šildymas

 Šiauliečiai per savaitę turi apsispręsti – sutinka renovuoti savo būstą ar ne. Šiemet Šiauliuose planuojama renovuoti 10–15 daugiabučių. Renovuotinų namų gyventojai, pakviesti į Savivaldybę, išklausė Būsto energijos taupymo agentūros vadovo Valiaus Serbentos argumentų, tačiau svarstė, ar „vata ant sienų“ yra tikroji modernizacija. Atrinko kiauriausius namus Šiemet pagal naująjį modelį savo būstą renovuoti apsisprendusiems gyventojams valstybė kompensuos 40 procentų renovacijos išlaidų.

 Lietuvoje vykdant svarbius energetikos projektus politikai vadovaujasi pernelyg dideliu optimizmu, nesiremia matematiniais skaičiavimais, o tai trukdo Lietuvoje suformuoti ekonomiškai pagrįstą energetikos strategiją, mano ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Politikų optimizmą, kalbant apie energetinius projektus, jis įvardina kaip vieną didžiausių problemų ir lygina jį su erkės sindromu – svarbu įsisiurbti, o kaip bus vėliau – žiūrėsime.

Pernai penktadaliu pabrangus kuro kainoms ir po 12 proc. šildymo bei elektros kainoms, bendros verslo sąnaudos energetiniams ištekliams padidėjo 61 procentu. Atsižvelgiant į tai, kad ir toliau prognozuojamas kuro kainų augimas, bendrovių išlaidos energetiniams ištekliams turėtų augti ir artimiausiais metais, pristatydamas KPMG Baltics atliktą tyrimą penktadienį energetikos konferencijoje „Naujoji Lietuvos energetikos strategija“ pasakojo šios įmonės partneris Rokas Kasperavičius.

Žurnalistų etikos inspektorė atmetė UAB „Pakruojo šiluma“ skundą dėl „Pakruojo krašto“ publikacijos „Kodėl Pakruojis tapo brangiausios šilumos įkaitu?“ (2012 11 30) paskelbtos informacijos.

Dalis šiuo metu egzistuojančių PVM lengvatų – toleruotinos. Kitos valdžios svarstomos PVM lengvatos, pavyzdžiui kai kuriems maisto produktams, šildymui, kultūriniams renginiams ar viešbučiams, reikš daugiau atskirų sektorių subsidijavimą nei paramą specifinėms vartotojų grupėms ir teigiamo efekto joms ar valstybės biudžetui neturės. Iš dabar galiojančių PVM lengvatų tikslus, kurie buvo užsibrėžti, veikiausiai pasiekia tik kelios, tai –  5 proc.

Šiųmetis sausis buvo šaltesnis už pernykštį. Tai atsispindėjo ir išaugusiose radviliškiečių sąskaitose už centralizuotą šildymą. Brangiausiai šiluma kainavo raudondvariečiams – kone 12 litų už kvadratinį metrą. Už šildymą – ir po 700 litų Šaltesnis šių metų sausis (vidutinė mėnesio temperatūra buvo minus 6,6 laipsnio) rajono katilines privertė dirbti intensyviau nei praėjusių metų sausio mėnesį. Pernykštis sausis buvo kiek švelnesnis – vidutiniškai – 3,5 laipsnio šalčio.

Vilniaus daugiabučiai namai, prisijungę prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“, šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu, šilumą vartojo 7,5 proc. efektyviau. Tai rodo bendrovės „Mano būstas“ išanalizuoti duomenys. 2013 metų sausio mėnesį vidutinis svertinis šilumos suvartojimo koeficientas įmonės administruojamuose namuose siekė 34,65. Šis rodiklis sumažėjo 7,5 proc.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija baigia rengti projektą, kuriuo siūloma naikinti lengvatas už būsto šildymą asmenims, nepritariantiems daugiabučių namų renovacijai. Jei daugiabučiame name gyvenanti ir lengvatą už šildymą gaunanti šeima nepritaria namo renovacijai, artimiausią ateinantį šildymo sezoną kompensacija už šildymą jai bus nurėžiama per pusę. Dar vėliau kompensacija visai nebus skiriama – kol bus užbaigta namo renovacija, tačiau ne ilgiau kaip tris šildymo sezonus.

