Vakar po audringų diskusijų Šiaulių miesto taryba pritarė „Šiaulių energijos“ projektui rekonstruoti Pietinę katilinę įrengiant 20 MW galios biokuro katilinę. Atmesti projektą ragino visuomenininkai įrodinėję, kad šis sprendimas pražudys „Šiaulių energiją“, o tada visa šilumos rinka atiteks privatininkui.
Atsipirktų per trejus metus
Šiaulių miesto taryba, 21 tarybos nariui balsavus už, 3 – prieš, 3 – susilaikius ir 2 nebalsavus, pritarė „Šiaulių energijos“ projektui statyti biokuro katilinę, į kurią žadama investuoti 20 milijonų litų. Po balsavimo salėje buvę Šiaulių visuomenininkai, atstovaujantys šilumos vartotojams, skandavo: „Gėda, gėda!“
AB „Šiaulių energija“ iki 2014 metų birželio ketina rekonstruoti Pietinę katilinę ir įrengti 20 MW galios biokuro katilinę Pramonės gatvėje 10.
Pietinėje katilinėje vietoje pasenusių trijų garo katilų, kurių bendras galingumas 53,41 MW, būtų sumontuota nauja 20 MW galios biokuro katilinė su vandens šildymo katilais.
Dabar Pietinėje katilinėje naudojamame kure biokuras sudaro 44 procentus. Pastačius mieste termofikacinę elektrinę šilumos energijos pardavimo kaina sumažėjo 16,6 procento arba 4,88 ct/ kWh.
Tvirtinama, kad šilumos energijos kaina dar mažės, kai bus rekonstruota Pietinė katilinė.
Darbai būtų atlikti už AB „Šiaulių energija“ lėšas – 5 milijonai litų – ir už skolintas bankų lėšas –15 milijonų litų. Savo lėšų dalį bendrovė planuoja iš pelno ir sutaupytų bei parduotų apyvartinių taršos leidimų lėšų.
Skaičiuojama, kad projektas atsipirks per trejus metus. Šilumos energijos kaina mažėtų 6,6 procento arba 1,58 ct/kWh.
Bijo privatininko
„Šiaulių energija“ skuba įgyvendinti projektą, nes privatus investuotojas – UAB „Klas“ paskelbė iki šių metų spalio pastatysiantis biokuro katilinę Šiauliuose.
AB „Šiaulių energija“ privalės iš privatininko supirkti jo gaminamą šilumą ne didesne kaina, nei yra jos pačios šilumos energijos gamybos sąnaudos. „Šiaulių energija“, pasistatydama biokuro katilinę, tikisi sumažinti šilumos savikainą.
Prognozavo krachą
Visuomenininkai, protestuojantys prieš šį sprendimą, merui J. Sartauskui įteikė raštišką kreipimąsi su parašais.
Tarybos posėdyje pasisakęs Šiaulių miesto centralizuotai teikiamos šilumos vartotojų iniciatyvinės grupės atstovas Vytautas Kabaila tvirtino, kad pritarus biokuro katilinės statybai, „Šiaulių energija“ bus nuvaryta į bankrotą ir pigiai privatizuota. Tada visą šilumos rinką užims privatininkas. Skolos esą liks Šiaulių savivaldybei ir vartotojams.
„Etapai yra tokie: privatūs asmenys pastato Šiauliams termofikacinę elektrinę už labai didelę kainą, po to jie stato vieną, antrą, trečią biokuro katilinę, – tvirtino V. Kabaila. – Savivaldybė, priimdama šį sprendimą, atiduoda 20 procentų rinkos privačiam investuotojui. Naudą privačiam kapitalui, patenkančiam į šią rinką, galima skaičiuoti dešimtimis ar net šimtais milijonų litų.“
Jis prognozavo, kad „Šiaulių energijos“ naujas biokuro katilas veiks ne visu pajėgumu. Po dvejų, trejų metų „Šiaulių energija“ esą bus priversta nutraukti šilumos gamybą. „Be rinkos „Šiaulių energija“ bus tik metalo krūva. Po kelerių metų šilumos ūkis atsidurs suinteresuotų asmenų rankose“, – prognozavo V. Kabaila.
Įžvelgia energetinius pančius
„Termofikacinė katilinė, turėjusi kainuoti 35 milijonus, pastatyta už 104 milijonus litų. Termofikacinės katilinės kuro atsargos yra tik 5 paroms – nėra sandėliavimo, o didelius biokuro kiekius Lietuvoje nenutrūkstamai gali tiekti tik kelios įmonės“, – toliau dėstė V. Kabaila.
Jis tvirtino, kad, pavyzdžiui, Utena 8 MW biokuro katilą pasistatė už 4 milijonus litų, vienas MW kainavo pusę milijono litų, o Šiauliai nori statyti 20 MW biokuro katilinę už 20 milijonų, vieno MW kaina – vienas milijonas litų. „Nereikia norėti kuo daugiau sumokėti, o derėtis su statytojais“,– patarė V. Kabaila.
Jis siūlė „Šiaulių energijai“ statyti apie 40 MW galingumo biokuro katilinę, kad ši galėtų konkuruoti su privačiu šilumos tiekėju.
Paprašyta pertraukos
Po šios V. Kabailos kalbos Tarybos narys Aidas Gedvilas paprašė posėdžio pertraukos, per kurią Tarybos nariai bandė išsiaiškinti iškilusius klausimus.
„Galbūt tai – sąmokslo teorijos, o gal pagrįstos abejonės, į kurias turėtų atsakyti arba paneigti „Šiaulių energijos“ ir Savivaldybės specialistai“, – „Šiaulių kraštui“ sakė A. Gedvilas.
Po pertraukos buvo leista atsakyti „Šiaulių energijos“ technikos direktoriui Virgilijui Pavlavičiui.
„Termofikacinės katilinės statybą lėmė Seimo patvirtinta nacionalinė strategija, o dėl jos brangumo – tuometinis viceministras džiaugėsi, kad pigiai pastatėme lyginant su kitais miestais, taip pat ir Utena“, – tvirtino direktorius.
Sprendimas statyti 20 MW biokuro katilinę, esą lems mažiausią kainą vartotojui.
„Buvo išanalizuota, koks yra šilumos poreikis kiekvieną mėnesį Šiauliuose. Jeigu statome 20 MW, kintamoji dedamoji šilumos kainoje sumažėja iki 7,73 cento už kilovatvalandę, o jeigu statome 40 MW biokuro katilinę – iki 7,19 cento už kilovatvalandę, – pripažino V. Pavlavičius. – Bet šilumos kainą sudaro ir pastovioji dedamoji. Vartotojui kaina padidėtų, jeigu statytume 40 MW katilinę, nes investicija būtų didesnė, skolintis reikėtų 35 milijonus, mokėti palūkanas bankui“.
Šis atsakymas patenkino Tarybos narius ir jie pritarė „Šiaulių energijos“ projektui.
Po sprendimo Šiaulių miesto meras J. Sartauskas siūlė Šiaulių miesto savivaldybės vardu kreiptis į STT ir prokuratūrą dėl visuomenininkų mestų kaltinimų esą „Šiaulių energija“ tyčia stumiama į bankrotą, siekiant įmonę privatizuoti.
