Dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad liepos mėnesį savo balsą Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) 14,2 proc. rinkėjų, kai birželį tokių buvo 16,2 proc.
Socialdemokratus vejasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 12 proc. reitingu, nors ir jų populiarumas, palyginti su birželio mėnesio duomenimis, mažėjo vienu procentiniu punktu. Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) išlaiko tokį patį populiarumą – jiems savo balsą, jei Seimo rinkimai vyktų kitą sekmadienį, žadėjo 10,8 proc. respondentų, birželį tokių buvo 10,9 procento. Už valdančiąją Darbo partiją balsuoti žadėjo 7 proc. apklaustųjų, birželį tokių buvo 8,2 procento, opozicinis Liberalų sąjūdis sulauktų 5,9 proc. paramos, kai po korupcijos skandalo birželį jų reitingas buvo smukęs iki 3,6 procento.
Šaltas dušas trunka jau pusmetį
„Vilmorus“ direktorius, sociologas Vladas Gaidys teigė, jog socdemų reitingo kritimas liepą nėra kažkoks momentinis partijos populiarumo sumažėjimas.
„Tas šaltas dušas socdemas trunka jau pusmetį. Buvo Druskininkų ir kiti skandalai, tai visi ir laukia, kada sumažės jų reitingas, nes ilgą laiką jis labai ženkliai nekrito, bet galiausiai kiekybė perėjo į kokybę“, – portalui tv3.lt aiškino sociologas.
Anot jo, šių metų vasario mėnesį socdemai dar galėjo pasigirti 23 proc. populiarumu, tačiau nuo tos akimirkos partijos reitingas krenta žemyn iki šiol. Didžiausią populiarumo piką LSDP, bendrovės „Vilmorus“ duomenimis, buvo pasiekusi 2013 m. balandį, kai už juos balsuoti buvo pasiryžę net 30,1 proc.
„Socialdemokratams dar padėjo visa ta Liberalų sąjūdžio istorija (galimo E. Masiulio kyšininkavimo skandalas – tv3.lt), kuri užtušavo daugelį tų Vijūnėlės dvaro ir kitų socdemų skandalų. Jeigu ne Liberalų sąjūdžio skandalas, tai tas socdemų važiavimas žemyn galbūt būtų ir spartesnis“, – pažymėjo V. Gaidys.
„Premjero, socdemų lyderio A. Butkevičiaus reitingas yra žemiausias nuo 2012 metų. Nuo atsargumo, kas buvo lyg ir teigiamas dalykas, peržengta riba prie kažkokio silpnumo, šokinėjimo, neturėjimo savo pozicijos“, – pridūrė sociologas.
V. Gaidys tikino, jog naujojo Darbo kodekso priėmimas, kurį jau vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, galėjo tapti socdemų priemonė pritraukti naujų rinkėjų į savo pusę, tačiau taip neįvyko. Tiesa, pasak sociologo, Darbo kodekso pakeitimus neigiamai vertina visų partijų elektoratai.
Taigi, kodėl taip sumenko socdemų patrauklumas? V. Gaidys teigė, jog ne paskutinį vaidmenį čia galėjo suvaidinti ne tik valdančiuosius persekioję skandalai, bet ir su opozicijos veiksmais, siekiant persivilioti kuo daugiau jaunų rinkėjų.
„Labiau vyresni žmonės už socialdemokratus pasiryžę balsuoti. Kažkada tai buvo būdinga konservatoriams. Šiuo metu pas konservatorius dalis balsuojančių už Tėvynės sąjungą tarp jaunimo yra didesnė negu tarp vyresnių. Taigi, konservatoriai, panašu, pritraukė jaunimą kažkokiomis idėjomis, o ne tradicija. O socialdemokratai lyg ir dirba ta linkme, bet apklausose nėra to jaunimo – tiems, kam yra daugiau negu 70 metų, tai jiems socdemai patraukliausi. Tai gali būti susiję ne su idėjomis, o labiau su tradicija – Algirdas Mykolas Brazauskas labai stiprus ženklas buvo, o jaunimas jo gal net ir nepamena”, – kalbėjo V. Gaidys.
