Šiųmetis spalis pastoviais orais nepasižymi: ką tik buvo atšalę, o dabar vėl lepina rudeniška šiluma.
Tačiau net ir užklupus darganai kai kurių Panevėžio daugiabučių gyventojai neskubėjo kreiptis į energetikus. Oficialusis šildymo sezonas jau prasidėjo, tačiau nemažai namų mieste vis dar nešildomi – pačių gyventojų noru.
Trečdalis radiatorių vis dar šąla
Šiemet šildymo sezonas Panevėžyje pradėtas spalio 10–11 dienomis, tai yra maždaug savaite vėliau nei pernai. Kaip ir kasmet, mieste atsirado ne vienas daugiabutis, panoręs dar kurį laiką pagyventi šaltai.
Panevėžio butų ūkio direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Žukauskas sako, kad šiuo metu nešildoma apie 30 procentų daugiabučių, panašiai tiek būna kasmet. Prasidėjus šildymo sezonui, šildymas paprastai jungiamas visiems, suderinamos sistemos. Dabar daug gyventojų išvykę, tad kyla problemų, kaip iš viršutiniuose aukštuose esančių radiatorių išleisti orą. Tačiau, pasak V. Žukausko, ne visi tai supranta. Šiemet, dar nepradėjus oficialaus šildymo sezono, dalis bendrijų pirmininkų jau nešė prašymus nejungti šildymo be atskiro bendrijos nurodymo iki lapkričio 1 dienos.
Daugiabutyje dėl šildymo apsisprendžia gyventojai. Reikia surinkti daugiau nei pusės savininkų parašus, kad sutinka. Nesutinkantieji turi taikstytis su daugumos gyventojų sprendimu. Pasak V. Žukausko, pavieniai gyventojai skundžiasi, kad namuose šalta. Dalis jų yra socialiai remtini, gaunantys kompensacijas. Tačiau dalis žmonių yra nusiteikę pakentėti, kad nors kiek sutaupytų pinigų. V. Žukauskas spėjo, kad tokiuose nešildomuose butuose greičiausiai šildomasi įjungiant tepalinius radiatorius. Be to, kažkiek namus dar šildo plastikiniai langai, sudėti ne tik butuose, bet ir laiptinėse, rūsiuose, užsandarintos durys.
„Tai duoda efektą“, – mano direktoriaus pavaduotojas.
Kartu abejojo, ar gyventojai nešildydami patalpų kažką sutaupo. Kambariuose nebėra komforto, jungiant tepalinius radiatorius, tenka sunaudoti daugiau elektros.
„Nebeišeini iš vaistinės – prasideda slogos, peršalimai“, – dar vieną nešildomų patalpų minusą įvardijo jis.
Kažin ar sutaupo
V. Žukausko teigimu, dabar bendrovės avarinė tarnyba perdien gauna apie 30–40 pranešimų. Kam prireikia išleisti orą iš radiatoriaus, kam užsukti šilumą, kam atvirkščiai – pradėti šildymą. Tačiau pranešimus dėl šildymo, dėl šilumos punkto prietaisų reguliavimo įmonė priima tik iš bendrijų pirmininkų ar bent valdybos narių. Kitaip, pasak V. Žukausko, būtų sunku dirbti – 119 butų namas ir kiekvienas gyventojas su savais norais.
Panevėžio butų ūkio įmonės direktoriaus Gintaro Ruzgio teigimu, gyventojams vis dėlto rekomenduojama šildymą įjungti. Per keletą dienų būtų galima suderinti sistemas, o automatizuoti punktai, sušilus orui, automatiškai išsijungia. Tačiau kai kuriems gyventojams, jo manymu, netinka šildymo metu skaičiuojamas gyvatuko mokestis.
Direktorius sakė, kad ir daugiabutyje, kuriame gyvena, dar nešildoma. Tad teigė įjungiantis elektrinį radiatorių.
„Gaila remonto, gaila sienų“, – apie drėgmę bute kalba jis.
G. Ruzgio manymu, dabar būstų nešildantys gyventojai labai daug nesutaupys. Esant vėsesniems orams, sienos atidrėksta.
„Norint, kad gyventojai greičiau pajustų šilumą, tenka padinti galingumą, ir tik trečią parą pajaučia komfortą“, – aiškino direktorius.
Taupančiųjų kasmet daugėja
Įmonės „Panevėžio būstas“ direktorės pavaduotojas Renaldas Januška taip pat sako, kad tarp jų prižiūrimų daugiabučių yra dar nešildomų. Tiesa, tokių nėra labai daug. Gyventojai parašus rinko tą pačią dieną, kai buvo paskelbta apie šildymo sezono pradžią. Tad daliai įmonė net nespėjo įjungti šildymo, o kitai daliai teko vėl išjungti.
Kituose namuose, sušilus, prisuka šildymą, kad veiktų minimaliai, o kur automatizuoti punktai – reguliuojasi pačios sistemos.
„Oras dar nėra vėsus, bet drėg-mė atšaldo patalpas. Vėliau teks šildyti daugiau“, – neabejoja R. Januška.
Tačiau taip elgtis žmones skatina noras taupyti. Ir šiemet tokių norinčių taupyti daugiabučių daugiau nei pernai. Kita vertus, pasak R. Januškos, pernai ir šildymo sezonas pradėtas maždaug savaite vėliau.
Daiva SAVICKIENĖ
