seimo rinkimai

Politinę areną toliau purtant skandalams, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Petras Gražulis rėžė iš peties – politikas siūlo numatyti, kad kandidatai į Seimą būtų tikrinami melo detektoriumi. „Tvarkietis“ įsitikinęs, jog tokia tvarka esą nutrauks skandalų virtinę ir parodys rinkėjams tikrąjį į tautos išrinktųjų rūmus besiveržiančių politikų veidą. Tuo metu P. Gražulio kolegoms šis pasiūlymas kelia šypseną.

Artėjant 2016 m. Seimo rinkimams, politinės partijos imasi įvairių taktikų, siekdami susilpninti lyderiaujančių vienmandatininkų pozicijas. Pavyzdžiui, partija „Tvarka ir teisingumas“ nutarė išbandyti nenaują, tačiau jau patikrintą strategiją. Strategijos esmė – vienmandatėje apygardoje kelti kandidatą į Seimą, kurio pavardė sutampa su kitos partijos kandidato pavarde. Geriausia, jei kandidato pavardė sutaptų su apygardoje nuolat pergales rinkimuose skinančio politiko pavarde.

Po įtarimų buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui stipriai smukus partijos reitingams, naujasis partijos pirmininkas Remigijus Šimašius tikisi, jog artėjančiuose Seimo rinkimuose liberalai laimės daugiau vietų parlamente, nei turi šiuo metu. „Buvo paskutiniai tyrimai ir aš manau, kad yra visiškai realistiška turėti daugiau mandatų nei turime šiandien“, - žurnalistams šeštadienį sakė Liberalų sąjūdžio suvažiavime pirmininku išrinktas R.Šimašius.

Tokią išvadą pateikia viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas, reaguodamas į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio dalijamus patarimus po galimos politinės korupcijos skandalo dar neatsigaunantiems liberalams.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos skuba rinkėjus apipilti naujais pažadais apie šviesesnę ateitį. Tačiau, ar pamenate, ką Jums žadėjo keturis metus Lietuvą valdančios partijos prieš 2012 m. Seimo rinkimus? Politikai pripažįsta, jog toli gražu ne visus tikslus, kuriais prieš ketverius metus suviliojo rinkėjus, jiems pavyko įgyvendinti, o pasiteisinimams pasitelkia įvairiausias versijas.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos pradėjo tikrą pažadų pasiutpolkę, lenktyniaudamos, kurios žmones pradžiugintų didesniu vidutiniu atlyginimu, minimalia mėnesine alga (MMA) ar senatvės pensija. Tuo metu apžvalgininkai perspėja, jog žongliravimas skaičiukais tėra masalas rinkėjas, mat ne viskas priklauso nuo politikų sprendimų.

Vidutinis atlyginimas sieks 1450 Eur, minimali mėnesinė alga (MMA) – 450 Eur, Seimo narių skaičius – 101, valdininkai premijas gauna tik tada, jei kyla šalies ekonomika – tokią Lietuvą žada Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. 2012 m. prieš Seimo rinkimus A. Zuokas rinkėjus viliojo pažadais, kad sostinės gyventojas 2020 m. vidutiniškai 6,4 tūkst.

Premjeras valdančiosios Socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Algirdas Butkevičius pripažįsta – konkurentai pervilioja rinkėjus, bet sako nedramatizuojantis padėties dėl mažėjančių reitingų ir ragina partiečius aktyviau įsitraukti į rinkimų kovą, nes jiems laimėti raudonų balionų ir šalikų neužteks. „Lietuvos visuomenė palankiai vertina socialdemokratus, bet pas mus taip pat vyksta įvairūs procesai.

Populiarumo nuopolį išgyvenantys socialdemokratai ėmėsi švaistytis pažadais. Sekmadienį Vilniuje partijos suvažiavimo metu valdantieji pateikė savo Seimo rinkimų programą, kurioje – pažadai apie didesnius atlyginimus ir pensijas, sumažintą nedarbą ir kovą su demografine krize.

