Energetinius gluosnius jau būtų galima tiekti biokuro katilinėms, tačiau ir toliau visas derlius lieka laukuose, nes jam sudoroti kol kas nėra tinkamos technikos. Biokurą katilinėms tiekiančios UAB „Bionovus“ gamybos direktorius Nerijus Narbutas sakė, kad gluosnių augintojai nei pernai, nei šiais metais nepareiškė noro atvežti užaugintos produkcijos.
Neturi paklausos
Kelmės rajone, Girnikų kaime, gyvenantys Adomas ir Gintaras Baškiai augina kelis hektarus energetinių gluosnių.
„Nebetikiu valdžios pažadais, išėjo taip pat, kaip ir su juodųjų serbentų auginimu. Gluosniai užaugo beveik iki šešių metrų aukščio, subrendo, pradėjo džiūti jų viršūnės. Tačiau iki šiol neturime kur jų dėti, augalai užima vietą dirvoje, ir tiek“, – sakė A. Baškys. Pašnekovas mano, kad, laiku nupjovus gluosnius, buvo galima tikėtis šiokios tokios naudos. „Kelmai būtų pradėję leisti naujus stiebus, medyno išeiga taptų didesnė. Šią žiemą bandysime gluosnius nupjauti benzininiu pjūklu. Sudėsime į krūvas ir patys kūrensime“, – pridūrė A. Baškys.
Ukmergės rajone energetinius gluosnius ryžosi auginti Stanislovas Pukas. Jis pasodino beveik 7 ha biokurui skirtų medelių. „Užaugintą derlių jau galėjau nuimti prieš dvejus metus, tačiau energetiniai gluosniai neturi paklausos. Vien juos išvežti brangiau kainuoja už darbą. Beje, nėra ir gluosnių nuėmimo technikos“, – teigė S. Pukas.
Gluosnių žaliavos nesulaukia
UAB „Bionovus“ gamybos direktoriaus N. Narbuto teigimu, jie užsiima tik įvairių rūšių biokuro supirkimu, o derliaus nuėmimo paslaugų neteikia. „Sulaukiame nemažai gluosnių augintojų skambučių, jiems paaiškiname, ką ir kaip daryti. Tačiau daugiau jie nebeskambina. Apie supirkimo kainą net nekalbame“, – pabrėžė N. Narbutas.
Gluosnių augintojai, pageidaujantys parduoti biokurą degalinėms tiekiančiai „Bionovus“ bendrovei, privalo patys juos nupjauti ir, sukrovę į krūvas, atvilkti prie kelio. „Gluosnių žaliavos paruošimas nėra sudėtingas, jis toks pat, kaip ir kitos miško medienos tvarkymas. Žmones informuojame, kad gluosnių žaliavą išvežame tik tada, jei jos yra ne mažiau kaip 200– 300 kub. m. Taip pat primename, kad turi būti tinkamas kelias bendrovės sunkiasvorei technikai pravažiuoti“, – sakė UAB „Bionovus“ gamybos direktorius.
Pasak N. Narbuto, žaliavos nuėmimas ir išvežimas – aktuali tema energetinių gluosnių augintojams, tačiau ji iki galo neišgvildenta ir neišspręsta.
Planuoja įsigyti techniką
UAB „Renergija“ direktorius Donatas Gustas turi sukaupęs nemenką gluosnių auginimo patirtį. Bendrovėje gluosniams skirta apie 200 ha ploto. Iki šiol bendrovės darbuotojams derliaus nuėmimo darbai sekėsi sunkiai, nes nebuvo specialios technikos. Pasak D. Gusto, gluosniams pjauti jie pasigamino specialų pjūklą, kurį pritvirtino prie traktoriaus. Nuimant derlių teko samdyti daug pagalbinių darbininkų, todėl išaugo darbų išlaidos. Pusiau rankiniu būdu 1 ha gluosnių nuimti teko skirti 2–3 dienas. UAB „Renergija“ 1 kub. m produkcijos pardavė po 75 litus, todėl išlaidos jiems neatsipirko. Nors rinkoje yra ir specialių gluosnių nuėmimo kombainų, kainuojančių apie milijoną litų, bendrovė neišgali jų nusipirkti.
„Prieš kelerius metus Vokietijoje „nusižiūrėjome“ prie galingo traktoriaus montuojamą įrenginį, todėl dalyvavome programoje ir artimiausiu metu ketiname jį įsigyti. Tai bus mobilus ir kokybiškas įrenginys gluosnių derliui pjauti“, – sakė D. Gustas.
Pasak UAB „Renergija“ direktoriaus, nuėmę savąjį derlių, jie ketina padėti jį nuimti ir kitiems gluosnių augintojams. „Jei bus norinčiųjų – teiksime paslaugas. Beje, artimiausiu laiku planuojame įkurti gluosnių augintojų asociaciją ir 2013–2014 m. , turėdami nemažą gluosnių žaliavos kiekį, ieškosim supirkėjų“, – pabrėžė UAB „Renergija“ direktorius.
Gluosnių kirtimas ir laikymas
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Ukmergės biuro vadovė Vilma Kačinskienė sakė, kad žiemą nukirstus energetinius gluosnius galima iš karto panaudoti šildymui. Tam reikia tik įrengti nedidelę, laikiną biomasės saugojimo vietą. Pasak V. Kačinskienės, dauguma katilinių naudoja smulkintas skiedras, todėl jas būtina tinkamai paruošti. „Gluosnių stiebai lengvai susmulkinami į skiedras jau nuimant derlių. Tačiau šviežia ir susmulkinta masė gali suirti ir įkaisti krūvose. To galima išvengti naudojant džiovinimo ir ventiliavimo sistemas. Gluosnių skiedroms džiovinti gali būti pritaikytos grūdų džiovinimo technologijos“, – pasakojo LŽŪKT Ukmergės biuro vadovė. Sukrovus skiedras ant ventiliuojamų grindų, esant natūraliai aplinkos temperatūrai, per 3 savaites skiedrų drėgnumas sumažėja nuo 50 iki 15 proc. Naudojant didesnius oro srautus ir didesnę oro temperatūrą (iki 40° C), skiedras galima išdžiovinti per 1–2 dienas. Jei auginamos didelės gluosnių plantacijos, rekomenduojama naudotis aukštos temperatūros būgninėmis džiovyklomis.
V. Kačinskienė patarė nukirstus gluosnių stiebus saugoti nesmulkintus krūvose, smulkinti į skiedras tik prieš pat naudojimą. Šitaip patiriami mažesni nuostoliai laikymo periodu, tačiau tokią biomasę sunkiau mechaniškai apdoroti. Pasak LŽŪKT Ukmergės biuro vadovės, naujai įrengtose gluosnių plantacijose stiebus dažniausiai rekomenduojama nupjauti iki pat žemės. Taip sutvarkius plantaciją gluosniai iš vieno stiebo pradeda leisti daugiau atžalų. „Ši operacija turi būti atlikta prieš išsprogstant pirmiesiems pumpurams. Taip nupjovus atžalos auga labai greit“, – sakė V. Kačinskienė.
Tinkamiausias laikas gluosniams nuimti yra lapkričio– vasario mėnesiai. Optimalus derliaus nuėmimo laikotarpis Švedijoje – gruodis – kovas. Tai laikas, kai žemė įšalusi (gali išlaikyti techniką), o sniego nedaug. Anglijoje sąlygos šiek tiek skiriasi. Nors problemų su sniegu nėra, bet neįšalusi žemė ne visada gali išlaikyti kombainus ir transportą.
Jolita ŽURAUSKIENĖ
