seimo rinkimai

Praėjusi Seimo rinkimų naktis pažėrė daugybę netikėtumų. Daugybę mandatų susižėrusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) įveikė net patyrusius politikus, pavyzdžiui, Algirdą Butkevičių. Tačiau stebino ir kitų, save išsikėlusių ar prieš tai politikos pasaulyje nešmėžavusių kandidatų sėkmė. Kelią skynėsi save iškėlę kandidatai Netikėtumų pateikė ir save išsikėlę kandidatai. Kėdainių apygardoje, kuri ilgą laiką stovėjo Darbo partijos pusėje, Virginija Baltraitienė pozicijas prarado.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienio posėdyje patvirtino prieš savaitę vykusio Seimo pirmojo rinkimų turo rezultatus visose vienmandatėse apygardose.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį patvirtino rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose, kur Seimo nariai išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Seimo nario mandatą jau užsitikrino trys politikai: du – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai Leonardas Talmontas ir Česlavas Olševskis bei konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė.

Seimo rinkimų pirmasis turas parodė, kad Lietuvos visuomenė pavargo nuo skandalų purtomų partijų, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Pirmas turas išties parodė, rinkėjai parodė, kad Seimo sudėtis keisis iš esmės ir kad dauguma valdančiosios koalicijos partnerių vis dėlto į Seimą nepatenka arba bus tiesiog pakeisti“, – ketvirtadienį LRT radijo transliuotame interviu sakė prezidentė.

  Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiami balsavimo Seimo rinkimuose duomenys - vis dar nesuskaičiuoti, kadangi rasta klaidų dviejų Vilkaviškio apygardos apylinkių protokoluose.   „Vakar vėlai vakare tvirtinome apylinkių protokolus ir suradome dar dviejose apylinkėse loginių klaidų - ne skaičiavimuose, bet biuletenių išdavime. Pavyzdžiui, išduota žmogui 100 biuletenių, grąžinta 101, neloginė klaida.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius, sekmadienį balsavęs Seimo rinkimuose, neslėpė tikintis, kad socdemai iškovos bent 40 mandatų naujos kadencijos parlamente. Su žmona Janina ir anūke Kamile į J. Basanavičiaus gimnaziją atvykęs balsuoti A. Butkevičius teigė, kad apsispręsti, už ką balsuoti, jam sunku tikrai nebuvo. „Tikimės mes mandatų skaičiaus nuo 35 iki 40”, – apie socdemų lūkesčius kalbėjo A. Butkevičius.

Visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė atkreipia dėmesį – beprasidedančiuose šių metų Seimo rinkimuose pažeidimai niekur nedingo, jie tik yra labiau slepiami. Rinkimų skaidrumą siekiančių užtikrinti savanorių armijos atstovė teigė pastebinti, kad didžiausiu išbandymu parlamento rinkimuose tampa ne tik balsų pirkėjų gaudymas, bet ir socialinės erdvės stebėjimas.

Įvairūs politologai ir politikos apžvalgininkai vienareikšmiškai apibūdina šią Seimo rinkiminę kampaniją kaip labai nykią. Galima, iš esmės, sutikti su tokia nuomone, kadangi, per šiuos Seimo rinkimus, nebuvo jokių įspūdingų partijų rinkiminių kampanijų. O eilinis Lietuvos Respublikos pilietis tik likus kelioms savaitėms iki Seimo rinkimų datos galėjo pastebėti, kad Lietuvoje vyksta partijų rinkiminė kampaniją į Seimo rinkimus.

Panašu, kad Širvintų rajono savivaldybės merė „darbietė“ Živilė Pinskuvienė atostogas nutarė išnaudoti kaip reikiant. Stebėtojos statusą turinti „darbietė“ pasuko pas rinkėjus, kurie penktadienį balsuoja namuose. Apie tai portalui tv3.lt pranešė Lietuvos socialdemokratų partijos Širvintų skyriaus pirmininkė Anna Kuznecovienė.

Per trečiadienį ir ketvirtadienį vykusį išankstinį balsavimą Seimo rinkimuose iš viso pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Policijos duomenimis, trečiadienį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sugadinimo, o ketvirtadienį – dėl įtariamo balsų pirkimo. Trečiadienį į policiją kreipėsi moteris, kuri pranešė apie Šilutės rajone, prie kelio Kaunas - Jurbarkas - Šilutė - Klaipėda, sugadintą kandidato į Seimo narius Kęsto Komskio reklaminį tentą.

Į Seimo rinkimų pasiutpolkę įsilieja ne tik kandidatai į parlamentą, bet ir jų šeimos. Politikai į rinkėjus iš plakatų, skrajučių žvelgia sutuoktinių, vaikų ir kitų giminaičių apsupty, antrosios pusės kandidatus į palamentą lydi renginiuose, agituoja už juos balsuoti socialiniuose tinkluose, laiškuose.

Iki Seimo rinkimų belikus kelioms dienoms, tampa aišku, kad valdančiąją koaliciją greičiausiai formuos viena iš trijų apklausose lyderiaujančių partijų. Vis dėlto, politologai perspėja, kad dviejų partijų tvirtai daugumai neužteks, tad reikės dairytis trečiojo, tačiau jauniausio brolio paieškos gali tapti tikru galvos skausmu.

Per pirmąją išankstinio balsavimo dieną Seimo rinkimuose balsavo mažiausiai 26 tūkst. 348 rinkėjai arba šiek tiek daugiau nei 1 proc. visų rinkėjų. Negalutiniais duomenimis, tiek piliečių trečiadienį balsavo savivaldybėse, BNS informavo Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato atstovas Mindaugas Mizaras. Iš viso rinkėjų sąrašuose yra daugiau kaip 2,5 mln. piliečių. Balsavimas iš anksto prasidėjo trečiadienį ir tęsis iki ketvirtadienio 20 val., jis vyksta visų šalies savivaldybių patalpose.

Trečiadienį iš anksto Kaune balsavęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis tikisi, kad partija sulauks pakankamo palaikymo, jog po rinkimų galėtų formuoti Vyriausybę. „Jeigu aktyvumas rinkimuose bus nemažas, tai tokiu atveju mes laimėsime rinkimus, pirmą turą, tai tikrai. Norėtume laimėti tiek vietų, kad galėtumėm formuoti profesionalų Vyriausybę, galėtumėme būti ta ašis, apie kurią burtųsi koalicija“, – žurnalistams trečiadienį sakė R.Karbauskis.

Prasidėjus išankstiniam balsavimui Seimo rinkimuose, policija ir pasieniečiai stiprina pajėgas. Rinkimų apylinkių prieigose dirbs daugiau policijos pareigūnų, kurie prižiūrės, kaip laikomasi įstatymų. Tuo metu pasieniečiai vykdys priemones, siekdami išaiškinti su rinkimais susijusias neteisėtas asmenų veikas. Taip pat prie pasienio ruožuose veiksiančių rinkimų apylinkių Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai suaktyvins patruliavimą.

Net 60 proc. balsavimo vietų nėra pritaikytos judėjimo negalią turintiems asmenims, tad šiems Lietuvos piliečiams nėra sudarytos galimybės balsuoti, sako neįgaliųjų organizacijų atstovai. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) teisinasi, kad tinkamų patalpų nesuteikia savivaldybės. Prieš Seimo rinkimus išplatintame pareiškime Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovai teigia, kad beveik trečdalis rinkimų apygardų apskritai neturi nei vienos žmonėms su judėjimo negalia pritaikytos apylinkės.

Lietuvoje trečiadienį prasidėjo išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose. Piliečiai savo valią pareikšti gali nuo 8 iki 20 valandos savivaldybių patalpose. Parlamento rinkimuose iš anksto balsavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji teigė balsavusi už permainas, tačiau konkrečios partijos neįvardijo. „Už permainas, kurios vestų link stabilaus gerovės augimo“, - žurnalistams Vilniaus miesto savivaldybėje sakė šalies vadovė.

9 laipsniai šilumos ir lietus. Tokį orą sinoptikai prognozuoja sekmadienį, kai Lietuvoje vyks Seimo rinkimai. Juokas juokais, tačiau blogas oras visada turi įtakos rinkėjų aktyvumui, o šis ir šiaip menkas. Yra manančių, kad šį sekmadienį prie balsadėžių ateis rekordiškai mažai žmonių. Visgi kai kurioms partijoms žemas rinkėjų aktyvumas netgi naudingas, bet visai nenaudingas patiems piliečiams. Šie vaizdai filmuoti lygiai prieš ketverius metus.

Prieš 2012 m. Seimo rinkimus politinės partijos teisėsaugai žadėjo ryžtingus pokyčius, didesnius atlyginimus ir geresnes darbo sąlygas. Tarp politikų pažadų – ir abstrakčios deklaracijos, ir konkretūs pažadai. Tuo metu pareigūnų atstovai pažymi, kad pokyčiai teisėsaugos srityje per pastaruosius ketverius metus – ne politikų nuopelnas. Prieš ketverius metus politinių partijų programos mirgėjo siekiais tobulinti teisėsaugos institucijų darbą, gerinti pareigūnų darbo sąlygas.

Nepartinis kandidatas į parlamentą Aivaras Daukantas abstulbino Kretingos ir Skuodo rajono biudžetinių įstaigų vadovus. Kandidatas nutarė „įpareigoti“ įstaigų vadovus, bendruomenių pirmininkus padėti jam vykdyti rinkimų agitaciją.

Panašu, kad iki Seimo rinkimų belikus mažiau negu dviem savaitėms, pradžioje vangiai vykusi rinkimų kampanija pagaliau įgauna pagreitį. Tiesa, kandidatų pastangos suvilioti rinkėjus neretai ne tik stebina, kelia šypseną, bet ir sukelia dviprasmiškas mintis. Neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ jaunos Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatės į Seimą, parlamentaro Domo Petrulio padėjėjos-sekretorės Modestos Petrauskaitės politinė reklama sulaukė neregėto dėmesio.

Besiveržiančių į Seimą – net 1415. Tradiciškai tautos išrinktųjų rūmuose įsitaisyti norintieji vilioja rinkėjus pažadais apie didesnes algas, solidžias pensijas, augsiančias išmokas ir, žinoma, kova su nusikalstamumu, korupcija. Tačiau, ką rodo pačių kandidatų praeitis? Kandidatai į parlamentą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) be interesų, turto ir pajamų deklaracijų privalo nurodyti, ar yra teisti už nusikalstamą veiką.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) leido toliau kandidatuoti į Seimą save Radviliškio vienmandatėje apygardoje išsikėlusiam kandidatui, kuris rinkėjams dovanojo televizorių ir skalbimo mašiną. VRK konstatavo, kad G.Lipnevičius, būdamas labdara užsiimančios viešosios įstaigos „Radviliškio rajono paramos centras“ direktoriumi, vienai šeimai padovanojo televizorių ir buitinę techniką ir taip pažeidė Seimo rinkimų įstatymo nuostatas, draudžiančias kandidatams papirkinėti rinkėjus.

Darbo partijos kandidatė į Seimą, dabartinė kultūros ministro Šarūno Biručio patarėja Danguolė Martinkienė savo rinkimų kampanijos strategija nustebino šiaulietę. „Darbo partijos kandidatės į Seimą D. Martinkienės reklaminis stendas pastatytas Šiauliuose, šalia vaikų darželio „Pasaka“ ir „Yamaha“ muzikos mokyklos“, – portalo tv3.lt redakcijai pranešė nuotraukas atsiuntusi šiaulietė Modesta.

Iki Seimo rinkimų belikus kelioms savaitėms, kaip reikiant įsibėgėjo ne tik rinkimų kampanija, bet ir svarstymai, kas galėtų sudaryti valdančiąją koaliciją. Sklinda gandai, jog populiariausios partijos jau dabar ėmė dalintis valdžią. Portalas tv3.lt pasidomėjo partijų lyderių, su kokiomis kitomis politinėmis jėgomis jie norėtų formuoti valdančiąją koaliciją.

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos Investuotojų forumas valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas įsitikinęs, kad viena didžiausių šalies problemų – politikai galvoja tik apie rinkimus, neprisiimdami atsakomybės už Lietuvos ateitį. Advokatas mano, kad siekiant politinio stabilumo, būtina imtis kartais ir nepopuliarų sprendimų, pavyzdžiui, visus rinkimus – Seimo, prezidento, savivaldybių – organizuoti tais pačiais metais.

Istorija apie per pamoką masturbuotis mokinantį mokytoją, kaimyną Achmedą, kuris lieps susisprogdinti prie Seimo, siūlymas iš Lietuvos išvežti pederastus – tokiais pareiškimais socialinėje erdvėje rinkėjų dėmesį bando atkreipti kandidatas į Seimą, tautininkas Marius Kundrotas. ,,Atsibudo kartą Lietuvis, žiūri – anūkas grįžęs iš mokyklos verkia. Ašaros teka per kaštoninius skruostus, juodi garbanoti plaukai suvelti. - Kas nutiko, Matumba? - klausia Lietuvis.

,,Svarbiausia – žmogus”, – šiuo šūkiu socdemai siekė pavergti rinkėjų, kurie šiai partiją pasodino į valdžią, širdis. Tačiau praėjusią savaitę socialdemokratai su kitomis partijomis atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priėmė darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą.

Iki Seimo rinkimų belikus mažiau negu mėnesiui, politinės partijos skuba pristatyti savo programas, supažindina su politikais, kurie esą turėtų pakeisti dabartinius ministrus. Ne paslaptis, kad vienu geidžiamiausių postų yra ne tik premjero, bet ir Seimo pirmininko kėdė, mat šias pareigas užėmęs politikas tampa antruoju pagal svarbą asmeniu valstybėje, galinčiu pavaduoti ir patį prezidentą.

Protesto balsai – tai esama valdžia nusivylusių rinkėjų elektorato išreikšta valia, kuri kartais keičia ne tik politiką, bet ir valstybių gyvenimus. Vienas tokių pavyzdžių – Jungtinės Karalystės sprendimas atsiskirti nuo Europos Sąjungos. Portalas tv3.lt aiškinosi, kokios politinės partijos šių metų Seimo rinkimuose gali tapti protesto rinkėjų numylėtiniais? „Protesto balsuotojai yra tie, kurie yra visiškai nepatenkinti dabartine padėtimi ir nepasitiki visomis pusiau tradicinėmis partijomis.

Dalis Lietuvos visuomenės iš politinių partijų nuolat reikalauja ne tik atsinaujinimo, bet ir atsijauninimo. Tuo metu kiti rinkėjai atrėžia, kad Lietuvai turi vadovauti tik patyrę politikai.

Bene prieš kiekvienus rinkimus girdime politikų kalbas apie būtinybę atsinaujinti, atjauninti partijų sąrašus ir suteikti šansą valdžioje jaunesniems ir modernesniems politikams. Kai kurios partijos prieš šiuos rinkimus tam iš tiesų skyrė nemenką dėmesį, kai kitos politikos naujokams atidavė formalią duoklę. Kaip bebūtų, akivaizdu, kad Lietuvos politikoje iki šiol dominuoja vėlyvojo Leonido Brežnevo laikotarpiu susiformavusi karta, augusi, brendusi ir išsimokslinusi dar sovietmečiu.