Šiaulių miesto savivaldybė sudarė 50 renovuotinų namų sąrašą. Vieni gyventojai laukia renovacijos, kiti neslepia pesimizmo: „Ta renovacija – mistika.“ Gyventojai stebisi, kas mokės už renovaciją, jeigu dabar „kiauri“ namai paskendę skolose? „Rekordininką“ siūlo nugriauti Šiaulių miesto savivaldybė praėjusį penktadienį išsiuntė 50 renovuotinų namų sąrašą Aplinkos ministerijai. Iš jų net 18 – Draugystės prospekto daugiabučiai.

Gatvių priežiūra žiemos metu kainuoja milžiniškus pinigus: vieną kartą pabarstyti sostinės kelius kainuoja daugiau, nei pasiturinti šeima uždirba per metus. Troleibusų parke žiemą vien elektros suvartojimo sąnaudos išauga beveik 50 procentų.

Reaguodama į viešus pareiškimus, jog šilumos tiekimo įmonės už sausio mėnesį suvartotą šilumą pateiks apie 20 proc. didesnes sąskaitas nei už 2012 m. gruodį, miesto savivaldybės įsteigta AB „Kauno energija" prognozuoja, kad Kaune sąskaitos už sausį bus tik 5,6 proc. didesnės. Gruodį vidutinė sąskaita už šilumą, suvartotą šildymui buvo 427,80 Lt standartiniam 60 m2 ploto butui, o sausį ji, kaip prognozuojama, sieks 451,80 Lt to paties ploto butui.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, mažiausiai šilumos pernai gruodį suvartojęs daugiabutis Šiauliuose yra įkūręs Kviečių gatvėje. Namo bendrijos pirmininkas Sigitas Kareiva pateikia įspūdingus skaičius: trijų kambarių buto savininkai už šildymą gruodį mokėjo apie 73, dviejų – 53, vieno – 36–38 litus. Finansinės kilpos jie išvengė po namo renovacijos. Išlaidas mažino dar iki renovacijos Kviečių gatvės 56-asis daugiabutis, statytas 1991 metais, renovuotas prieš penkerius metus.

Vakar po audringų diskusijų Šiaulių miesto taryba pritarė „Šiaulių energijos“ projektui rekonstruoti Pietinę katilinę įrengiant 20 MW galios biokuro katilinę. Atmesti projektą ragino visuomenininkai įrodinėję, kad šis sprendimas pražudys „Šiaulių energiją“, o tada visa šilumos rinka atiteks privatininkui.

Vykstant debatams televizijoje, kokiu būdu mažinti kosmines centralizuoto šildymo kainas, sunku žiūrėti į savimi pasitikinčių kai kurių personų veidus, reiškiančius didžiulį dirbtinį susirūpinimą. Juk tai jie, puikiai žinodami pasekmes, visomis įmanomomis priemonėmis siekė monopoliniuose centralizuoto šildymo ūkiuose įtvirtinti privatininkų valdymą. Suprantama, privatizacija šiuose sektoriuose jų tikslams būtų dar geresnis variantas, tačiau to siekti jie dar nedrįso.

Milda Januškevičienė, LRT televizijos laida „Pinigų karta“, LRT.lt Klausimas, su kuriuo susiduria kiekvienas individualaus namo savininkas – kaip šildyti savo būstą? Vieni renkasi šildymą dujomis, kietuoju kuru, elektra ar geotermine energija. Kiti derina kelis skirtingus šildymo būdus. Specialistai pastebi, kad populiariausi šildymo būdai nebūtinai yra patys pigiausi ir pataria įvertinti į visų jų trūkumus bei privalumus.

Nuo šių metų sausio 9 dienos įsigalioję nauji Statybos įstatymo pakeitimai, kuriais remiantis parduodant ar nuomojant nekilnojamąjį turtą reikia pateikti energinio naudingumo sertifikatą, būstus suskirstė į klases pagal tai, kiek energijos suvartoja pastatas. Jei seniems daugiabučiams kol kas geriausias sertifikatas – sąskaitos už šildymą, tai naujų namų statytojai pagal Europos direktyvas įpareigoti į rinką paleisti ne žemesnės nei C klasės, o nuo kitų metų – B klasės namus.