Prasidėjus Seimo rinkimų politinei kampanijai jos dalyviais registravosi visos pagrindinės Lietuvos partijos, O kai kurių kandidatų sąskaitose jau pervestos pirmosios lėšos rinkimams. Didelę kampanijai skirtą sumą iš partijų kol kas į rinkiminę sąskaitą yra pervedusi Darbo partija – 200 tūkst. eurų. Kitos partijos kol kas finansų į rinkimines sąskaitas nepervedė, tik Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai maždaug 3 tūkst. eurų sumas skyrė kai kuriems kandidatams vienmandatėse.

Europarlamentaras, Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis šeštadienį paskelbė ketinantis dalyvauti Seimo rinkimuose ir vesti „darbiečių“ sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. „Aš suprantu, kad partijos pirmininkas turi būti komandos priekyje ir šiandien aš esu tam pasiruošęs.

Praėjo maždaug metai po to, kai vienose didžiausių politinių partijų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Darbo partijos – amžinaisiais vadinti lyderiai perleido savo pozicijas naujiems pirmininkams.

Seimo narys Valerijus Simulik siūlo numatyti, kad alkoholiniais gėrimais nebūtų galima prekiauti ne tik rugsėjo 1-ąją, bet ir tomis dienomis, kuriomis vyksta Seimo, prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų, merų rinkimai Lietuvoje. Penktadienį šias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas Seime įregistravęs V. Simulik tikina, jog dėl alkoholio vartojimas kenkia ne tik žmonių sveikatai, bet ir pačiai rinkimų sistemai.

Finansų ministras socdemas Rimantas Šadžius įsidarbina Europos Audito Rūmuose, aplinkos ministras „tvarkietis“ Kęstutis Trečiokas išverčiamas iš posto po interpeliacijos, Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis atsistatydina – tai siužetas, apie kurį greičiausiai svajoja Seimo opozicija. Tokiu atveju reikėtų, jog pasikeistų dar vienas ministras ir opozicija gautų šansą nuversti socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus Vyriausybę dar iki Seimo rinkimų.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi sunerimusi skaitytoja, kuri teigė esanti nustebinta, kokiu būdu Tautininkų sąjunga ieško naujų partijos narių. Moteris teigė internete radusi skelbimą, kuriame siūloma ieškoti žmonių, norinčių įstoti į Tautininkų sąjungą. Susisiekusi su skelbimo autoriumi ir gavusi visą siūlomo darbo instrukciją neslėpė nuostabos.

 Po Kėdainiuose, Saviečių kaime, įvykusios tragedijos, kai tėvas į šulinį įmetė du savo vaikus, imta dairytis naujų draudimų. Tarp įvairių pasiūlymų, bene labiausiai intriguoja Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio užmojis visiškai uždrausti alkoholio reklamą.

Kiti metai Lietuvos vidaus politikoje bus smarkiai paveikti artėjančių Seimo rinkimų, todėl didės populistinių sprendimų rizika, tačiau, nepaisant Europoje augančio radikaliųjų partijų populiarumo, Lietuvoje panašus scenarijus mažai tikėtinas, sakė BNS kalbinti politologai, vertindami kitais metais Lietuvos laukiančius svarbiausius įvykius ir iššūkius.

2012-2016 m. Seimo kadencija ritasi į pabaigą, pagrindinių politinių partijų rinkimų štabai jau ruošia ateinančių parlamento rinkimų strategijų gaires, o partijų lyderiai, nepaisant to, kad rinkimų kampanija oficialiai nėra prasidėjusi, jau žvelgia į rinkėjus iš plakatų gatvėse ir primena apie savo nuveiktus darbus bei įnirtingai kritikuoja politinius oponentus.

Viešai apie planus kandidatuoti vienmandatėje Vilkaviškio apygardoje paskelbęs Liberalų sąjūdžio atstovas europarlamentaras Antanas Guoga gali šios idėjos atsisakyti nenorėdamas prarasti Australijos pilietybės. A.Guogos biuras išplatino pareiškimą, jog viena rimčiausių priežasčių, kodėl „negali skubotai atsisakyti Australijos pilietybės“, yra susijusi su šioje šalyje gyvenančiomis dvejomis nepilnametėmis dukromis.

Iki Seimo rinkimų belikus mažiau negu metams, opozicinės – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio (TS) – partijos jau paruošė savo favoritus, kurie, politinių jėgų manymu, galėtų pakeisti dabartinius ministrus. Vis dėlto politikos apžvalgininkai pastebi, jog toli gražu ne visi abiejų partijų šešėliniai ministrai žiba kompetencija ir autoritetu, o tai parodo ir jų biografijose buvę skandalai.

Konservatorius Dainius Kreivys siūlo nuo 2020 metų visus Seimo narius rinkti tik vienmandatėse apygardose. Šiuo metu 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardose, o 70 - daugiamandatėje, pagal partijų kandidatų sąrašus. D.Kreivys registravo naujos redakcijos Seimo rinkimų įstatymo projektą, kad Seimo nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse rinkimų apygardose, mažoritarinės sistemos rinkimuose. Siūloma, kad tokia tvarka parlamentarai būtų renkami nuo 2020 metų.

Ketvirtadienį Seime žengtas žingsnis per parlamento rinkimus balsuojant iš anksto įteisinti elektroninį balsavimą terminaluose, kurie stovėtų savivaldybėse. Už Teisingumo ministerijos pateiktą projektą buvo 42 Seimo nariai, prieš vienas, susilaikė 20. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai. Pasak teisingumo ministro socialdemokrato Juozo Bernatonio, tokie terminalai naudojami kai kuriose užsienio šalyse.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) svarbiausių partijų vadovų iki Seimo rinkimų likus metams prašo vykdyti atsakingą finansinę politiką, siekiant sumažinti biudžeto deficitą, liberalizuoti darbo santykius, imtis ryžtingų švietimo sistemos reformų. „Šiandien, kai pasaulis toks neramus ir vyksta tiek daug pasikeitimų, labai geras laikas diskutuoti, kas yra svarbiausi darbai mums artimiausiais metams.

Likus metams iki Seimo rinkimų, šalies visuomenė ir toliau lieka palankiausia dabartiniam premjerui. Dauguma rinkėjų įsitikinę – Algirdas Butkevičius tinkamiausias premjeras būtų ir ateityje. Už jį pasisako 20,9 proc. rinkėjų, rodo naujausia apklausa. Tačiau nemaža dalis piliečių šioje kėdėje matytų ir kitus politikus – europarlamentarus liberalą Antaną Guogą (10,8 proc.), partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininką Rolandą Paksą (9,8 proc.

  Vyriausybė posėdyje trečiadienį pritarė pataisoms, kad išankstinis balsavimas per Seimo rinkimus ir referendumus būtų vykdomas per elektroninio balsavimo terminalus.   Toliau pataisas turėtų svarstyti Seimas. „Čia siūloma priemonė, kuri vartojama kitose šalyse, tai nėra internetinis balsavimas, nereikėtų painioti, tai yra būtent elektroninis terminalas“, - posėdyje sakė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė neigė gavusi 15 tūkst. litų premiją kaip atlygį už sėkmingą pasirodymą 2004 metų Seimo rinkimuose. „Man už veiklą Darbo partijoje niekas nemoka, aš atėjau laisva valia“, - penktadienį sakė Apeliaciniame teisme Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje liudijusi J.Zinkevičiūtė. Ji per 2004 metų Seimo rinkimus laimėjo mandatą sostinės Naujosios Vilnios apygardoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antradienį paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį tariamo kalinių balsų pirkimo Darbo partijos kandidatų naudai byloje. Generalinės prokuratūros kasacinis skundas atmestas. Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, procesas šioje byloje yra baigtas. Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad išteisinamąjį nuosprendį priėmęs Vilniaus apygardos teismas kaip rengimąsi vykdyti nusikaltimą baudžiamosios teisės normą pritaikė tinkamai.

Kitų metų rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams besiruošiantis Naglis Puteikis teigia manantis, kad turtinė nelygybė Lietuvoje didės, dirbantieji skurs, ir toliau ieško bendraminčių, kurie padėtų su tuo kovoti. Į jo kvietimą atsiliepė buvusi Lietuvos socialdemokratų sąjunga, tik praėjusių metų rudenį apsisprendusi šlietis prie gerokai gausesnės Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), bet, atrodo, taip ir nerandanti bendros kalbos su Ramūno Karbauskio vadovaujama partija.

Parlamentarai antradienio popietę pradeda svarstyti net kelias Seimo rinkimų įstatymų pataisas, kurias siūlo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai. Viena jų siekiama perstumdyti rinkimų apygardų ribas, o kita – sumažinti rinkimų barjerą tautinių mažumų ir regioninėms partijoms.

Baigiantis terminui, kai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reikia pateikti pajamų deklaracijas, Seimo narys Naglis Puteikis vėl nusprendė priminti laukiantis pinigų būsimam savo žygiui į Seimą paremti. „Šiandien paskutinė diena, kada galime per el.

Iki kitų rinkimų į Seimą dar pusantrų metų, bet parlamentaras Naglis Puteikis jau pradeda ruoštis kovai kartu su neparlamentine Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija. Tačiau ar pagrįstos mažųjų partijų ir kai kurių politikų ambicijos? Ar realu, kad jie gali nurungti tradicines partijas? Apie tai kalbamės su ISM Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovu, politologu Vincentu Vobolevičiumi. – Socialiniame tinkle „Facebook“ pakvietęs prijaučiančius aukoti 1 proc.

Nors iki kitų rinkimų į Seimą dar pusantrų metų, parlamentaras Naglis Puteikis jau pradeda ruoštis kovai, kurio rezultatas turėtų būti 71 parlamentaras iš 141. „Nei minimum, nei maksimum. Normali programa – pusė plius vienas. 71 Seimo narys“, – atsakė jis į redakcijos žurnalistų klausimą, kiek jį palaikančių parlamentarų turėtų patekti į Seimą po 2016-ųjų rudenį vyksiančių rinkimų.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis tikisi, kad sėkmingi savivaldos rinkimai sustiprins galimybes dešiniesiems grįžti į šalies valdžią po kitais metais vyksiančių Seimo rinkimų.

Kristijonas Kaikaris, INFOBALT prezidentas Pastaruoju metu užvirė nemažai diskusijų apie e. balsavimą, o naujausiomis žiniomis – jis galimas jau kitų metų Seimo rinkimuose. Tad, regis, dauguma yra vienos nuomonės – e. balsavimas reikalingas, tačiau tik gerai prieš tai pasiruošus.

Lyderės pozicijas reitingų lentelėse ir toliau išlaiko valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija. Jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, už socialdemokratus balsuotų beveik 23 proc. apklaustų gyventojų, rodo naujienų portalo delfi.lt skelbiama reprezentatyvi gyventojų apklausa. Daugiau nei 10 procentinių punktų atsiliekanti partija „Tvarka ir teisingumas“ neužleidžia antrosios pozicijos (12,2 proc.), trečią-penktą vietas su nedideliais atotrūkiais užima konservatoriai (9,8 proc.

Neseniai iš Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovo pareigų pasitraukęs Žydrūnas Plytnikas ketina dalyvauti Seimo nario rinkimuose Žirmūnų apygardoje. Jis Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) užregistruotas politinės kampanijos dalyviu. „Matau, kad Lietuvoje iš tiesų korupcija klesti, ir tai, ką pradėjau Viešųjų pirkimų tarnyboje dirbdamas, aš noriu užbaigti.

 Latvijoje per šeštadienį vykusius parlamento rinkimus daugiausiai balsų surinko valdančiosios koalicijos pagrindinė centro dešinioji partija „Vienybė“, prorusiškas kairysis „Santarvės centras“, konservatyvusis Nacionalinis aljansas (NA) bei Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS), rodo naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta balsavusių rinkėjų apklausa.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija Seimo rinkimuose Vilniaus Žirmūnų vienmandatėje apygardoje kitąmet deleguos buvusią energetikos viceministrę Renatą Cytacką, rašo „Lietuvos žinios“. Tai patvirtino LLRA lyderis Valdemaras Tomševskis. Pasak VRK vadovo Zenono Vaigausko, rinkimai, skirti užimti į Europos komisiją deleguoto socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio vietą Seime, bus organizuojami kitąmet, kartu su savivaldybių tarybų rinkimais - juos siūloma rengti kovo 1-ąją.

Pataisos keisti Konstituciją ir mažinti Seimo narių skaičių autorius konservatorius Antanas Matulas sako turintis vilties, kad šįkart pagaliau pavyks tai padaryti. Tačiau politologas Vytautas Dumbliauskas įsitikinęs, kad mažesniosios partijos sau duobės nekas.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Išrinktasis Europos Parlamento narys Antanas Guoga sako, kad negali garantuoti, jog Parlamente išbus visą kadenciją, ir priduria, kad dalyvaus Seimo rinkimuose ir, jei pasiseks, dalyvaus Lietuvos politiniame gyvenime. Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis – su visus kolegas partijų sąrašuose aplenkusiais ir rinkimų sensacija tapusiais išrinktaisiais Europos Parlamento nariais Antanu Guoga ir Gabrieliumi Landsbergiu.

Nors naujos kadencijos Seimas ir jo daugumos suformuota Vyriausybė nepirmauja visuomenės institucijų reitinge, tačiau pasitikėjimo jomis tendencijos palankios. Kaip nė viena kita institucija Seimas ir Vyriausybė per tris mėnesius po rinkimų sugebėjo užsitarnauti didelės dalies šalies gyventojų pasitikėjimą – jų visuomeninis reitingas pakilo dvigubai.

Šiandien Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Genadijus Jefimovas paskelbė proceso dalyviams, kad yra baigtas ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise. Pranešimas apie įtarimą įteiktas kandidatui į Seimą Rimantui Podolskiui. Vakar Vyriausioji rinkimų komisija leido jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo metu įtariamieji susipažįsta su tyrimo medžiaga, jie turi teisę pateikti prašymus papildyti tyrimą.

Įpratome girdėti, kad rinkimus totalitarinėse valstybėse stebintys įvairių šalių ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai nešykšti griežtesnio žodžio. Tačiau po pastarųjų rinkimų neglostoma ir Lietuva. Šiomis dienomis lietuvių kalba paskelbtoje ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ataskaitoje akcentuojama, kad pagrindinės žmogaus laisvės Lietuvos parlamento rinkimuose gerbiamos, tačiau daug ką reikia tobulinti.

  Šilutės rajono apylinkės teismą pasiekė trečioji byla dėl galimo rinkėjų papirkimo per antrąjį Seimo rinkimų turą Šilutės-Pagėgių rinkiminėje apygardoje Nr.32. Tyrimą dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise prokurorė Jurgita Ališauskaite baigė, surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Didelė dalis šalies gyventojų yra patenkinti spalį vykusių naujos kadencijos Seimo rinkimų rezultatais. Prieš ketverius metus įvykusių Seimo rinkimų rezultatais piliečiai buvo labiau nusivylę. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu spalio 22–30 dienomis, t. y. po Seimo rinkimų pirmojo turo, vykusios apklausos duomenimis, 47 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių tenkina tautos išrinkto parlamento sudėtis.

Seimas, vadovaudamasis Konstitucija ir Seimo statutu, nutarė išrinktus ir įstatymų nustatyta tvarka neprisiekusius Seimo narius Zigmantą Balčytį, Viliją Blinkevičiūtę, Zdzislavą Palevičių ir Valdemarą Tomaševskį pripažinti netekusiais Seimo nario mandato. Už tai numatantį nutarimą balsavo 105 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 16 parlamentarų.

Kitų metų kovo 3 d. vyks pakartotiniai Seimo rinkimai vienmandatėje Biržų-Kupiškio rinkimų apygardoje Nr. 48. Tokią rinkimų datą paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Lapkričio 14 d. nutarimu Seimas pripažino 2012 m. spalio 14 d. vykusių Seimo rinkimų rezultatus Biržų-Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr.48 negaliojančiais. Kaip ELTA jau skelbė, kitąmet kovo 3 d. vyks pakartotiniai Seimo rinkimai ir vienmandatėje Zarasų–Visagino rinkimų apygardoje Nr.

Rinkimus organizavusi ir dėl jų nusibaigusi Vyriausioji rinkimų komisija savo tinklalapyje skelbia profesijas, kurias nurodė kandidatai į Seimą. Visa darbo birža Net ir sutrumpintas sąrašas atrodo įspūdingai.

„Atsakysiu paprastai: dar neturiu informacijos, kai turėsiu, tai ir pakomentuosiu. Kol kas žinau tik tiek, kad pats Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas V. Tomaševskis neskuba į naują valdančiąją koaliciją“, – sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas.