O eilinis Lietuvos Respublikos pilietis tik likus kelioms savaitėms iki Seimo rinkimų datos galėjo pastebėti, kad Lietuvoje vyksta partijų rinkiminė kampaniją į Seimo rinkimus. Per ankstesnius Seimo rinkimus kai kurios partijos praktikavo labai agresyvią rinkiminę kampaniją su rinkėjų pamaitinimais, pagirdymais, koncertų rinkėjams rengimais, o dar anksčiau – su ledų šventėmis rinkėjams.
Tiesa, mano nuomonė išsiskiria iš daugumos apžvalgininkų, nes aš manau, kad tokia Seimo rinkiminė kampanija yra tik į gerą. Mano nuomone, tokią Seimo rinkiminę kampaniją nulėmė iš esmės trys priežastys: uždrausta / apribota juridinių asmenų parama, kuri lemia, kad partijos natūraliai turi mažesnius finansinius išteklius rinkiminei kampanijai vykdyti; uždrausta galimybė rinkėjams teikti bet kokias dovanas, net ir labai mažavertes (išskyrus lankstinukus ir kitą išimtinai rinkiminei agitacijai skirtą medžiagą); Rusijos krizė.
Būtent pastaroji aplinkybė, mano nuomone, ir nulėmė Seimo rinkimų kampaniją. Rusijoje šiuo metu krizė, o Lietuvoje tam tikros partijos neturi finansinių resursų vykdyti tokią intensyvią rinkiminę kampaniją, kokią jos buvo pratusios vykdyti.
Sutapimas? Gali būti, tačiau man taip neatrodo. Tiesiog, naftos kainoms smukus iki dešimtmečio žemumų, Rusija atsidūrė tokioje ekonominėje būklėje, kad nebeturi jokių išteklių investuoti į Lietuvos Seimo rinkimus. Šiuo metu pačios Rusijos finansinės sistemos stabilumą palaiko jos gerais laikais sukaupti rezervai, kuriuos pati Rusija šiuo metu eikvoja rekordiniais tempais ir, jei naftos kainos nepakils, patys Rusijos politikai jau kalba, kad rezervai gali baigtis jau kitais metais. Jokia paslaptis, kad Rusija Lietuvą visuomet laikė savo teisėtų interesų ir įtakos zona, kurią bandė įtakoti visomis priemonėmis.
Ši įtaka pasireikšdavo tiek ekonomiškai, Rusijos kapitalui nuperkant ar siekiant nupirkti strategines Lietuvos įmones, tiek kultūriškai – per televiziją, radiją ar Rusijos žvaigždžių koncertus Lietuvoje (kai šių koncertų datos įtartinai sutapdavo su Lietuvos valstybinėmis šventėmis), tiek ir politiškai, teisėtais ar nelabai teisėtais būdais remiant įvairius politikus bei Lietuvos politines partijas.
Laimei, šiuo metu pačiai Rusijai deginant savo sukauptus finansinius rezervus ir nebeinvestuojant pinigų į Lietuvos Seimo rinkimus, politinėms partijoms tenka konkuruoti nebe milžiniškais į rinkiminę kampaniją investuojamais finansiniais ištekliais ir grandiozinėmis rinkiminėmis kampanijomis, o idėjomis, profesionalumu, reputacija ir savo srities profesionalais.
Tokiu būdu Lietuvos rinkėjai turės galimybę šį sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose rinktis partiją būtent pagal jos programą, idėjas, reputaciją, o ne pagal įspūdingą partijos vykdytą rinkiminę kampaniją ar rinkėjams dalintas dovanas.
Kodėl partijos ir politikai perka balsus?
Su nelegalia parama partijoms ir politikams yra susijusi ir kita problema per vykstančius rinkimus – rinkėjų balsų pirkimas. Ypač ši problema pasireiškė per 2012 metų Seimo rinkimus. Rinkėjų balsų pirkimui atsirasti yra reikalingos kelios aplinkybės: partijos ar politikai turi „juodų“ neapskaitytų pajamų, iš kurių galėtų pirkti balsus; maža kontrolė; sudėtingai pritaikoma teisinė atsakomybė, galima didelė nauda per rinkimus. Akivaizdu, kad per šiuos rinkimus partijos ir politikai, ypač po liberalų skandalo bei dėl Rusijos krizės, „juodų“ pinigų turi gerokai mažiau arba dėl teisinės grėsmės nusprendė jų kol kas neleisti. Taigi, pinigų partijų ir politikų „juodosiose buhalterijose“ mažėjimas turėtų lemti, kad šie Seimo rinkimai turėtų būti sąžiningesni.
Tiesa, kai buvo rašomas šis straipsnis, jau buvo pasirodžiusi informacija apie atskirus galimus pirkėjų papirkimo atvejus vykstant išankstiniam balsavimui. Sąžiningų rinkimų kontrolę intensyviai vykdo nevyriausybinė organizacija „Baltosios pirštinės“, teisėsaugos institucijos bei visi sąmoningi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nenori, kad jiems valdžią išrinktų už butelį balsavę rinkėjai.
Visgi, didžiausią problemą užkertant kelią balsų pirkimui, mano nuomone, kelia itin sunkiai pritaikoma teisinė atsakomybė už balsų pirkimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, net ir nustačius bei įrodžius, kad tam tikri asmenys ketino pirkti balsus, baudžiamoji atsakomybė tokiems asmenims nėra taikoma, kadangi yra įrodomas ir nustatomas tik rengimasis padaryti nusikalstamą veiką, o už rengimąsi padaryti nusikalstamą veika baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tuomet, kai yra rengiamasi padaryti sunkią ar itin sunkią nusikalstamą veiką.
Rinkėjų balsų pirkimas nėra nei sunki, nei itin sunki nusikalstama veika. Taigi, tam, kad asmuo, pirkęs rinkėjų balsus, būtų realiai nubaustas, būtina įrodyti, kad jis balsus realiai pirko, o tą padaryti yra itin sunku.
Galiausiai, rinkėjų balsus pirkti skatina ir galima didelė nauda. Tarkime, jei balsavimas Seimo rinkimuose nėra labai aktyvus, tam, kad partija surinktų 5 proc. balsų, nuo kurių ji būtų laikoma patekusia į Seimą, jai gali užtekti ir 50 – 60 tūkst. balsų. Jei partija yra daugiau mažiau žinoma, kažkiek balsų ji ir taip surinks, todėl nusipirkti keli tūkstančiai balsų gali lemti, ar partija pateks į parlamentą. Dar mažesnis rinkėjų kiekis yra reikalingas balsuojant vienmandatėse apygardose, kur laimėjusį nuo pralaimėjusio kandidato neretai skiria vos keliasdešimt ar keli šimtai balsų. Dėl šios priežasties kandidato nupirkti keli šimtai balsų gali lemti, ar pateks jis į Seimą, ar nepateks.
Tam, kad būtų užkirstas kelias nesąžiningiems politikams ir politinėms partijoms patekti į Seimą ir net formuoti Vyriausybę, kviečiu visus rinkėjus ateiti sekmadienį balsuoti ir savo balsą atiduoti už tą partiją ir tuos kandidatus, kuriuos laikote labiausiai vertais ateinančius ketverius metus valdyti mūsų Valstybę. Jei neateisite Jūs, Jums valdžią išrinks tie, kurie balsuos už pažadėtus kelis eurus ar butelį alkoholinio gėrimo.