Vasario mėnesio tiekėjų patvirtintos šilumos ir karšto vandens kainos. UAB „Vilniaus valda“ šilumos kaina (be PVM) – 28,78 ct/kWh, karšto vandens (be PVM) 20,70 Lt/m3. Šilumos kaina, lyginant su sausio mėnesio, sumažėjo 1,1 proc., karšto vandens – 0,8 proc. UAB „Balterma ir ko“ šilumos kaina (be PVM) – 27,53 ct/kWh, karšto vandens (be PVM) – 19,14 Lt/m3. Šilumos kaina, lyginant su sausio mėnesio, sumažėjo 1,4 proc., karšto vandens – 1,1 proc.

Premjeras Algirdas Butkevičius artimiausiu metu teigia susitiksiantis su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininke Diana Korsakaite aptarti galimybių, kaip sumažinti dideles šildymo kainas. "Artimiausiu metu susitiksime su VKEKK vadove. Būtų negražu ką nors komentuoti, kol nemačiau medžiagos, kurią valdo VKEKK.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Agrastų g. 8 namo gyventojai gauna didžiausias sąskaitas už šildymą, Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva atliktas šio pastato šildymo sistemos patikrinimas. Po patikrinimo namą administruojanti bendrovė „Naujininkų ūkis“ gyventojams pasiūlė suprojektuoti ir įrengti kolektorinę šildymo sistemą panaikinant šilumos tiekimo lauko trasą.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininke Diana Korsakaite aptarė galimybes mažinti šildymo kainas. Pasak šalies vadovės, rezervų mažinti šildymo kainas yra, tačiau nei vartotojus turinti ginti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nei Vyriausybė, nei savivaldybės nerodo jokios iniciatyvos. „Kainų komisija turi rūpintis ne monopolininkų, o žmonių interesais.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios bendrovės "Fortum Klaipėda" termofikacinė jėgainė antradienį pradėjo pirmuosius bandymus gaminti šilumą deginant biokurą. Šiuos bandymus pradėti leido sausio 14 d. gautas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas. Išbandžius jėgainę biokuru bus pereita prie paskutinio bandymo etapo, kuriame kaip kuras bus naudojamos komunalinės ir pramoninės atliekos iš Klaipėdos regiono.

Naujoji Vyriausybė kuria daugiabučių renovacijos programą, pagal kurią finansiniai įsipareigojimai nuo gyventojų pečių bus perkeliami savivaldybės įmonėms, kurios atrinks energetiškai nenaudingiausius, daugiausiai šilumos suvartojančius namus. Kol kas neaišku, kaip bus sprendžiama gyventojų abejingumo arba socialiai remtinų būsto savininkų, gaunančių kompensacijas šildymo išlaidoms, abejingumas, tačiau gyventojų pritarimo būsto atnaujinimo projektui vis tiek reikės.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, jog panaikinus 9 proc. PVM lengvatą šildymui sąskaitos šalies gyventojams padidėtų apie 14 proc. "Jeigu šita lengvata būtų panaikinta, tai aš įsivaizduoju, kad sąskaitos už šilumą padidėtų maždaug 14 proc. PVM lengvata leidžia šiek tiek žmonėms sumažinti šeimos biudžeto išlaidas", - ketvirtadienio rytą "Žinių radijui" sakė jis. Ministras Pirmininkas taip pat pažymėjo, jog būtų socialiai teisinga lengvatas taikyti atsižvelgiant į šeimos pajamų biudžetą.

Šiauliečiams dėl naujos, biokurą naudojančios jėgainės šiluma pigo, bet šildymo sąskaitų už gruodį sulaukė didelių – vidutiniškai 392 litų. „Šiaulių kraštas“ domėjosi, kiek už savo būstų šildymą moka šalies ir miesto vadovai. Mažiausia – Šiaulių miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus sąskaita – 250 litų. Direktorius – už renovaciją Savivaldybės administracijos direktorius V. Damulevičius „Šiaulių kraštui“ sakė, jog 80 kvadratinių metrų buto šildymas už gruodį jam kainuos 250 litų.

Rygos gyventojų skolos už šildymą šilumos tiekimo bendrovei "Rigas siltums" šiuo metu siekia 26 mln. latų, antradienį teigė įmonės valdybos narė Biruta Kruzė. Ši suma turi būti sumokėta iki sausio 20 d. B. Kruzė paragino Rygos gyventojus susimokėti skolas, nes įmonė 83 proc. už skolas gautos sumos skiria šilumai tiekti. 2012 m. gruodį dėl nukritusios temperatūros ir dujų kainos kilimo Rygos gyventojų sąskaitos už šildymą padidėjo 63 proc., palyginus su 2011 m. gruodžio mėnesiu.

78 kvadratinių metrų naujos statybos bute sostinės M. K. Čiurlionio gatvėje gyvenantis Premjeras Algirdas Butkevičius prisipažino už praėjusio mėnesio šildymą sulaukęs 455 litų sąskaitos. "Turiu pasakyti, nors gyvenu naujame name, bet tikėjausi, kad kaina (šildymo - ELTA) bus truputį mažesnė - už praėjusį mėnesį už šilumą reikėjo sumokėti 455 litus už 78 kvadratinių metrų butą", - antradienį tradiciniame interviu Lietuvos radijui sakė Vyriausybės vadovas.

Lietuvoje vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sausio mėnesį, palyginus su gruodžiu, mažėjo 0,6 proc. Šiluma pinga ketvirtą mėnesį iš eilės. Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos sausio mėn., palyginus su gruodžiu, 1–2 proc. ribose kito beveik visoje Lietuvoje. Šilumos kainų mažėjimą labiausiai pajuto Kauno, Kretingos, Šakių ir Šilutės gyventojai – čia centralizuotai tiekiama šiluma pigo daugiau nei 2 proc.

Šildymo kainų šį sezoną sumažinti nepavyks, o ateityje vienintelė galimybė sumažinti sąskaitas - renovuoti daugiabučius, teigia Premjeras Algirdas Butkevičius. "Vargu ar šį šildymo sezoną būtų galima ką nors pakeisti, nebent įvyktų stebuklas, ir gamtinių dujų kainos nuo vasario 1 d. sumažėtų, bet tai yra tam tikros svajonės.

Sostinės Keramikų g. 12 namo gyventojai šią žiemą pasitiko kaip niekad džiugiai. Net ir spaudžiant šaltukui, šio namo butuose tvyro komfortiška šiluma, o sąskaitos už šildymą verčia plačiai nusišypsoti – palyginti su ankstesniais metais jos sumažėjo kone 3 kartus. Viso to paslaptis – atlikta kompleksinė daugiabučio renovacija, kurią padėjo įgyvendinti pastatų administravimo lyderis Lietuvoje bendrovė „Mano būstas“. Beveik 30 metų senumo daugiabutis Keramikų g. 12 atnaujintas per šių metų vasarą.

Atėjo žiema ir sniego pusnys vis didesnės, grįžus į namus norisi tik vieno – šiltos arbatos. Tačiau sušilti galite dar negrįžę į namus. Įdomu kaip? Jūsų kojų šiluma pasirūpinti gali „ThermaCell“ šildantys vidpadžiai. Šildančių vidpadžių kūrėjai skelbia, kad jų gaminiai yra patogūs ir tinka tiek vyrams, tiek moterims. Ši technologija valdoma nuotoliniu būdu, naudojant specialų valdymo pultelį.

Lapkričio mėnesį Radviliškio mieste pigiausiai šildėsi renovuotų daugiabučių gyventojai. Bemaž trylika kartų daugiau už šildymą mokėjo radviliškiečiai, gyvenantys daugiabutyje, nuolat esančiame antirekordininkų penketuko viršuje. Renovuoti daugiabučiai šildosi pigiausiai Šiųmetį lapkritį vidutinė oro temperatūra buvo pliusinė – 4,5 laipsnio šilumos. Pernykštis lapkritis buvo kiek šaltesnis – vidutinė oro temperatūra siekė 4,1 laipsnio šilumos.

Seimas, priėmęs Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, metams - iki 2013 m. gruodžio 31 d. - pratęsė lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, karštam vandeniui paruošti ir lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymą vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Už įstatymo pataisas balsavo 78, susilaikė 5 Seimo nariai.

Savaitgalį ir švenčių dienomis sinoptikai prognozuoja iki 30 laipsnių šaltį. Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune daugiabučius namus prižiūrintys specialistai speigus pasitiks sustiprintomis pajėgomis. Bendrovės „Mano būstas“ Pastatų ūkio valdymo departamento direktorius Tadas Misevčius teigė, jog jo vadovaujama pastatų priežiūros techninė tarnyba nuolatos stebi orų prognozes. Nuoseklus darbas leidžia iš anksto pasiruošti galimoms ekstremalioms situacijoms.

Vilniaus miesto savivaldybės specialistai palygino 200 daugiabučių, kurie pernai suvartojo daugiausiai šilumos, praėjusių metų ir šių metų lapkričio mėnesio duomenis. Nors du trečdaliai sostinės daugiabučių už šilumą šiemet moka mažiau, yra ir tokių, kurių sąskaitos padidėjo beveik 30 proc. Už oranžerijas moka visas namas Vienas tokių namų – Vilniaus senamiestyje, Arklių gatvės 16-uoju numeriu pažymėtas namas, kuriame neseniai atnaujinta šildymo sistema.

Vengrijos vyriausybė priėmė sprendimą namų ūkiams energijos kainas nuo sausio 1 d. sumažinti 10 proc., informuoja „Dow Jones“. Sprendimas taikomas elektros, gamtinių dujų ir rajoninio šildymo kainoms. Kainos bus sumažintos visiems Vengrijos namų ūkiams, kurie šildymui sunaudoja daugiau gamtinių dujų nei dauguma kitų Europos Sąjungos (ES) šalių ir atitinkamai sumoka daugiau. Tai nepriklausys nuo namų ūkių suvartojamos energijos kiekio. Dėl elektros kainos sumažinimo naudos turės 4 mln.

„Šiandien Lietuvoje galioja žemiausias reikalavimas – C klasė. Daugiausiai daugiabučių yra C ir B energetinio naudingumo klasės, tačiau yra statytojų, kurie stengiasi daryti geriau. Visgi A energetinio naudingumo klasės daugiabučių Lietuvoje kol kas tik vienas“ – sakė Nacionalinės pasyviųjų namų asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis, trečiadienį pristatydamas pirmąjį Lietuvoje A energetinio naudingumo klasės daugiabutį. „Visada stengiamės statyti aplinkai draugiškus namus.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, šiemet gyventojus pasiekė mažesnės sąskaitos už lapkričio mėnesį suvartotą šilumą nei praėjusiais metais. Mažesnius mokėjimus lėmė šiltesni orai: šiemet vidutinė lauko oro temperatūra sudarė apie 4 laipsnius C šilumos, 2011-ųjų lapkritį – apie 3laipsnius C. Šiemet lapkritį senos statybos daugiabučio 60 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota apie 780 kWh/mėn., pernai – apie 840 kWh/mėn.

Meteorologams prognozuojant šalčius savaitgalį, draudikai ir ugniagesiai ragina gyventojus įsitikinti, jog kūrenamos krosnys, židiniai, katilai bei naudojami elektriniai šildytuvai yra techniškai tvarkingi. Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ duomenimis, spustelėjus stipresniam šaltukui pagausėja pranešimų apie gaisrus, kilusius dėl netvarkingų šildymo įrenginių.

Vidutinės išlaidos už šildymą, elektrą ir dujas Lietuvoje kasmet auga beveik 4 kartus sparčiau nei atlyginimai. Aiškėja, kad tokia tendencija pastebima ir kitose senojo žemyno šalyse. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje energijai skirtų išlaidų spurtas 9 kartus viršija vidutinio atlyginimo augimą. Vis dėlto Lietuvos gyventojai elektrai, šildymui ir dujoms turi atseikėti didesnę atlyginimo dalį negu britai.

Gyvenantiesiems sodo nameliuose kompensacija kietajam kurui nepriklauso, ir visai nesvarbu, kad jų pajamos nesiekia nė pusės tūkstančio litų. Ne vieną į skurdo gniaužtus patekusią šeimą gelbsti kukli socialinė pašalpa arba kompensacija šildymui, kietajam kurui. Deja, ją gauti gali ne visi balansuojantys ties išgyvenimo riba: nepasiturinčios šeimos turi atitikti įstatymo nustatytas sąlygas.