Paprastai politinių partijų pirmininkai ne tik vadovauja savo bendražygiams, bet ir veda juos į rinkimus, tapdami partijų veidais politinėse batalijose. Tiesa, Lietuvoje artėjant Seimo rinkimams, pastebima, jog dalies didžiųjų partijų lyderiai politiniam paradui ketina vadovauti iš galinės sėdynės. Politologai įsitikinę, kad partijų lyderiai į rinkimus nesiveržia ir dėl pasikeitusių įstatymų, ir dėl išskaičiavimo.

Vilniaus vaikų darželyje penktadienį išplatinta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatės Editos Tamošiūnaitės agitacinė medžiaga. Toks veiksmas galėtų būti pripažintas pažeidimu paaiškėjus, kad platinti lankstinukus buvo verčiami darželio darbuotojai, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas. „Į vaikų spinteles grupėje prikišta politinės reklamos, kuri akivaizdžiai orientuota į tėvus.

Beveik keturis mėnesius tylėjęs ir galiausiai viešumoje prabilęs korupciniais nusikaltimais įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, panašu, patyrė fiasko, mat jo versija apie esą gautą paskolą nepatikėjo net buvę politikos bendražygiai, o apžvalgininkams tokis pasiteisinimai sukėlė juoką.

Seimo rinkimuose spalį dalyvaus 26 save išsikėlę kandidatai, tačiau šešis iš jų yra iškėlusios ir partijos. Trečiadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įregistravo paskutinius 14 kandidatų, iškėlusių savo kandidatūrą ir turėjusių surinkti ne mažiau kaip 1 tūkst. rinkėjų parašų, kad galėtų kandidatuoti.

Penktadienį Lietuvoje pradėta pilietinė akcija „Balsuok atsakingai“, skirta skatinti piliečius atsakingai dalyvauti Seimo rinkimuose. Iki rugsėjo 30 dienos planuojama surengti debatus 60 šalies apygardų (jie nevyks Vilniuje) bei išdalyti 50 tūkst. rinkėjo atmintinių. Debatus ves 17 žinomų Lietuvos žurnalistų. Kampanija siekiama rinkėjams suteikti svarbiausios informacijos apie rinkimuose dalyvausiančias partijas bei kandidatus, paaiškinti, kaip bendrauti su politikais.

Darbo partija, pasekusi opozicinių politinių jėgų pėdomis, paskelbė savo šešėlinių ministrų kabinetą. Politologai pastebi, kad savo paskelbtomis pavardėmis „darbiečiai“ nenustebino ir opozicinių partijų neperspjovė, o tik prisijungė prie kitų politikų, maustančių rinkėjus savo šešėlinėmis Vyriausybėmis. Nepaisant to, kad Darbo pirmininkas, europarlamentaras Valentinas Mazuronis Seimo rinkimuose nedalyvaus, būtent jam atiteko šešėlinio ministro pirmininko postas.

Iki Seimo rinkimų lieka vis mažiau laiko - mažiau nei du mėnesiai. Naujausi partijų reitingai rodo, kad didelių staigmenų nėra: socialdemokratų populiarumas toliau pamažu menksta, o antroje vietoje įsitvirtinusių „žaliųjų“ – po truputį auga. Specialistus stebina tik tai, kad partijos vIsiškai nesistengia reklamuotis. Visgi tai labiau rodo ne pasitikėjimą savimi, o idėjų stygių. Tarsi pelkė, kurioje beveik nėra jokio veiksmo.

Anksčiau „žvaigždžių“ apygarda vadintoje vienmandatėje Karoliniškių apygardoje – tikras chaosas: anksčiau apie kandidatavimą į Seimą pranešę politikai ima trauktis, o juos keičia kiti kandidatai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis nusprendė nedalyvauti Seimo rinkimuose, patvirtino partijos atstovas parlamente. „Kiek žinau, neina (į rinkimus)“, – BNS sakė Seimo narys Leonardas Talmontas. Anot jo, toks sprendimas priimtas per šią savaitę vykusį partijos vadovų pasitarimą. Politikas sakė nenorįs komentuoti tokio sprendimo priežasčių, jas turėtų nurodyti pats V.Tomaševskis. Su juo BNS susisiekti kol kas nepavyko.

Seimo narys „darbietis“Vytautas Gapšys pirmadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) planuoja įteikti prašymą nutraukti jo įgaliojimus. Sprendimą trauktis iš Seimo V.Gapšys paskelbė prieš savaitę Darbo partijos tarybos posėdyje. Prašymą ne iškart, o po savaitės BNS jis sakė teikiantis, nes norintis atleisti padėjėjus, sutvarkyti kitus teisinius klausimus.

Europos bušido čempionas, olimpinis rekordininkas, šachmatininkė ir net stipriausias pasaulio žmogus – tokiais neeiliniais veikėjais „apsiginklavusios“ politinės partijos šiemet mėgins užkariauti rinkėjų širdis Seimo rinkimuose.

Agresyvi rinkimų kampanija, aštrus atkirtis politiniams oponentams, partijos lyderis, kurio charizma erzina net kitų partijų lyderius – tokią Darbo partiją rinkėjai matė jau seniai. Panašu, jog šiuos „darbiečių“ privalumus atgaivinti pabandęs dabartinis Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis patyrė fiasko.

Panašu, kad ilgai partijų reitingų viršūnėse karaliavusiems socdemams atėjo ekstremalių išbandymų metas – smarkiai sumenkus partijos populiarumui, jiems teks ieškoti naujų partnerių arba „atiduoti“ valdžią opozicinėms jėgoms. Dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad liepos mėnesį savo balsą Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) 14,2 proc. rinkėjų, kai birželį tokių buvo 16,2 proc.

Tvarka ir teisingumą“ Seimo rinkimuose ves partijos vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis, nusprendė šeštadienį Vilniuje posėdžiavusi „tvarkiečių“ taryba. Tarybos patvirtinto sąrašo daugiamandatėje apygardoje pirmajame dešimtuke toliau rikiuojasi Kęstas Komskis, Rimas Andrikis, Petras Gražulis, Vytautas Kamblevičius, Rimantas Antanas Ručys, Juozas Imbrasas, Ona Valiukevičiūtė, Kęstutis Bartkevičius, Kęstutis Pūkas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) šeštadienį ketina patvirtinti kandidatus į Seimą vienmandatėse ir daugiamandatėje apygardoje. „Bus patvirtintas vienmandačių apygardų kandidatų sąrašas, bet jis bus preliminarus - galutinį pateiksime rugpjūčio 1-ąją, iki galo, su visais skaičiais“, - sakė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, europarlamentaras Rolandas Paksas tvirtina, jog „tvarkiečių“ kandidatų į Seimą sąraše turėtų atsidurti garsi klimatologė Audronė Galvonaitė. „Atvirai sakant, viską parodys rytojus. Principinį sutikimą A. Galvonaitė yra davusi. Kas gali pasikeisti iki rytojaus ryto, aš nežinau, bet yra buvę tokių gyvenimo atvejų, kad žmogus per naktį atsibunda su kitokia nuomone. [...] Bet principinį sutikimą ji yra davusi“, – portalui tv3.lt pasakojo R. Paksas.

Paprastai demokratinėse valstybėse partijų pirmininkai tampa kandidatų į Seimą sąrašų vedliais, tačiau panašu, jog Lietuvoje ne visoms politinėms jėgoms pavyksta laikytis šios linijos. Didžiajai daliai partijų pristačius savo sąrašų lyderius, Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“ iki šiol vis dar trypčioja vietoje ir panašu, jog savo vedlius rinkėjams pristatys paskutinę akimirką.