūrenti tris kartus pigesniu už dujas biokuru. Kita priežastis – nuo kitų metų pavasario nebereikės mokėti 2,09 ct/kWh kompensacijos už laikotarpį, kai nebuvo leista taikyti kainos, nustatytos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK).

Anot A. Zuoko, dar po kelerių metų, 2016-sias šilumos kaina bus 15 proc. mažesnė negu dabar. Ji sieks apie 21 ct/kWh su PVM, ir bus mažiausia tarp didžiųjų Lietuvos miestų. Tokių rezultatų tikimasi pasiekti padidinus šilumos gamybos iš biokuro apimtis ir pradėjus veikti atliekų deginimo gamyklai.

Vilnių šildys pigiau

A. Zuoko teigimu, ateityje net 70 proc. šilumos turi būti gaminama iš biokuro.

„Buitinių atliekų deginimo gamykla, kurios 49 proc. akcijų įsigijo Vilniaus miesto savivaldybė, jau projektuojama. Greta turėtų iškilti ir buitinių atliekų rūšiavimo gamykla, kurios statybos konkursas jau paskelbtas. Atsiras galimybė deginti ir dumblą. Naujame moderniame Vilniaus miesto energetiniame mazge bus gamina efektyviai gaminti šilumą ir elektrą panaudojant įvairius atsinaujinančius energijos šaltinius“, – konferencijoje, skirtoje aptarti svarbiausias veiklos kryptis Lietuvos energetikos sektoriuje 2013  metais ir naujoves, kurios gali optimizuoti energijos naudojimą ir sumažinti jos kaštus, kalbėjo Vilniaus meras A. Zuokas.

Jis pabrėžė, kad numatoma plėtoti ir saulės, geoterminės energijos bei energijos iš kitų atsinaujinančių šaltinių gamybos ir panaudojimo galimybes.

Renovacija kitaip

Vilniaus  miesto savivaldybė turi savo „receptą“, padėsiantį paspartinti daugiabučių renovaciją ir padaryti šį procesą patrauklesniu vilniečiams.

„Valstybės paramą renovacijai reikia padidini, kad po pastatų atnaujinimo vartotojai iš tikrųjų pajustų, jog sutaupo. Gyventojai neturi būti verčiami skolintis renovacijai reikalingas lėšas iš bankų. Kita vertus, manome, kad pastatus, kuriuose suvartojama daugiausiai šilumos, tačiau gyventojai patys nepriima sprendimo juos renovuoti, turi tvarkyti energetines paslaugas teikiančios įmonės. investicijos jiems atsipirks dėl sumažėjusių šilumos sąnaudų“, – ateities planus atskleidė A. Zuokas.

Valstybės paramą, sostinės mero teigimu, reikia teikti ir individualių pastatų savininkams.

ES paramos sostinė nesulaukė

Paklaustas, ar galėtų vilniečiai už šilumą jau dabar mokėti šiek tiek mažiau, Vilniaus miesto savivaldybės meras Artūras Zuokas atsakė teigiamai. Tačiau jis pabrėžė, kad ne viskas priklauso nuo savivaldybės.

„Kodėl didieji miestai nepereina prie biokuro? Tai didelės investicijos, tačiau mažiems miestams, norintiems plėsti šilumos iš biokuro gamybą, buvo skiriama ES parama, o didiesiems miestams ne. Nei Vilniaus, nei Kauno miestų savivaldybės, net ir norėdamos, neturi savų lėšų, kuriomis galėtų finansuoti naujų biokuro katilinių statybą“, – aiškino A. Zuokas.

Jo teigimu, yra ir kita priežastis, kuri neleido sumažinti vilniečiams tiekiamos šilumos kainos.

„Jeigu mes galėtume šiandien taikyti tą formulę, kurią buvome numatę, kai prieš 10 metų pasirašėme Koncesijos sutartį su privačiu operatoriumi, šiandien šilumos kaina vilniečiams tikrai būtų šiek tiek mažesnė. Tačiau priėmus Šilumos ūkio įstatymą, savivalda jokios įtakos kainodarai ir kainų politikai jau nebeturi“,– konferencijos dalyviams sakė Vilniaus meras.

Kainą mažina modernus šilumos ūkis

Vilniaus meras pabrėžė, kad šilumos kainų augimą mažina ir efektyviai valdomas šilumos ūkis, o prieš dešimtmetį sostinės pasirinktas jo atnaujinimo kelias pasiteisino.

„Tuo metu, kai šilumos ūkis buvo perduotas savivaldybėms, didieji miestai paveldėjo ir didžiules skolas bei įsipareigojimus, o artėjant šildymo sezonui reikėjo sukti galvą, kur pasiskolinti pinigų sumokėti už tiekiamą kurą. Pinigų modernizacijai savivaldybė taip pat neturėjo“, –  konferencijos dalyviams pasakojo A. Zuokas.

Pasak jo, jeigu būtų nuspręsta skolintis iš Pasaulio banko, savivaldybė būtų privalėjusi garantuoti už 50-70 mln. eurų paskolą ir jau nuo 2004 metų gerokai padidinti šilumos energijos kainą, todėl buvo pasirinktas koncesijos variantas – miesto šilumos ūkį patikėti privačiam operatoriui.

„2002 metais pasirašius iki 2017 metų galiojančią sutartį, šilumos kaina sumažėjo 7 proc. Taip pat buvo numatyta investicinė programa, ir per dešimt metų į sostinės šilumos ūkio modernizaciją investuota daugiau kaip 560 mln. litų, o šilumos nuostoliai tinkluose nuo 23 proc. 2000-aisiais sumažėjo iki „skandinaviško standarto“ – 12 proc. Iš viso ši sutartis miestui per 15 metų atneš naudos beveik už 700mln. litų", – pasakojo A. Zuokas.

Jis teigė, kad norint sparčiau modernizuoti sostinės šilumos ūkį ir mažinti šilumos kainą vartotojams, galima būtų parduoti dalį įmonės akcijų vertybinių popierių biržoje, o pinigus skirti perėjimui prie biokuro. Tačiau svarbiausia problema, A. Zuoko teigimu, aukščiausių valdžios institucijų pozicija.

„Sutinku su teigiančiais, kad Lietuvoje turėtų būti ir nepriklausomi šilumos gamintojai, tačiau jie taip pat turi prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus dėl šilumos gamybos kainos ir šilumos tiekimo patikimumo. Jeigu šiandien savivaldybės nusileistų tai politikai, kurią dabar deklaruoja Energetikos ministerija, visa nauda atitektų tiems, kurie investuotų nedideles sumas, o gyventojams reikėtų išlaikyti ir prižiūrėti visą šilumos tiekimo tinklą“, – konferencijos dalyviams sakė Vilniaus miesto meras A. Zuokas.

Tik skaičiai

77 proc. šilumos Vilniaus mieste šiuo metu pagaminama deginant gamtines dujas, 13 proc. – deginant biokurą, 10 proc. – mazutą.

Gamtinių dujų kaina nuo 2009 metų gruodžio iki 2012 metų pabaigos beveik padvigubėjo (nuo 776,83 iki 1418,58 Lt už 1 tūkst. kubinių metrų).

Dujų kaina sudaro 70 proc. visos šildymo kainos.

Šilumos tiekėjų tiekiamos šilumos kaina (ct/kWh su PVM, Vilniaus miesto savivaldybės duomenys)