Premjero Andriaus Kubiliaus kalbos apie tai, kad Lietuva, padedama Europos Komisijos (EK), baigia įveikti Rusijos dujų monopolininkę GAZPROM, yra valdančiųjų triukšmai prieš rinkimus, o prezidentė Dalia Grybauskaitė turi geras galimybes regioninėms iniciatyvoms, – mano ekonomistas Eugenijus Maldeikis.
E. Maldeikis (nuotr. Elta)
– Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Andrius Kubilius gana optimistiškai šneka apie Lietuvos pozicijas derybose su GAZPROM ir džiaugiasi, kad EK pradėjo tyrimą dėl šio dujų milžino piktnaudžiavimo monopoline padėtimi. Ar tai reiškia, kad tikrai atpigs dujos?
– Manau, kad tokios kalbos yra labai patogios prieš rinkimus, bet yra visiškai aišku, kad artimiausiam šildymo sezonui tai neturės jokios įtakos. Apskritai, tokie tyrimai prieš įvairias kompanijas yra dažnai pradedami, trunka ne vienus metus, procedūros yra ilgos, sudėtingos ir nelabai susijusios su Lietuvos Vyriausybės norais, pozicijomis bei pažadais. Jau ne kartą girdėti pažadai, kad pavasarį ar rudenį dujos bus pigesnės penkiolika procentų, bet rezultatai gerai žinomi. Manau, kad dvišalių derybų formatas nėra normaliai išnaudotas, o Europos Sąjungos (ES) struktūrose visi šie procesai vyksta itin lėtai, į juos nelabai įsigilinta. Antai, ES ir Rusijos sutartis dėl energetikos galioja automatiškai nuo 2007 metų, nors galiojimas pasibaigęs, ji nepratęsta ir nepakeista. Tad visi tie džiaugsmai yra tik rinkimų triukšmui kelti. Jokio optimizmo šioje srityje nejaučiu.
– Ligi šiol Rusija teigė, kad dujų kaina visiems pirkėjams yra tik komercinis, bet ne politinis reikalas, tačiau dabar, būtent prasidėjus EK tyrimui, padėtis pasikeitė?
– Taip. Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaku nustatyta, kad bendrovė net negali keisti kainų ir teikti duomenų, reikalingų panašiems tyrimams, be Rusijos vyriausybės žinios. Atvirai pasakyta, kad klausimas yra politinis. Todėl ir Lietuvos vadovų atsikalbinėjimai, kad derėtis esą turi ne vyriausybė, o „Lietuvos dujos“, dabar jau galutinai atrodo juokingai. Keliu paprastą klausimą – kodėl estai ir latviai sugebėjo susiderėti dėl mažesnių kainų, o Lietuvai neišeina?
– Latviai turi dujų saugyklą ir už dujas atsiskaito kitaip nei Lietuva. Tikimasi, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas Kiaulės nugaroje sumažins kainą, nes GAZPROM gaus konkurentų.
– Tai irgi įdomus klausimas. ES kaip tik analizuoja regioninio dujų terminalo statybos galimybę, o mes veržiamės vieni pastatyti tokį objektą, kurio pajėgumai nėra pagrįsti jokiais skaičiavimais. Mūsų energetinės koncepcijos centras yra atominė elektrinė, kurios pajėgumas būtų daug didesnis, negu mums reikia, tačiau ir terminalas numatytas toks, kurio pakaktų apsirūpinti dujomis, reikalingomis elektros gamybai. Čia keista logika.
– Galbūt statydama itin galingus energetinius objektus Lietuva taps stambia energijos eksportuotoja ir reeksportuotoja?
– Tai kad nepanašu. Imant atominę elektrinę, šalia mūsų yra konkuruojantys projektai – Rusijoje ir Baltarusijoje. Sakiau ir sakysiu, kad Lietuva galėjo puikiausiai suorganizuoti regioninį projektą su ES paramą, kuriame patys rusai ir baltarusiai dalyvautų.
– Dabar tai padaryti vėlu?
– Lietuvoje sukoncentruoti stambūs projektai, aktualūs visam regionui, todėl ne vėlu. Dabar rinkimai, bus tam tikra pauzė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri turi visuomenės ir Briuselio pasitikėjimą. Politiniu formatu ji galėtų imtis reikšmingo mediatoriaus vaidmens. To negali nei Latvijos, nei Estijos, nei ypač Lenkijos vadovai. D. Grybauskaitei čia tikrai yra kas veikti.
– Energetinės nepriklausomybės ir mažesnių sąskaitų siekiai kaip nors suderinami?
– Čia yra keli aspektai. Visų pirma negaliu pamiršti, kaip buvo sužlugdytas Vilniaus perėjimo prie biokuro projektas. Kokios buvo sąlygos, kurias siūlė privati bendrovė („Icor“ – buvusi „Rubicon group“, – balsas.lt) – nežinoma. Tai buvo esą komercinė paslaptis. Bet tam ir yra valdžios institucijos, kad susiderėtų dėl gerų sąlygų arba ieškotų kitų alternatyvų. O juk vien Vilniaus šildymo atjungimas nuo dujų būtų itin reikšmingas šio ištekliaus poreikio sumažinimas.
– Dar vienas energetinis ir ne tik energetinis projektas – daugiabučių renovacija. Kaip vertinate šią situaciją? Valdantieji teigia, kad sukliudė opozicijos puolimas prieš milijonus turėjusius kainuoti viešinimo projektus.
– Aš turiu dvi versijas. Arba valstybės tarnybos atitinkamuose postuose dirbantys žmonės yra visiškai neprofesionalūs, arba veikė piktybiškai ir sužlugdė ne tik energetikai, bet ir mūsų ūkio atsigavimui svarbų projektą. Viešinimas čia niekuo dėtas. Gali reklamuoti niekuo dėtą prekę, kiek nori. Mūsų žmonės nėra tokie kvaili. Ypač ten, kur yra konkrečios sąskaitos, kur skaičiuojami pinigai. Ir kvaila verkti dėl to, kad nepavyko apgauti. Tai, kad tokia pinigų masė per kelis metus liko nepanaudota – tikras nusikaltimas. Ir niekas už jį neatsako. Blogiausia tai, kad kalbėdami apie ES trečiąjį energetinį paketą, kurį vienoje srityje labai veržiamės įgyvendinti (atimti iš GAZPROM dujų perdavimo vamzdynus, – balsas.lt), nematome joje parašytos sąvokos „energetinis skurdas“. Energetinis skurdas yra bendrai pripažinta problema. Tai situacija, kai sumokėjęs už šilumą žmogus lieka be lėšų. Atsigręžus į problemą iš šios pusės viskas atrodytų kitaip. ES jau yra suformavusi patirtį, kaip derinti, sukuriant oficialią platformą, šilumos tiekėjų, reguliatoriaus ir vartotojų pozicijas. Deja, tuo nesinaudojama.