Socdemai gali būti iš viso išstumti
Portalo tv3.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas Bernaras Ivanovas pažymėjo, jog net, jei Seimo rinkimus ir laimės socialdemokratai, jie gali likti it musę kandę.
„Tarkime, „darbiečiai“ ir „Tvarka ir teisingumas“ gali prarasti kažkiek nuošimčių, atiduodami savo balsus R. Karbauskio partijai. Net, jeigu susiklostys situacija, kad socdemai nedidele persvara laimės rinkimus, o su kuo jie bus koalicijoje?
Taip gali atsitikti, kad antroje vietoje atsidūrę konservatoriai ar R. Karbauskio valstiečiai žalieji gali formuoti koaliciją. O dar matome atsigaunančius liberalus ir, jeigu viskas judės ta kryptimi, kaip dabar yra – nebus jokių suėmimų ir skandalų – tai liberalai dar porą procentų gali atgauti. Taigi, tokia dėlionė – konservatoriai, valstiečiai žalieji ir liberalai – yra įmanoma ir socdemai liks it musę kandę.
Aš socdemų flange nematau rimtesnių partnerių, su kuriais jie galėtų sudaryti koaliciją ateityje. Jų reitingai krenta ne taip dramatiškai, bet, ar jiems užteks tų pačių partnerių („darbiečių“ ir „tvarkiečių“ – tv3.lt) kaip dabar pasirodymo, kad sudaryti tą pačią koaliciją, aš turiu abejonių“, – aiškino B. Ivanovas.
Politologo įsitikinimu, socdemai, iki Seimo rinkimų belikus apie dviem mėnesiams, dar mėgins taisyti situaciją, siekti didesnio rinkėjų palaikymo, kalbėdami apie nuveiktus darbus, tačiau, kaip teigė pašnekovas, visuomenė greičiausiai liks abejinga.
„Jie imasi visokių būdų, pavyzdžiui, skelbia apie atlyginimų didinimus, bet kažkaip neveikia. Turbūt jie rinkėjams nusibodo ir tas nuovargis nuo politinių grupių Lietuvos politikoje vaidina ne paskutinį vaidmenį, todėl aš sakyčiau, kad tie bendri procesai sąlygoja populiarumo netekimą. Aišku, skandalai čia vaidina ne paskutinį vaidmenį, bet rinkėjai paprasčiausiai pavargo ir išbandyti triukai jau nebeveikia“, – dėstė B. Ivanovas.
Dėl Darbo kodekso gali pasitelkti gudrybę
B. Ivanovas tikino, jog dabartinėje situacijoje kone būtent konservatorių rankose daug kozirių, kurie gali padėti jiems laimėti Seimo rinkimus. Anot jo, TS-LKD spurtui padėjo Liberalų sąjūdžio ir jo buvusio lyderio Eligijaus Masiulio galimo kyšininkavimo skandalas, o paspartinti apsukas konservatoriai dar labiau galėtų, pasinaudodami neigiama visuomenės reakcija dėl naujojo Darbo kodekso.
„Aš manyčiau, kad tas smūgis liberalams turėjo teigiamos reikšmės konservatoriams, kadangi jie sugebėjo labai greitai perimti tą liberalią retoriką, ypač Gabrielius Landsbergis, kuris visada save pozicionavo kaip liberalesnį konservatorių, tai dalis liberalų elektorato nukeliavo pas konservatorius. Kita dalis liberalų elektorato galbūt nukeliavo pas R. Karbauskį ir S. Skvernelį.
Konservatoriai, manau, yra visiškai ne prieš Darbo kodeksą, kadangi tai yra lygiai tokia pat sisteminė partija kaip ir socdemai. Jie gali rasti bendrą kalbą, bet ar, konservatoriams tai naudinga daryti prieš rinkimus, čia yra geras klausimas. Jiems reikia pamąstyti, ar verta šiuo klausimu palaikyti socdemus ir pasidalinti nepopuliarumą jų, ar vis dėlto įjungti nuožmią kritiką, prabalsuoti prieš, o paskui po rinkimų, kai konservatoriai galbūt būtų koalicijos vadais, vėl tą Darbo kodeksą su kosmetiniais pataisymais priimti“, – kalbėjo politologas.
Anot jo, konservatoriams dar labiau iškilti gali padėti ir prie LVŽS prisijungusio, buvusio vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio dingimas iš viešosios erdvės.
