Atrinko kiauriausius namus
Šiemet pagal naująjį modelį savo būstą renovuoti apsisprendusiems gyventojams valstybė kompensuos 40 procentų renovacijos išlaidų. Šiaulių miesto savivaldybė jau atrinko 34 kiauriausius daugiabučius, kurių vienam kvadratiniam metrui šildyti per metus sunaudojama daugiau nei 150 kilovatvalandžių. Bene daugiausiai tokių namų yra Draugystės prospekte, Ežero, Vytauto ir Varpo gatvėse.
Miesto vicemero Juro Andriukaičio teigimu, šiemet Savivaldybė yra numačiusi renovuoti 10–15 namų iš atrinktų daugiabučių. Lemiamą žodį per savaitę turės tarti šių namų gyventojai – sutinka ar ne.
„Tų, kurie nenori, neagituosime“, – sakė J. Andriukaitis. Su sutinkančiais Savivaldybės įgaliota įstaiga – Šiaulių regiono plėtros agentūra pasirašys sutartis. Bus parengti techniniai namų renovavimo projektai ir pasirašomos namų atnaujinimo rangos sutartys. Nesutinkantiems renovuotis – techniniai projektai nebus rengiami.
Pristatė naują modelį
Į susitikimą su šiauliečiais atvykęs Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) vadovas Valius Serbenta teigė, kad Lietuvoje trys ketvirtadaliai namų šilumą naudoja neefektyviai. Šių namų gyventojai per sezoną už šildymą sumoka 2,5 – 3,5 tūkstančio litų. „Daug moka, o gyvena šaltai“, – sakė V. Serbenta.
Jo žodžiais, valstybei į namų renovavimą reikėtų investuoti 2,8 milijardo litų.
„Pagal naująjį modelį gyventojai įsipareigojimų neprisiima – lėšomis ir darbų rezultatais rūpinasi savivaldybės“, – tvirtino V. Serbenta. Jo teigimu, savo daugiabutį sutinkantys renovuoti gyventojai po atnaujinimo už šildymą gautų 10 procentų mažesnes sąskaitas. Skaičiuojama, kad renovacija padėtų sutaupyti 50 procentų šildymo kaštų, iš kurių 40 procentų tektų investicijoms padengti, o 10 procentų būtų skirti gyventojams skatinti.
Skaičiuojama, kad vidutiniškai investicijos į renovavimą atsipirktų per 10 metų. Tada sąskaitos už šildymą sumažėtų dvigubai. „Gyventojams būtų visakeriopa nauda – pagerėtų gyvenimo sąlygos ir padidėtų jų būsto vertė“, – sakė V. Serbenta. Nieko nedarant ir kasmet po 15 procentų brangstant šildymui, gyventojų išlaidos šildymui nuolat augtų, o gyvenimo sąlygos – blogėtų, nes daugiabučiai ir dabar yra gana seni, jų nusidėvėjimas tik didėtų.
Paramą gaus ir toliau
Valstybė padengs visas būsto renovavimo išlaidas kompensacijas gaunantiems gyventojams. „Žinoma, jeigu kompensacijų gavėjai pritars renovacijai“,– aiškino V. Serbenta.
Direktoriaus tvirtinimu, nesutinkantieji renovuoti savo būstą praras teisę į kompensaciją už šildymą. V. Serbenta minėjo ir su būsto modernizavimu susijusias didžiausias gyventojų baimes: esą rangos darbų kainos bus per aukštos, bus mokami „otkatai“, „meras pasistatys naują namą“, „renovacijos darbai bus atlikti nekokybiškai“ ir panašiai. „Viešieji pirkimai bus vykdomi elektroniniu būdu. Kad būtų pigiau, renovuojami pastatai bus grupuojami po kelis, o statybos priežiūrą vykdys ir darbų kokybę kontroliuos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija“, – tikino V. Serbenta.
Reagavo audringai
„Kam reikalinga ta jūsų firma – yra Savivaldybė, Statybos skyrius, jie ir atsakys už renovaciją. Jeigu apžiūrėtumėte renovuotus Šiaulių namus, susiimtumėte už galvos“, – audringai į svečio kalbas reagavo Klevų gatvės gyventojas Romualdas Čepulis.
Esą namų modernizavimą reikėtų pradėti pakeičiant duris ir langus, atnaujinant ir sureguliuojant šildymo sistemą, „o ne vatą ant sienų dėti“.
Jis teigė, kad iki šiol daugiabučių modernizavimo darbų techninę priežiūrą vykdė laisvai samdomi žmonės, o statybų inspektoriai „labai lengvai pasirašė“. „Buvo palikta daug broko, į kurį niekas nekreipė dėmesio“, – piktinosi R. Čepulis.
„Statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklą privalės būti apdraudęs ir jeigu vėliau paaiškės, kad jis padarė klaidų, draudimas turės padengti techninio prižiūrėtojo padarytus nuostolius“,– aiškino V. Serbenta.
Valstybė projekto įgyvendinimo metu – bet ne ilgiau kaip 36 mėnesius – padengs techninio projekto parengimo, statybos techninio prižiūrėtojo ir visas projekto administravimo išlaidas. Gyventojams už tai mokėti nereikės. Kaip ir už pensininkus ar socialiai remiamus kaimynus. „Kiekvienas mokės tik už save“, – aiškino V. Serbenta.
Bus galima rinktis
„Ar bus galimybė pasirinti statybines medžiagas, naudojamas namui modernizuoti?“, – klausė Šiaulių apskrities ir miesto daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovas Liudas Ramanauskas.
V. Serbentos teigimu tokią galimybę numato Viešųjų pirkimų įstatymas, leidžiantis rinktis arba pigiausią arba ekonomiškai naudingiausią prekę. Jeigu gyventojams naudingesnis bus mažesnės apimties projektas, tokį ir galės pasirinkti. „Svarbu, kad projekto efektyvumas būtų ne mažesnis nei 40 procentų, nes tik tokiu atveju galima valstybės parama“, – teigė agentūros vadovas.
Jo skaičiavimu, vienam butui renovacija kainuos nuo 15 iki 18 tūkstančių litų, iš kurių 40 procentų dengs valstybė. Turintys pinigų gyventojai už renovaciją galės sumokėti iš karto – tokiu atveju bus sutaupomos palūkanos.
Irena Budrienė