Kaliningrado Šilumos tinklų katilinėje nutrūkus elektros energijos tiekimui , be šildymo liko šimtai namų ir dešimtys mokymo įstaigų, praneša Interfaks. "Išankstiniais duomenimis, apie 6 valandą vietos laiku, TEC-1 stotyje nutrūko energijos tiekimas. Vėliau sekęs hidrodinaminis smūgis privedė prie šiluminės trasos pažeidimų, skelbia miesto administracija. Nelaimės metu žuvo šiluminės darbuotoja, praneša ITAR-TASS.

Cent­ra­li­zuo­tai be­si­šil­dan­tys Radviliškio ra­jo­no dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai ant­rą­ją spa­lio pu­sę gy­ve­no šil­tai, ta­čiau už šil­dy­mą mo­kė­jo ne­vie­no­dai – vie­niems ne­pri­rei­kė ir dvi­de­šim­ties li­tų, ki­tiems te­ko mo­kė­ti de­šim­te­rio­pai dau­giau.

Siekiant sumažinti šildymo kainas Kaune plinta mada kraustytis gyventi į sodus. Kauniečių negąsdina faktas, kad gyvenant sode buitis kasdien pareikalaus daugiau pastangų, informuoja "Lietuvos rytas". Kelionės į darbą, malkų kapojimas ir autonominė šildymo sistema yra nedideli „nepatogumai“, kainuojantys gerokai pigiau nei centrinis šildymas, už kurį jau gaunamos didžiulės nepaaiškinamos sąskaitos. Gyventojai pamažu renkasi ne tik malkas, anglis, bet ir katilus.

Pra­si­dė­jus šil­dy­mui iš pri­va­čių na­mų rūks­tan­tys juo­di dū­mai Šiau­liuo­se nuo­di­ja orą, pa­vo­jin­gi suo­džiai nu­sė­da skly­puo­se ir pa­čių ter­šė­jų na­muo­se. Šie­met nu­sta­ty­ti du mir­ties at­ve­jai ap­si­nuo­di­jus smal­kė­mis.

Kiek pinigų teks pakloti už šildymą priklauso ne tik nuo kuro kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio. O pastarąjį galima sumažinti ir savo iniciatyva diegiant šilumą taupančias priemones bute ir bendrose patalpose – sandarinant ar keičiat langus bei duris, įrengiant šilumą atspindinčius radiatorius, tinkamai vėdinant patalpas ir atliekant kitus darbus.

Kiek pinigų teks pakloti už šildymą priklauso ne tik nuo kuro kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio. O pastarąjį galima sumažinti ir savo iniciatyva diegiant šilumą taupančias priemones bute ir bendrose patalpose – sandarinant ar keičiat langus bei duris, įrengiant šilumą atspindinčius radiatorius, tinkamai vėdinant patalpas ir atliekant kitus darbus.

UAB „Miesto renovacija“ specialistai parengė 10 paprastų ir didelių investicijų nereikalaujančių patarimų, kuriuos turi atsiminti kiekvienas, kuriam rūpi, kad išlaidos šildymui būtų mažesnės: 1. Atlaisvinkite šildymo prietaisus. Dažnai šildymo prietaisai namuose būna užstatyti baldais, uždengti masyviomis užuolaidomis ar kitais daiktais. Tokiu atveju yra sumažinama oro cirkuliacija prie šildymo prietaisų, ir šildoma neefektyviai.

Pra­si­dė­jo šil­dy­mo se­zo­nas ir pa­di­dė­jo Šiau­lių mies­to oro tar­ša. Ke­lias praė­ju­sios sa­vai­tės die­nas bu­vo vir­šy­ta pa­ros di­džiau­sia leis­ti­na kie­tų­jų da­le­lių kon­cent­ra­ci­ja ap­lin­kos ore.

Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas, viešoji įmonė PVC bei dvi uždarosios akcinės bendrovės „AF–TSP“ ir „Jostra“, savivaldybės užsakymu, parengė Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategiją.