Birželį vykusio TS-LKD kandidatų į Seimą daugiamandatėje apygardoje reitingavimo metu reitinguojamos nebuvo pirma ir antra vietos, mat jos atitinkamai atiteko partijos pirmininkui G. Landsbergiui ir jo pavaduotojai Irenai Degutienei.
Daugiausiai konservatorių balsų sulaukė buvęs ilgametis partijos pirmininkas, ekspremjeras Andrius Kubilius, antroje vietoje – buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Po jų rikiuojasi jaunieji konservatoriai Agnė Bilotaitė, Paulius Saudargas. Penketuką užbaigė buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Pirmajame TS-LKD reitingo dvidešimtuke – gerai, žinomos A. Kubiliaus Vyriausybėje ir 2008-2012 m. kadencijos Seime dirbusių ministrų ir parlamentarų pavardės: Seimo nariai J. Razma, A. Anušauskas, M. Adomėnas, R. J. Dagys, E. Zingeris, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Panašias pavardes konservatorių reitingavimo dvidešimtuke galėtume pamatyti 2012 m. Tiesa, tąkart pirmą vietą be tuometinio partijos pirmininko A. Kubiliaus ir jo pavaduotojos I. Degutienės, kuriems pirmosios vietos atiteko automatiškai, užėmė A. Bilotaitė, už jos rikiavosi R. Juknevičienė, J. Razma, Arvydas Anušauskas, penketuką užbaigė Rimantas Jonas Dagys.
Kone didžiausias skirtumas – šiemet išreitinguotų TS-LKD kandidatų į Seimą pirmajame dešimtuke galime pamatyti visiškai naujų veidų: septintoje vietoje atsidūrė buvusi Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, devintoje vietoje – neseniai prie TS-LKD prisijungęs Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Laurynas Kasčiūnas. Dar viena staigmena – 19-oje pozicijoje po reitingavimo atsidūrė a. a. maestro Vytauto Kernagio sūnus Vytautas.
Reitingas – vidinių flangų kovos atspindys
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Mindaugas Jurkynas portalui tv3.lt teigė, jog TS-LKD viduje kova tarp krikdemiškojo ir konservatorių sparnų niekur nedingo. Anot politologo, tai įrodė ne tik įsiplieskęs skandalas dėl partijos nariams išleisto lankstinuko, kuriame partijos narius raginta balsuoti už 13 kandidatų (R. Juknevičienė, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, A. Kubilius, T. Langaitis, I. Šimonytė, D. Kreivys, V, Kernagis ir kt.) iš artimo G. Landsbergio rato, bet ir dabartiniai kandidatų reitingavimo rezultatai.
„Lankstinuko skandalas atskleidė ne pirmus metus egzistuojančią ir pačioje konservatorių partijoje neslepiamą tam tikrą idėjinį skirtingumą tarp socialiai konservatyviau mąstančių žmonių, kurie buriasi apie I. Degutienę, kurie turi didesnį moralės, religijos vaidmenį politiniame gyvenime, ir tarp tų, kurie į tuos dalykus kreipia mažiau dėmesio, tai yra A. Kubiliaus, R. Juknevičienės ir kitų asmenų sambūris.
Taigi, ta konkurencija matėsi ir lankstinuko istorijoje, kai G. Landsbergis, atstovaujantis daugiau konservatorių stovyklą, natūraliai akcentavo saviškius. Ir reitingo sudaryme mes taipogi matome, kad ir ne be naujųjų lyderių pastangų reitingai rodo, jog tų jaunųjų konservatorių veidų matome daugiau negu anksčiau“, – kalbėjo M. Jurkynas.
„Krizinis“ antspaudas – koziris prieš konkurentus
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius, politologas Vincentas Vobolevičius, įvertinęs 2012 ir 2016 m. TS-LKD kandidatų į Seimą reitingavimo rezultatus, akcentavo, jog naujų vėjų konservatorių gretose matyti.
„Palyginus ir su kitų partijų pirmaisiais dvidešimtukais, čia yra tų naujų veidų, tik galbūt ne pačiame viršuje. [...] Yra tokių šoktelėjimų į viršų. Tas pats L. Kasčiūnas šoktelėjo, šoktelėjo Ž. Pavilionis ir V. Kernagis“, – komentavo V. Vobolevičius.
Politologas, kalbėdamas apie jaunosios TS-LKD kartos grūmimąsi su partijos senbuviais, pažymėjo, jog toli gražu ne visiems kolegų palankumą siekiantiems įgyti jauniems konservatorių veidams pakanka darbo su skyriais „abc“. Tiesa, anot V. Vobolevičiaus, yra ir išimčių.
„Pavyzdžiui, A. Bilotaitė. Ji yra simpatiška politikė, bet per visus tuos metus kažkokių veiklų, įstatymo projektų, kurie būtų kažką reikšmingo įnešę į Lietuvos gyvenimą ar pergalių didelių ji nepasiekė, bet šast – ir ji sąrašo viršuje.
Taigi, tai yra pavyzdys, kai žmogus pakyla dėl vidinių partinių procesų. Ji aktyviai važinėja, susitikinėja su žmonėmis partijos skyriuose, yra išvaizdi, jauna, o jaunumas pas konservatorius fetišu yra tapęs, tai šis aspektas sužaidžia, tuo pačiu metu ji yra socialiai konservatyvi, kas tam tikrai rinkėjų daliai irgi yra patrauklu“, – kalbėjo V. Vobolevičius.
Vis dėlto, kodėl jauniesiems konservatoriams reitingavimo metu nepavyko prilygti, rodos, rinkėjų dažniausiai ne itin teigiamai vertinamiems, Lietuvą finansinės krizės metu valdžiusiems kolegoms A. Kubiliui, I. Šimonytei ir kitiems buvusiems ministrams?
„A. Kubilius yra ilgalaikis partijos lyderis, konservatorių akimis suvaldęs krizę, su V. Landsbergiu asocijuojasi su viso kuo, kas yra konservatyvu Lietuvoje. Ir I. Šimonytė yra tokia taip pat krizės nugalėtoja, su mūšio randais, išbandyta ir patvirtinta.
Daugeliui žmonių asociacijos kils, sakys, kad „vat ir vėl čia nori tuos „diržų veržėjus“ pastatyti į valdžią“, bet atkreipkime dėmesį, kokie rinkėjai svarsto, ar balsuoti už šią partiją. Tie, kuriems asociacijos pačios alergiškiausios, apskritai nesvarsto balsuoti už konservatorius, o tie, kurie svarsto, yra mažiau alergiški A. Kubiliaus, I. Šimonytės tipo sprendimams. Tai, manau, kad yra gana nedaug žmonių, kurie rimtai svarstytų balsuoti už konservatorius, bet labai kritiškai laikytųsi I. Šimonytės, A. Kubiliaus atžvilgiu“, – dėstė V. Vobolevičius.
Partijos lyderiui prognozuoja neramų laikotarpį
VDU profesorius M. Jurkynas priminė, kad TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis turi teisę koreguoti galutinį partijos kandidatų į Seimą sąrašą, taigi, politologo įsitikinimu, jaunojo konservatorių lyderio turėtų laukti itin neramus periodas.
„Aršesne konkurencija dėl galutinio sąrašo sudėliojimo tikrai kvepia. Net neabejoju, kad daug brazdinasi pro duris pas G. Landsbergį ir galbūt net pas jo senelį V. Landsbergį, bandydami įtikinti, kad jie yra tie asmenys, kurie turėtų būti sąraše aukščiau, pateikdami savo nuopelnus, darbus. Natūralu, kad partijos vidinė kova, intrigos, išstūmimai, mobilizavimas savo paramos, nuopelnų pateikinėjimas vyksta pilnu tempu ir norima išsilaikyti partijos bent 15-tuke, kuris sakyčiau, yra saugus, taigi, ta kova yra intensyvi.
Vietų Seime konservatoriams nenusimato pagal dabartinius reitingus ypatingai daug net ir po liberalų skandalo, kai konservatoriai nesusigraibė jų balsų, taigi, kai yra mažas pyragas, o norinčių jį valgytis daug, kova, stumdymasis su šaukštais aktyvėja, šaukštų barškėjimas garsėja“, – komentavo politologas.
Ar įmanomas skilimas?
Politologai pripažįsta, kad TS-LKD stovykloje atmosfera konservatorių sparno su jaunąja karta ir partijos senbuvių yra įkaitusi kaip niekad stipriai. Tai įrodo ir kai kurių jos narių nubyrėjimas: balandį iš konservatorių gretų pašalintas ilgametis partijos narys Arimantas Dumčius, nutaręs savarankiškai kelti savo kandidatūrą Kalniečių apygardoje, birželį iš TS-LKD pasitraukė partijos senbuvė Vida Marija Čigriejienė, įsižeidusi R. Juknevičienės skundais dėl politikės balsavimo išvien su valdančiais už valstybės biudžeto projektą.
Politologo V. Vobolevičiaus įsitikinimu, didesnio nubyrėjimo TS-LKD gretose tikėtis vis dėlto nereikėtų. Anot jo, partijos senbuviai, kuriems galbūt nepatinka G. Landsbergio propaguojama atsinaujinimo politika, jokio atsarginio išėjimo Seimo rinkimų išvakarėse neturi.
„Kuo dabar senbuviai gali grasinti? Nelabai kuo. Alternatyvios partijos, kaip nusivylimo balsų rinkėjos, tarkime, valstiečiai ir žalieji, yra prisipildę savo žvaigždėmis, ten nepereisi. Atskilti, kurti naują partiją šiuo metu šitame tirštame lauke niekas nedrįs, tai būtų savižudybė“, – kalbėjo V. Vobolevičius.
„Tai yra vidinė konkurencija. Puikiai suprantama, kad skilimas neduotų naudos nė vienai partijai. Mes žinome, kad krikščionys demokratai nebuvo populiarūs ir atskilti jiems atskirą partiją būtų didelė rizika ir, žinoma, niekas nenori rizikuoti likti politikos paraštėje“, – panašią nuomonę apie galimybę daliai krikdemų trauktis iš TS-LKD pateikė ir M. Jurkynas.
Tiesa, VDU profesoriaus teigimu, aplink I. Degutienę besispiečiantys krikdemiškojo sparno TS-LKD atstovai aktyvesnių veiksmų gali imtis kitokiu atveju.
„Kadangi naujasis lyderis G. Landsbergis yra išrinktas pirmininku, jam duotas tam tikras pasitikėjimo kreditas, jis atsiveda naujus žmones, tai kaip lyderis jis turėtų parodyti, jog tai yra atsinaujinę konservatoriai su naujomis idėjomis ir jie bandys pritraukti rinkėjų protus ir širdis.
Žinoma, lyderis tokiu būdu prisiima ir atsakomybę. Jeigu konservatorių rezultatai per rinkimus bus mažesni negu anksčiau laimėta ar lūkesčiai neišpildyti, tai, žinoma, tiek lyderių, tiek atsivestos naujos komandos ir naujų veidų likimas nebus toks šviesus. [...] Viską parodys rinkimų rezultatai. Jeigu jie bus prasti, tai atitinkamai krikščioniškas demokratiškas sparnas galės kritikuoti, reikalauti pokyčių partijoje“, – atkreipė dėmesį M. Jurkynas.