„Pagrindinis jų kilimo momentas buvo, žinoma, S. Skvernelis, bet jo nei girdėti, nei matyti, o jis turi atidirbinėti reitingus, jis turi būti matomas, turi būti įvykių sūkuryje, kelti iniciatyvas. Šito nėra, aktyvumo nėra, tai jų reitingai ir nėra tokie jau įspūdingi“, – atkreipė dėmesį B. Ivanovas.
Ragino laimėtojais dar neskelbti
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų docentas, politologas Kęstutis Girnius ragino neskubėti opoziciją skelbti būsimais Seimo rinkimų laimėtojais.
„Konservatorių reitingas pagerėjo, bet kai prasidės rinkimai gali būti smarkesnė kritika G. Landsbergiui, kad jis neva Briuselyje per ilgai buvo, kad jam labiau rūpėjo pinigai, o ne Lietuva, kad jis nėra patyręs, ar mes tikrai norime patikėti premjero postą žmogui, kuris į aktyvią politiką tik prieš kelerius metus įsiliejo, ir tai gali turėtų poveikį. Ir, kaip vienas cinikas pasakė, daug kas priklausys nuo prokuratūros veiksmų, jeigu bus dėl kažko sugauti kokie partijos veikėjai.
„Valstiečius“ daug kas palaiko, mažai apie juos žinodami. Viskas paaiškės, kai prasidės rinkimų kampanija ir jų pasirodymas priklausys nuo to, kaip R. Karbauskiui ir kitiems seksis pristatyti nuoseklesnę „valstiečių“ viziją. Gali ir nesisekti ir staiga visi, kurie dabar sako, kad „puiku, R. Karbauskis kovoja su alkoholizmu, yra sąžiningas“, tai gali po kiek laiko sakyti, kad „taip, jis kovoja alkoholizmu, yra sąžiningas žmogus, bet jis yra netinkamas politikas arba neturi vizijos“, – portalui tv3.lt aiškino K. Girnius.
Politologas priminė, jog TS-LKD jėga slypi jų kandidatų į Seimą populiarume miestuose. Vis dėlto, anot K. Girniaus, konservatorių vadovo G. Lansbergio naujų kadrų politika šią tendenciją gali sujaukti.
„Aš manau, kad tikrai jie neturi daug naujų stiprių kandidatų ir yra šiek tiek bruzdėjimo jų gretose – ne visi žmonės partijoje patenkinti G. Landsbergio įvestomis pamainomis ir naujų žmonių protegavimas, neaišku, kaip baigsis“, – komentavo politologas.
Nesuradus partnerių, teks nerti į „vaivorykštę“?
K. Girniaus įsitikinimu, kaip ir kaip Seimo rinkimai susiklostys tiek LSDP, tiek ir TS-LKD, aišku tai, kad dabartinės valdančiosios koalicijos po rinkimų jau nebeišvysime.
„Socdemai gali šiek tiek išlaikyti tą mandatų skaičių, bet jis sumažės. Tuo metu, aš manau, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ mandatų gerokai sumažės.
Mes užmirštame, kad prieš ketverius metus „darbiečiai“ surinko daugiausiai balsų pirmame Seimo rinkimų rate ir tik prezidentės intervencija, griežtas pasisakymas pakenkė jiems, kai jie kandidatavo antrame ture. Tačiau, kad jie galėtų surinkti daugiausiai balsų šiemet, tai nėra galimybių. R. Pakso partija yra įklimpusi, jis vėl negali kandidatuoti, neturi palaikymo, gali būti dar iškelta baudžiamoji byla. Manyčiau, kad „darbiečiai“ gaus 7 procentus balsų, „tvarkiečiai“ – gal kokiu 5 procentus ir beveik nieko nelaimės vienmandatėse, taigi senoji koalicija nesugrįš“, – pažymėjo K. Girnius.
„Net, jeigu „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ stebuklingai gerai pasirodys rinkimuose, aš manau, kad socdemai labiau norėtų bendradarbiauti su „valstiečiais“. Veikiausiai bus trijų partijų mišrioji koalicija – turbūt socialdemokratai, konservatoriai ir „valstiečiai“, – prognozavo politologas.
